Klausimas. Sakėte, kad kreiptis į Kūrėją galima tik iš panašumo Jam – per dešimtuką. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Turite pasiekti tą patį dažnį. Kai reguliuojate savo dvasinio priėmėjo-perdavėjo dažnį, turite pagauti bangą su Kūrėju.
Iš Jo jums ateis davimo ir meilės savybė, todėl ir iš jūsų Jam turi eiti analogiška savybė. Kitaip Jis jūsų neišgirs, nes Kūrėjas – tai sistema, kuri rezonuoja, priima tik į ją panašius signalus.
Klausimas. Išeitų, kad kreiptis į Kūrėją galima ir iš džiaugsmo?
Atsakymas. Ne iš džiaugsmo, o tik iš panašumo. Džiaugsmas – ne panašumo rodiklis. Jis atsiranda iš jo kaip pasekmė. Juk iš principo, džiaugtis gali kas tik nori.
Kitaip tariant, pirmiausia turime kreiptis į Kūrėją per modemą, per tam tikrą jungiantį prietaisą, kuris pritaikytų mūsų savybes Kūrėjo savybėms. Šio modemo vaidmenį atlieka grupė, dešimtukas.
#242307

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Į ką Kūrėjas kreipia dėmesį?

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Klausimas. Kaip galima išspręsti draugo problemą?
Atsakymas. Yra problemų, kurios sprendžiamos, kai draugas prisijungia prie Kūrėjo. Yra problemų, kurios atsiskleidžia man drauguose, kad aš prisijungčiau prie Kūrėjo ir išspręsčiau jas. Yra dalykų, kurie jaučiasi kaip pasaulio problemos ir aš pasijungiu prie Kūrėjo, kad Jis per mane jas išspręstų.
Kitaip tariant, viskas vyksta per mane, bet eina iš Kūrėjo. Per save Kūrėją prijungiu arba prie draugo, arba prie grupės, arba prie viso pasaulio, ir taip sprendžiu problemas.
Todėl visos mūsų mintys turi būti nukreiptos taip: bet kokios problemos ateina iš Kūrėjo ir jas sprendžiame tik prisijungdami prie Jo. Be to, kiekvienas gali tai atlikti už kitą.
Dirbdami dešimtuke, matome, kad nė vienas žmogus negali savęs ištaisyti, pakelti, pajungti, ištraukti iš blogos būsenos. Pasakyta, kad tik draugai gali ištraukti žmogų iš kalėjimo. O jis pats – niekada.
Mums nuolatos rodys tokias būsenas. Dabar kol kas to nejaučiame, bet po kurio laiko pamatysime, kad taip ir bus. Todėl reikia tik prisijungti vieniems prie kitų. Kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui“. Niekaip kitaip.
#243997

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip dešimtuke išspręsti problemą?

Draugas – mano veidrodis

Pakelti kritusį draugą

„Ir paklausė jo tas žmogus: „Ko tu ieškai …? (…), tai yra „Kuo aš tau galiu padėti?“ Ir Josifas atsako jam: „Brolių aš prašau…“, tai yra aš noriu būti grupėje, kur yra meilė draugams, ir tada aš galėsiu pakilti keliu, vedančiu pas Kūrėją. (Rabašas, „Draugų meilė (1)“).
Kitaip žmogus jokiu būdu nepasiekia dvasinių savybių, jo siela neišsivystys iš taško, egzistuojančio jame. Jis turi išdirbti šį tašką.
Pati kritiškiausia būsena, kai žmogus pradeda jausti iš vidaus, kad tai jam brangiausia, ir jis, padedamas grupės, turi atverti šį tašką dėl Kūrėjo.
Jis pradeda aiškiai suprasti, kad ieško grupės, kur yra meilė draugams, ir tik tada pradeda kilti Kūrėjo link, nors iki tol buvo grupėje dešimtį metų.
Visos ankstesnės būsenos dar egzistuoja jame neatskleistu pavidalu ir atsiveria palaipsniui iki pat ištaisymo pabaigos. Tačiau tas taškas, kai jis suvokia, kad nėra kitos išeities, išskyrus susivienijimą grupėje ir savęs anuliavimą, labai svarbus.
Tai dvasinio indo (kli) gimimas, todėl nuo jo prasideda nusileidimas į Egiptą. Egoizmas atsiskleidžia tik žmogui, kuris pasiruošęs tinkamai jį atskleisti. Toks dvasinis kelias. Jį galima pagreitinti, bet tai priklauso nuo žmogaus, o ne nuo kažko iš išorės.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus jaučia, kad broliai jį išdavė ir jis negali eiti su jais?
Atsakymas. Tai puikus jausmas, kai jis supranta, kad visos jo buvusios savybės iš tiesų – egoistinės. Todėl jis mato, kaip jos keičiasi, gerėja, tačiau lyginant su ankstesnėmis būsenomis – tai išdavystė, pardavimas, tai visiškai kitas lygis.
Ankstesnės žmogaus savybės, kurios jį vedė egoizmo keliu ir padėjo pasiekti bet kokių tikslų, staiga jį išduoda. Tai ir yra broliai, kurie išduoda žmogų. Jis supranta, kad jų tikslai skirtingi ir bando juos įtikinti, kad jie turi susivienyti ir pasiekti aukštesnį tikslą.
Palaipsniui jis suvokia, kokios tos savybės, kokie tie broliai, – su jais niekur nenueisi, reikia juos taisyti, jis negali būti su jais susijęs. Iš esmės, jis pradeda suprasti, kad tokia jo egoistinė prigimtis, todėl jis pagal savo sugedimą mato visus tuos trūkumus ir iškrypimus.
#230894

