Klausimas. Ką gali padaryti Supančioji jėga, ko negaliu padaryti pats?
Atsakymas. Supančioji Šviesa daro viską. Ji pakelia ir nuleidžia jus, daro žmoguje įvairius pakeitimus. Tai Aukštesnioji jėga, informacija, energija, valdanti visiškai viską.
Žmogus neturi jokios galimybės elgtis savarankiškai. Pats jis nieko nedaro. Netgi žmogaus dalyvavimas užsiėmimuose, klausimų uždavimas, kasdieninis gyvenimas vyksta valdant Aukštesniajai jėgai. Mes visiškai pavaldūs Jai, nejausdami to.
Vienintelė žmogaus valios laisvė yra ta, kad užsiimdamas kabala ir anuliuodamas save (jungiantis su draugais), jis pritraukia Supančiąją Šviesą.
#228320

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Visa tiesa apie „supančią Šviesą“

Stebuklinga Šviesos jėga

Klausimas iš „Facebook“. Aš verslininkas ir kiekvieną minutę meldžiu Dievo sėkmės. Jei meldžiuosi, tai sandoris pavyksta; jei nustoju ir pradedu manyti, kad viską aš darau, – viskas žlunga. Tai – dvasingumas?
Atsakymas. Tai nėra dvasinė būsena, nes jūs prašote sėkmės sandoriuose, sėkmės materialiame gyvenime. Niekas jums to daryti nedraudžia. Jeigu jums toliau tai pavyksta ir esate tuo patenkintas, tai ir tęskite. Tačiau tai nėra dvasingumas.
Dvasingumas – tai būsena, kuomet pradedate jausti Kūrėją, išeinate į tapatų Kūrėjui ketinimų, norų, minčių lygį. O Jo visos mintys ir norai – kaip duoti kitiems, susijungti su kitais ir padėti jiems prisipildyti Aukštesniąja šviesa. Manau, kad savo sandoriuose apie tai nemąstote.
Taigi, jūsų užsiėmimai nėra dvasiniai. Bet sėkmės, jeigu jums patinka tai daryti. Iš principo, kabala į visa tai žiūri, kaip į mažą žaidimą, kuriuo žmogus užsiima, kol egzistuoja. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekia žmogus.
#228514

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Kuo mus „maitina“?

Kodėl neįmanoma susitarti su Kūrėju?

Matome, kad žmonės pasirengę sukurti įvairiausias sąjungas, klubus, bendruomenes, kalbėti apie vienybę ir meilę artimui, kurti ryšį tarpusavyje.
Bet viskas iki tam tikros ribos: kol tarp jų neatsiskleis egoizmo blogis. Vos tik atsiskleidžia egoistinė žmogaus prigimtis, iškart viskas baigiasi ir sąjunga griūna.
Nuo akimirkos, kai atsiskleidžia blogis, turi prasidėti dvasinis žmogaus darbas. Ir tai kritinis momentas net kabalistinei grupei, kur galima suklupti, jei neįveiksime atsiskleidžiančio blogio, nesukursime dešimtuko.
Juk dešimtuką būtina pastatyti iš „plytų“, iš kiekvieno iš mūsų, kai anuliuojame save ir prisijungiame prie dešimtuko, kad pastatytume bendrą pastatą. Klausimas – ar įstengsime įveikti kritinį tašką, ar sustosime ties juo, tarsi įprastinis klubas ar sąjunga.
Itin akivaizdu, kaip įvairios sąjungos ir metodikos griūna ant to paties taško, ir negali įveikti to barjero, kad eitų toliau, ir dar labiau viduje susijungtų, idant sukurtų vienybės pastatą iš savęs pačių.
Šis taškas, kylantis iš noro mėgautis pačiam ir pradėti rūpintis kitais, vadinamas „Israel“ (jašar –kel – tiesiai pas Kūrėją), juk taip žmogus nori tapti panašus į Kūrėją, būti jo atstovu šiame pasaulyje, jungiančiu kanalu.
#242721

