Klausimas. Ypatingas kabalistų meistriškumas – išmokti pajusti patį mažiausią neištaisymą kaip didžiulį?
Atsakymas. Palaipsniui augant, maži neištaisymai kabalistui pradeda atrodyti labai svarbūs. Pavyzdžiui, jei jūs kreipsitės į medikus su kažkokia problema, tai terapeutas pasakys jums: „Nieko baisaus, aš išrašysiu jums vaistų“. O patyręs specialistas jau gali pamatyti rimtesnes pasekmes: „Čia ne viskas taip paprasta, reikia kažką daryti“, – ir t. t. Tai yra, kuo aukštesnės sielos išsitaisymo pakopos, tuo smulkesnes savybes turime ištaisyti, bet jos mums atrodo labai didelės ir svarbios.
#229067

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilti meilės pakopomis

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Iš pamokos pagal temą „Vienybės ataka“
Vienybės ataka tęsis, kol ją pasieksime ir joje atskleisime Aukštesniąją jėgą.
Vadinasi, tai – nesibaigianti ataka, tai mūsų gyvenimas, ir kiekvieną akimirką turime laiduoti vienas už kitą, padėdami ir saugodami šioje atakoje. Juk sėkmė gali būti tik bendra, o ne asmeninė.
Todėl neįmanoma pasiekti dvasinio tikslo individualia forma. Dirbdami individualiai galime išsiaiškinti įvairiausias tarpines būsenas kelyje, bet ištaisyta paskutiniosios kartos būsena turi atsiskleisti būtent mūsų vienybėje.
* * *
Nusivylimas kyla ne savaime, o dėl ypatingo švytėjimo iš aukščiau. Juk viskas visada ateina iš Šviesos, o ne iš mūsų pačių. Mums rodosi, tarsi mūsų pasaulyje patys nusiviliame, piktinamės, verkiame. Bet visa tai atliekame Šviesos įsakymu iš aukščiau ir esame valdomi visu šimtu procentu visame kame.
Šis nusivylimas – iš negebėjimo pasiekti sėkmės ir judėti norima kryptimi. Bet nėra jokios galimybės pasukti į kitą pusę, yra tik vienas kelias, ir jokių alternatyvų. O šiame kelyje tu niekada nebūsi sėkmingas, ir ką gi daryti? Iš tokios būsenos išsiveržia šauksmas.
Tai šauksmas, kad ieškau tikro darbo, kuriuo galiu pamaloninti Kūrėją, bet nematau, kaip jį atlikti. Mano jėgoms tik tai, ką aš dabar darau. Dvasinio nusivylimo priežastis ta, kad aš negaliu suteikti malonumo Kūrėjui, negaliu pateikti indo (kli), kuriame Jis galėtų atsiskleisti ir mėgautis.
Mano pareiga – teisingai sujungti dešiniąją ir kairiąją linijas, kad Kūrėjas atsiskleistų tarp jų kaip vidurinioji linija, ir pajausčiau, kad Jis mėgaujasi mano darbu. Bet man nieko neišeina.
Iš tikrųjų, mano darbo esmė – būtent nusivilti ir „suvaitoti nuo šio darbo“. Nusivylimas – tai mano slaptas tikslas, kuris ir bus mano kli, juk visa kita duodama iš aukščiau.
Man rodosi, kad aš pats kažką darau. Bet dėl daugybės pastangų dešimtuke, po daugelio mėginimų kažką padaryti mes gauname ypatingą švytėjimą iš aukščiau, kuris vadinasi „nusivylimas“, ir tada esame priversti šaukti. Tokia dvasinės pakopos atskleidimo tvarka: mes šaukiame ir gauname atskleidimą, kitaip tariant, supratimą, kaip reikia dirbti.
Bet mes dar neturime davimo norų. Mes prašome jų, kol kas dar būdami Egipto tremtyje, Faraono vergovėje. Mes atskleidžiame, kad egoizmas valdo mus visame kame, ir mes nesugebame duoti. Dėl savo pastangų pasiekiame didžiulį norą duoti, bet negalime to padaryti. Dvi šios sąlygos kartu yra vadinamos „nusivylimu darbu“.
#228194

Iš 2018 m. birželio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš ataką

Verdanti vienybės lava

Nupieškime tobulą pasaulį!