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pas Kūrėją vedantis nusivylimas

Žmogus, ieškantis brolių

Savųjų brolių ieškau

Komentaras. Futbolas yra žmonijos religija. Berniukai bėgioja ir spardo kamuolį Irane, Izraelyje, Prancūzijoje, Turkijoje, Vokietijoje – visur. Aplink futbolą kažkaip visi vienijasi.
Atsakymas. Žmonėms to reikia. Geriau futbolas negu karas.
Aš už tai, kad vietoje karo ir barnių žmonės žaistų. Tačiau prie to teks pridėti kažkokius kitokius santykius, padaryti šį žaidimą neegoistinį, kad žmonės pradėtų bendrauti, nes futbole vis dėlto labai stipri konkurencijos dvasia.
Man atrodo, kad jei patys žaidėjai po pralaimėjimo ar pergalės suorganizuotų šventinę vakarienę su apsikabinimais, kur abi komandos džiaugtųsi kartu, tai būtų geras pavyzdys pasauliui, kaip reikia vystytis. Kaip sakoma, laimėjo draugystė. Aš tikiuosi, kad kaip nors, kada nors mes prie to prieisime, ir tada žmonės pamatys, kad šių žaidimų pagrindas yra gėris.
#231460

Iš 2018 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ar gali kabalistas išpranašauti, kas bus po 10 metų?
Atsakymas. Kabalistas niekada neužsiims pranašystėmis. Jis gali paaiškinti žmonijos, visuomenės vystymosi tendencijas, parodyti egoistinės prigimties tėkmę, kokia būtų nepridėjus nuo mūsų priklausančio ištaisymo.
O jei pridėsime ištaisymą, niekas nieko tiksliai numatyti negalės, nes viskas priklauso tik nuo žmonių, užsiimančių kabala, valios laisvės. Todėl Baal Sulamas, kuris spausdino savo knygas, daugino ir dalijo jas su tikslu platinti kabalą, priėjo prie išvados, kad karta dar tam nepasiruošusi.
Jis net rašė apie galimybę kilti trečiajam ir ketvirtajam pasauliniam karui. Tačiau vis tiek kabalistas tiksliai nežino, kada tai įvyks, nes jis neturi teisės traktuoti valios laisvės kaip duotosios realybės. Jis palieka ją realizuoti žmogui.
Kabalistas gali numatyti natūralaus žmogaus vystymosi tendenciją. Tačiau, turint omenyje žmogaus valios laisvę, jis negali žinoti, kaip greitai žmonija įsijungs į šį procesą, todėl neužsiiminės spekuliacijomis.
Klausimas. Gal kabalistai gali išpranašauti kažką gera?
Atsakymas. Gera kabalistai išpranašaus tik tiek, kiek jūs panorėsite, kad įvyktų geri pokyčiai.
Komentaras. Beje, aš niekada neskaičiau gerų pranašysčių. Tai keista.
Atsakymas. Todėl, kad viskas priklauso nuo žmogaus! Jei tu išsitaisysi, tai matysi gerą ateitį. Neišsitaisysi – matysi blogą. O pačios savaime ateities nėra. Kiek bus ištaisyti tavo jutimo organai, taip tu ją ir matysi. Tu pats kuri savo ateitį! Taigi, pasistenk!
#231450

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pranašai – dvasiniai futurologai

Ar kabalistai buvo pranašais?

Išeiti už laiko ribų

Klausimas. Nesuprantu jūsų Kūrėjo traktuotės. Vadinate jį „gamta“, bet ar tai neprieštarauja Toros sampratai? Juk Tora atskleidžia Kūrėjo kaip asmenybės charakterį.
Atsakymas. Jokiu būdu ne. Jei taip manysite, prieisite prie stabmeldystės.
Kūrėjas neturi jokio pavidalo, nieko konkretaus. Tai davimo ir meilės jėga, kuri užpildo visą pasaulių sistemą. O virš to yra ta pati jėga, tik ji vadinama Acmuto, kas reiškia „neturinti jokio ryšio su kūriniais,“ ir todėl jos negalime niekaip pavadinti.
O visi Jam priskiriami epitetai („grėsmingas“, „baisus“ ir t. t.) duodami tik mūsų suvokimo atžvilgiu, kaip mažas vaikas vadina motiną ir tėvą piktais. Bet iš tikrųjų jie tik taip parodo savo santykį su juo, kad pažadintų jame kokias nors reakcijas, teisingus veiksmus, mėgina jį suformuoti. O iš tikrųjų juose tų savybių nėra.
Klausimas. Kas turima omenyje sakant, kad Kūrėjas – tai Gamta?
Atsakymas. Gamta – tai viskas, kur esame. Vienas iš Kūrėjo vardų hebrajų k. – ėlokim. Skaitinė ėlokim reikšmė prilygsta skaitinei „gamta“ (tėva) reikšmei. Apie tai kalbama daugybėje kabalistinių knygų.
#243211

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – tai jėga, objektas ar savybė?