Iš 2019 m. kovo 11 d. iš rytinės pamokos, tema „Nuolankumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Klausimas. Kodėl žiūrėdami į mokytojo elgesį nepastebime jo būsenų kaitos dėl pakilimų ar kritimų, o žvelgdami į draugus matome? Kaip jums pavyksta visą laiką būti budriam, kai kiti patiria kritimą ar pakilimą?
Atsakymas. Tas būsenas, kurias išgyvenate, jau patyriau. Jau seniai supratau, kad jos trumpalaikės, kad po vakaro visada ateina naktis, po nakties rytas ir diena, todėl visos būsenos mano naudai.
Supratau, kad turiu nulenkti galvą ir laukti – o galbūt man netgi pavyks paskubinti aušrą, dvasinę šviesą. Tad visada esu tokios būsenos, kai galiu kuo nors užsiimti.
Būna būsenų, kai turiu žiūrėti politinę ar visuomeninę televizijos laidą, kuri padeda man mąstyti, kad galėčiau parinkti tinkamus žodžius, posakius, kad geriau suprasčiau, kas vyksta pasaulyje ir t. t.
Be to, rašau postus į Twitterį. Keliskart per savaitę susitinku su žmonėmis, rašančiais straipsnius masinėms informavimo priemonėms. Filmuojuosi laidose įvairiomis temomis: apie kabalą, psichologiją ir t. t. Vedu vakarines pamokas pagal knygą „Zohar“. Kitaip tariant, nuolatos dirbu.
Noriu pasidalinti paslaptimi – priklausomai savo būsenos užsiimu skirtingomis kabalos dalimis. Tarkime, studijuojant „Įvadą į kabalos mokslą“ ar „Mokymą apie dešimt sfirų“ nereikia ypatingo jautrumo. Todėl, kai prarandu jausmus ir tampu it medžio gabalas, kreipiuosi į juos. O kai jausmai atgyja, užsiimu „Šamati“ arba Rabašo straipsniais.
Kasdien turiu ruoštis rytdienos pamokai. Be to, jei pamoka prasideda trečią valandą nakties, tuomet keliuosi dvi valandos iki pamokos, prausiuosi po karštu dušu, pažadinu save, susitvarkau, kad neužmigčiau. Pagal šią sistemą gyvenu daugiau nei 40 metų, todėl išsiugdžiau įprotį.
Labai atsakingai žiūriu į savo darbą. Nors išmanau medžiagą, tačiau visuomet ją peržiūriu prieš pamoką, kad įsitraukčiau į temą, įeičiau į būseną, kai galiu susijungti su mokiniais, kai esu pasirengęs ryšiui su jais, kai pasirengęs pajausti juos, o jie mane.
Pamokos pradžioje maždaug 10-15 min. įvedu juos į temą, stengiuosi naujai ją išdėstyti. Tai yra kūrybinis darbas, kuris reikalauja nuolatinės protinės įtampos. Netgi miegant mintys manęs nepalieka, visa tai išgyvenu savyje.
Mokiniai – svarbiausias dalykas, ką turiu. Baimingai žvelgiu į juos. Jie sudaro mano gyvenimo pagrindą.
Manau, kad tie, kurie gyvai ar virtualiai dalyvauja mano pamokose, jaučia tai, ir diena iš dienos juda į priekį.
Kiekvieną dieną jie gauna dvasinių žinių, pojūčių, naujų požiūrių ir t. t. porciją. Beje, tai ne paprastas įvykis ar reiškinys, o vidinis atsinaujinimas, darbas.
#243152

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kabalistas?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ilgas kabalisto kelias