Klausimas. Kuo mūsų pasaulio mokslininkas skiriasi nuo mokslininko kabalisto?
Atsakymas. Kabalistas – toks pat tyrinėtojas, kaip ir mūsų pasaulio mokslininkas, tiesiog jo rankose universalesni pažinimo įrankiai. Jis pakyla virš savo gyvūninės prigimties ir tyrinėja vadinamąją dvasinę prigimtį. O mūsų pasaulio mokslininkai užsiima tuo, kas juose yra nuo pat gimimo, todėl jie priima viską tik šio pasaulio rėmuose. Skirtumas tarp kabalisto ir mūsų pasaulio mokslininko – tik pažinimo sritis. Todėl kabalistas – tas pats mokslininkas, tik užsiimantis būsimuoju, Aukštesniuoju, pasauliu.
Taigi, jei mūsų pasaulyje mokslininkas turi kiekybiškai ir kokybiškai vystyti savo žemiškus jausmus ir protą, tai kabalistas turi savyje vystyti visiškai naujus norus, mintis ir protą, kurie neturi nieko bendro su materija. Būtent juose atskleidžiamas Aukštesnysis pasaulis ir kabalos mokslas.
Klausimas. Šio pasaulio tyrinėjimui kuriami įvairūs prietaisai, mikroskopai, žiūronai ir t. t. Kokius prietaisus turi mokslininkas kabalistas?
Atsakymas. Pažinimo instrumentas yra jis pats. Ir tik! Jo vidinio suvokimo išplėtimas ir yra jo instrumentas.
#228665

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas. Jei tai, ką sako mokytojas, man nėra itin aišku ar su tuo nesutinku, ar šitai trukdo man per jį gauti Šviesą?
Atsakymas. Visą, ką sako mokytojas, turite priimti kaip visišką tiesą ir tuo pat metu ją tikrinti. Juk jeigu su kuo nors nesutinkate, tai privalote pakilti ir sutikti. Tam ir vystotės.
Jūsų niekas neverčia užmerkti akių ir a priori sutikti su mokytoju, tačiau turite priimti jo požiūrio tašką ir pasiekti būseną, kai suvokiate ir sutinkate su juo. Jei iš anksto imsite ją atmesti, neisite pirmyn.
#239943

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip anuliuoti save?

Mokytojo vaidmuo vystant sielą

Užsispyrimas kelyje

Klausimas. Yra žinoma, kad juokas padeda gyventi. Mokslininkai mano, kad juokas atlieka svarbią socialinę funkciją ir vienija žmones. Ar galima sakyti, kad juokas jungia?
Atsakymas. Juokas mūsų pasaulyje yra pasitenkinimo išraiška. Tai gali būti egoistinis pasitenkinimas, sarkastiškas, piktas, visiškai nepozityvus, nes egoizmas pasireiškia paprasta, niekuo nepridengta forma. Juokas puikiai išreiškia egoizmo džiaugsmą.
Klausimas. Kokios juoko šaknys?
Atsakymas. Mėgavimasis. Pasitenkinimas. Paprastai, kiek aš matau, sakyčiau, kad tas pasitenkinimas yra piktas.
Klausimas. Ar yra aukštesnė būsena – gera linkintis juokas?
Atsakymas. Gera linkintis juokas kabaloje grindžiamas supratimu, savo priešpriešos Kūrėjui atskleidimu, kai žmogus jau suvokia, kokiu būdu jis gali iš to ir išeiti. Kaip pasakė Sara, gimus Izaokui: „Juoką sukūrė man Kūrėjas“. Tai jau aukšta pakopa.
Šiuo atveju pasireiškia kažkas labai gero, pozityvaus, džiaugsmingo, kas kyla iš visiško šio reiškinio neįmanomumo. Ir todėl juokas – tai dviejų priešingybių junginys.
Visas gėris gali pasireikšti tik iš blogio, iš to, kas kenksminga ir tamsu.
#229118

Iš 2018 balandžio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Su juoko diena!