Klausimas. Kaip galima geranoriškai atsisakyti dešinės linijos, kad pereitum į vidurio liniją?
Atsakymas. Nieko nereikia atsisakyti. Vidurio linija atsiranda, kai tinkamai suderinamos dešinė ir kairė linijos. Ji egzistuoja būtent dėl jų abiejų.
Kita vertus, galima sakyti, kad dešinė linija virsta dešine tik todėl, kad priešais ją yra kairioji. Šios abi linijos realizuojamos būtent vidurio linijoje. Kitaip tariant, viena linija negali būti be kitos.
Būtent savo tarpusavio priešingumu jos apibrėžia viena kitą.
Klausimas. Ar yra kokie nors tikslūs kairios linijos požymiai? Kaip nesuklysti, kad tai būtent ji?
Atsakymas. Ji pasiekiama pusiausvyra. Kaip lynu einantis žmogus visąlaik balansuoja kartimi, kad rastų pusiausvyrą, taip ir jūs. Jei apie tai pamiršite – neturėsite vidurio linijos. Juk jos tokios nėra, bet tuo pat metu ji egzistuoja kaip dviejų priešingų linijų derinys.
#243243

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys linijos

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas. Ką reiškia laikytis priesakų?
Atsakymas. Laikytis priesakų reiškia laikytis mūsų komutacijos, mūsų tarpusavio ryšio sąlygų.
Tai ir yra priesakas – būti susijusiems į vieną vienintelę „Adam“ sistemą. Nors ta sistema sudaryta iš egoistinių norų, tačiau kurdami altruistinius tarpusavio ryšius, ji prilygsta Kūrėjui, davimo savybei, kuri atsiskleidžia joje tiek, kiek ši tampa duodančia.
Iš pradžių ant nulinio egoistinio lygmens, paskui pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto. Ir tuomet atsiskleidžia Kūrėjas kaip Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja ir Jėchida Šviesa.
#242504

Iš 2018 m. lapkričio mėn. 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

613 priesakų – tai 613 jūsų norų!

Klausimas. Kaip galiu būti tikras, kad kančios mane stumia į dvasinį darbą, o ne siekti jų atsikratyti?
Atsakymas. Esmė ta, kad yra naudingos kančios, kurios stumia mus į tikslą, ir yra kančios, kurias tiesiog patiriame, bet jokios naudos jos neturi.
Naudingos kančios leidžia mums dar labiau įsijungti į grupę, būti joje kartu, padeda kurti save. Visai kaip kelyje, kai eidami matome, kad pasimetėme, ne ten pasukome, o patiriamos kančios padeda rasti tinkamą kelią. Be tokių postūmių neįmanoma tinkamai judėti. Visuomet eisime dviem linijom: dešine ir kaire, kančiomis ir malonumais.
Todėl kančios, kurios stumia mus pirmyn ir visąlaik nurodo, kaip tinkamai judėti, ir yra teisingos kančios.
Pavyzdžiui, sistemoje judanti raketa visuomet koreguoja save. Taip ir mes turime atsekti savo kelią ir visąlaik koreguoti save remdamiesi grįžtamuoju neigiamu ryšiu, kuris nuolatos nukreipia mus ir veda tikslo link. Todėl toks ryšys būtinas ir reikia jį suvokti ne kaip kančias, o kaip būtiną pataisymą ir dėkoti Kūrėjui už tai, kad mus taip moko.
#242490

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau, nei už gėrį?

Dėkoti už kančias?

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra dvasinių reiškinių, kurie egzistuoja, bet neturi pasireikšti mūsų pasaulyje? Ar visi turi pasireikšti?
Atsakymas. Absoliučiai visi. Esmė ta, kad pilna, absoliuti sistema sudužo, ir dabar, kai mes surenkame ją dalimis, giliname ją 620 kartų.
Todėl ji tampa išgaubtesnė, detalesnė. Bet praktiškai visa ji egzistavo ir egzistuoja savo pirmapradėje formoje: iš pradžių sudužusioje, o dabar mes ją atkuriame.
Klausimas. Kitaip tariant, dėl to, kad tai yra viena sistema, viskas, kas yra dvasiniame pasaulyje, turi pasireikšti ir mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Apskritai, taip. Yra pasakyta, kad kiekviena dvasinė šaknis turi prisiliesti prie savo šakos materialiame pasaulyje.
Dinozaurų atsiradimas ir išnykimas, atšalimo laikotarpis, žmonių atsiradimas, įvairiausių rūšių gyvūnų ir augalų išnykimas, ekologinės katastrofos – visa tai mes turėjome praeiti, nes tai išeina iš dvasinių šaknų.
#231481

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Dvasinės materialių objektų šaknys