Negaliu pakeisti prigimties ir savo noro dydžio – tai ne mano valdžioje. Tačiau privalau ištaisyti savo požiūrį į kiekvieną pabundantį manyje norą, kitaip tariant, ketinimą. Svarbu ne tai, ar išnaudoju norą, bet noriu jį išnaudoti ar ne, ir dėl ko, kam.
Kol Šviesa, grąžinanti į Šaltinį, ištaisys mūsų ketinimus, negalime jų valdyti. Kol kas tegalime veikti, o „už veiksmų eis širdys“, bus pritraukta grąžinanti į Šaltinį Šviesa. Sėdime dešimtuke, esame suglumę, kam ji mums reikalinga, studijuojame kabalistinius tekstus, nesuprasdami jų prasmės: „Atik, Arich Anpin, Aba ve Ima….“
Rengiame bendras vaišes, drauge dainuojame, platiname kabalą. Kam visa tai darome, jei tam neturime jokio noro? Laikomės tokių elgesio taisyklių, kabalistų išminčių (jie žino, kaip sudaryta pasaulių sistema) patarimų. Veikiame kaip maži vaikai, kurie klausosi tėvų.
Tačiau vaiką klausytis suaugusiojo įpareigoja jo gyvūninė prigimtis, o mes per jėgą turime nusilenkti, protu suvokdami šią būtinybę. Atliekame veiksmus ir prie jų prijungiame ketinimą kiek tai įmanoma: savo norą priartėti prie davimo, pajausti Kūrėją, gyventi dvasiniame pasaulyje.
Ir po kurio laiko jaučiame, kad imame keistis. Šiuos pokyčius atlieka ypatinga jėga, kurią pažadiname savo teisingais veiksmais, net jeigu neturime teisingo ketinimo.
Imame daugiau suprasti, daugiau klausyti, gauti žinių, vidinių pojūčių. Pamažu nuo veiksmų pereiname prie ketinimų, kitaip tariant, prie teisingų minčių, požiūrio į savo veiksmus. Ir todėl veiksmas mums ne fizinė veikla: bendras valgis, draugų susirinkimas, mokymasis, platinimas, bet ketinimas.
Kūrėjas žadina manyje įvairiausius norus, o aš aiškinuosi kaip į juos žiūrėti. Mano santykis su norais – tai ketinimas. Todėl iš pradžių, kol neturime teisingų ketinimų, tiesiog veikiame: sėdime, mokomės, mėginame pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą.
Bet vėliau prie fizinių veiksmų, kurie irgi svarbūs, prisijungia ketinimas: kam tai darau ir kodėl. Kaskart klausiu savęs apie ketinimą: ko noriu pasiekti tokiu veiksmu?
Veiksmas gali būti tas pats: darbas virtuvėje, ėjimas į dykumą. Tačiau šiuose veiksmuose dalyvauja žmonės, atėję pas mums prieš savaitę, ir tie, kurie mokosi dvidešimt metų. Jų veiksmai vienodi, tačiau skirtumas – ketinimas, požiūris į tai, kas vyksta: kam jie tai daro. Veiksmas tikrinamas ketinimu. O paskui ketinimas virsta veiksmu.
#241933

Iš 2019 m. vasario 28 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Klausimas. Trokštu suvokti kabalos mokslą, tačiau visiškai nenoriu jungtis su žmonėmis, kurie gyvena tik pagal materialias vertybes. Vos pagalvojęs apie darbą jaučiu visišką tokios veiklos beprasmybę ir priešinuosi. Kaip sukurti kairią liniją?
Atsakymas. O kam jums jungtis su žmonėmis, kurie visiškai nesiekia atskleisti aukštesniojo pasaulio? Būkite susijęs su jais kiek to reikia įprastiems santykiams darbe ir šeimoje. Tarkime, jūsų antroji pusė nenori užsiimti kabala. Nesvarbu, palaikykite su juo/ja įprastinius, kasdienius santykius.
O dvasinis darbas – tik su draugais grupėje. Tik su jais galite susijungti „siela sielon“. Todėl nesistenkite įprastinėje pasaulietinėje visuomenėje rasti partnerių dvasiniam keliui, ir nesijaudinkite, kad jų ten nėra.
Turite rasti grupę, ir jūsų sieloms susilietus, kontaktuojant pajausti Kūrėją. Tai nuostabi, nežemiška savybė.
#242211

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar tikėjimas aukščiau žinojimo atsiskleidžia motinai rūpinantis mažyliu, ar tai niekaip nesusiję? Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?
Atsakymas. Nė viename žmonių tarpusavio santykių mechanizme nėra nieko dvasinio, juolab materialiame – tarp motinos ir vaiko. Tai tiesiog egoistinis motinos polinkis prie savo mažylio. Ir gyvūnai jį turi, ir žmonės – nieko daugiau.
Tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmas paleidžiamas kuo daugiau būnant bendraminčių grupėje, kai jūs tarpusavyje stumiate kits kitą atlikti panašius į dvasinius veiksmus ir pamažu pagal jūsų pastangas jus veikia supanti Šviesa. Ji ir vysto jumyse Binos savybę, davimo savybę, tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tikėjimas – Binos savybė, žinios – tai Malchut: „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Klausimas. Ar žmogus žino, kada ir kaip jį paveiks Šviesa?
Atsakymas. Ne, nežino. Tačiau, jei jis studijuoją kabalą kartu su draugais, drauge organizuoja renginius, tai nuolatos galvoja, kad jį veiktų aukštesnioji Šviesa. Jam būtina Šviesa, dėl to jis stengiasi ją pritraukti.
#243114