Humoras – apsauga nuo nerimo

Humoras dvasiniame pasaulyje

Vienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Klausimas. Kas riboja pavienę sielą, jai būnant bendros sielos dalimi? Kuo pasireiškia ši priklausomybė?
Atsakymas. Pavienė siela gali vystytis tik tiek, kiek būtina, kad ji atsikurtų bendroje sieloje. Jei paimsime bet kurią pavienę sielą, vyrišką ar moterišką, tai matysime jos raidos etapus. Tačiau tai visuomet vyksta žiūrint iš bendros Adam sielos ir niekaip kitaip.
#240187

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Bendros sielos sistemoje

Kaip pavienė siela gali veikti visas kitas sielas?

Klausimas. Ar kabalisto prašymas skiriasi nuo tikinčio žmogaus maldos?
Atsakymas. Kabalistas prašo ištaisyti jį, kad taip ištaisytų pasaulį, kuris iš esmės yra jame. Kiekvienas kabalistas jaučiasi atsakingas už pasaulį. Bet ištaisyti reikia tik save, o ne kitus.
Paprastas tikintysis prašo, kad jam būtų gerai, kad nebūtų bausmių, kad Kūrėjas pasigailėtų jo ir jis patektų į rojų. Visa tai absoliučiai egoistiniai prašymai.
Kabala paprastai neužsiima palyginimais. Tiesiog tam, kas jaučia betarpišką siekį rasti gyvenimo prasmę, kad atskleistų Kūrėją, duodama tokia galimybė.
#240205

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Melstis – „teisti save“

Kaip blogąjį valdytoją pakeisti geru?

Klausimas. Labai sunku liautis siejus savo „aš“ su penkiomis materialiomis juslėmis, manant, kad mano kūnas – tai aš. Kaip man atskleisti savąjį „aš“?
Atsakymas. Reikia į savo kūną žiūrėti iš šalies, kaip į gyvūną. O „aš“ – tai kažkas, ko apskritai nėra kūne. Kūnas miršta, o „aš“ lieka.
Bet kol kūnas miršta, noriu susijungti su savuoju „aš“, būti jame. Ir tuomet manęs nedomina, kas bus su kūnu.
#240199

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano dvasinis „aš“

„Aš“ – panašumo į Kūrėją matas

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Klausimas. Kodėl mes nesimokome dešimt Egipto bausmių išsamiai, bandydami suprasti, galbūt mes jau gavome kažkurias iš jų?
Atsakymas. Mes nežinome, kaip mokytis Toros, kadangi mumyse nėra aiškių vidinių apibrėžimų, atitinkančių tai, kas parašyta joje.
Klausimas. Aš nekalbu apie visą Torą, bet dešimt bausmių vyksta iki machsomo, prieš išėjimą iš Egipto, būtent ten, kur mes dabar esame. Ar naudinga būtų tai mokytis?
Atsakymas. Galbūt taip. Bet Rabašas savo straipsniuose kalba apie tai, paaiškina šiuos pasakojimus iš dvasinio darbo taško.
Klausimas. Kodėl nesimokome dešimt priesakų? Ar reikia žinoti jų kabalistinį aiškinimą? Ar tai mums padės?
Atsakymas. Viskas padės, jei dirbsime. O jei ne, tai šios detalės mus tik supainios. Tai ir yra esmė.
#229032

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausias, ką įgiju gyvenime, – siela

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Slaptoji Toros prasmė