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas. Kai man bloga, jaučiu tuštumą. Ką tokiu atveju pagal kabalą geriausia daryti? Pakeisti save, pakeisti savo mintis, pradėti ką nors skaityti, klausyti ar galvoti, kad tai iš Kūrėjo?
Atsakymas. Kai man bloga, pirmiausia imu skaityti straipsnį iš knygos „Šamati“ („Išgirdau“) – „Nėra nieko kito, tik Jis“.
Po to imu karaliaus Dovydo Psalmes ar kokias nors mėgstamas pamokas. Bendrai tariant, yra daugybė straipsnių, užrašų, kurie gali padėti sunkią minutę.
Tačiau geriausia, jeigu yra galimybė iškart panirti į grupę, pasijungti prie jos ir rasti kokią nors įdomią pamoką. Kai dar nebuvo kompiuterių, užsirašydavau įdomias man pamokų ištraukas. O jūs galite kaupti jas kompiuteryje ar mobiliajame telefone. Nuspaudei mygtuką, perskaitei kokią nors citatą ar paklausei pamokos fragmentą ir blogos nuotaikos kaip nebūta.
Klausimas. Kitaip tariant iš anksto kūrėte saugumo zoną?
Atsakymas. Žinoma. Jei iš anksto žinau, kad man bus blogai, tai turiu apsaugoti save, kaip mūsų pasaulyje perkame draudimą, mokame ligonių kasai ir t. t. Privalau tai daryti, ir tuomet tarsi užkertu kelią nemaloniems įvykiams, kurie labai greitai prašokuoja.
#244068

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra tuštuma?

Stora žievė, kuri slepia tuštumas

Karas už laisvę

Klausimas. Kas yra protas kabalos požiūriu? Ar protas yra vienintelis požymis, skiriantis žmones nuo gyvūnų?
Atsakymas. Protas – tai pagalbinis instrumentas, kuris padeda mums atskirti vieną jausmą nuo kito. Protas savaime neegzistuoja. Kadangi yra įvairūs norai ir jų užpildymas, tai tam, kad juos palygintų tarpusavyje, egzistuoja protas. Jis tik aptarnauja jausmus, nustatydamas palyginimo sistemą ir padėdamas mums adaptuotis. Noras yra pirminis, protas – antrinis.
Kuo didesnis žmogaus noras, tuo jo protas labiau išsivystęs, nes jis pastūmėja žmogų atkurti ryšių tinklą. Todėl svarbus ne vienas didelis noras, o daugybė įvairių norų su visais įmanomais užpildymais ir jų palyginimu.
Klausimas. Žmogus gali išvystyti norus?
Atsakymas. Žinoma. Kažkada žmonės buvo tarsi enciklopedijos, užsiiminėjo visais mokslais, menais. Mūsų laikais tai neįmanoma, nes nejudėsime į priekį. Tačiau, iš esmės, jei nesiektume egoistinių aukštumų, tai ir šiandien būtume įvairiapusiškai išsivystę. Kabalos mokslas yra prieš vienpusį vystymąsi, nes visos keturios stadijos mumyse harmoningai susijusios.
#231107

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Norų gilinimas

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Klausimas. Ar galite parekomenduoti, kokiomis emocijomis geriau užpildyti grupę?
Atsakymas. Tik teigiamomis. Tik tikslo siekimu. Draugams turite rodyti pavyzdį net apie tai nekalbėdamas. Kad jie matytų iš jūsų, kiek jūs siekiate tikslo, kiek jo norite. Šitaip jiems ir sau darote didžiulę paslaugą.
Tas įkvėpimas, kurį spinduliuojate jiems, grįžta jums atgal ir traukia jus pirmyn. Savo siekį padidinate 620 kartų.
Jeigu kiekvienas taip elgiasi grupėje, tai judate pirmyn kaip raketa.
Visas kabalos mokslas, aukštesniojo pasaulio suvokimas, Kūrėjo atskleidimas, išėjimas iš mūsų menko, laikino egzistavimo į amžiną ir tobulą – viskas priešais jus. Naudokitės, imkite visa tai, ir kad jums pasisektų gyvenime!
#242812

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Didžiulė Kūrėjo malonė

Duoti draugui

Kaip dešimtuke išspręsti problemą?