Klausimas. Kaip būsima sielos būsena veikia tas būsenas, kurias žemiškas kūnas turi patirti šiame pasaulyje?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus pasirinkimo, kaip (tiesiai ar ne) jis eina į tikslą – kad taptų panašus į Kūrėją.
Priklausomai nuo to, jam duodamos įvairios žemiškos būsenos, kaip tam tikros visuomeninės aplinkybės, kuriomis žmogus egzistuoja ir rengia save, kad visiškai prilygtų Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos formavimas

Kaip siela susijusi su kūnu?

Sielos ir kūnai

Klausimas. Dvasinio kilimo principas – pritraukti Kūrėjo Šviesą ir nukreipti ją per save į kitus?
Atsakymas. Taip. Tačiau reikia iš pradžių būti susivienijus su kitais į vieną grupę .
Klausimas. Išeitų, kad jeigu žmogus vienas studijuoja kabalą, jis apskritai nieko negali?
Atsakymas. Nieko. Kabalos mokymasis – tai parengiamoji dalis. Paskui jam vis tiek reiks grupės. Apie tai rašoma kabalistiniuose šaltiniuose.
Klausimas. Tačiau, kai atsirado kabalistai, virtualių grupių dar nebuvo.
Atsakymas. Virtualių grupių niekada nebuvo. Jos ima rastis mūsų laikais ir, tenka pripažinti, neblogai eina pirmyn. Akivaizdu, kad kabalos ateitis – tai virtualios grupės ten, kur nėra galimybės sukurti fizinių.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Dvasiniam vystymuisi skirtas rinkinys

Pagrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Klausimas. Koks mokytojo vaidmuo vystant manąją sielą?
Atsakymas. Mokytojas – tas, kuris moko jus, nurodo jums kryptį, palaiko jus. Dėl jo metodikos vystotės, aklai sekdami ja, mat dvasiniame pasaulyje galima eiti tik taip.
O jeigu eidami paskui mokytoją įjungiate savo protą, žinias, šio pasaulio ketinimus, tuomet jums nieko neišeis.
Mokytojas – tas, paskui kurį einate užmerktomis akimis, atlikdami viską, ką jis sako.
Klausimas. Kaip pasitelkus knygas galima paspartinti sielos vystymąsi?
Atsakymas. Lygiai taip pat reikia elgtis su knygomis. Yra trys veiksniai, paskui kuriuos einame užsimerkę: mokytojas, knygos, grupė.
Tereikia suprasti, ką reiškia „užmerktomis akimis“: užmerkiant akis ten, kur nori įsikišti mūsų egoizmas. Štai taip nedelsdami turime jam užkirsti kelią. Visur kitur eiti atsimerkus. Kabala – tai mokslas, išmintis.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip padėti mokytojui?

Pajusti mokytojo norą

Kūrėjo garsiakalbis

Kaip maži vaikai negali suvokti esančio prieš juos pasaulio, kuris yra aukščiau jų supratimo, taip ir žmogus, nesuprantantis gamtos dėsnių, nesuvokia nieko aukščiau savo lygmens.
Štai todėl, būdami šiame pasaulyje ir ištyrinėję beveik visus jo materialius dėsnius, kaip mokslininkai, politikai, išsilavinę ir išsivystę žmonės, mes vis tik nežinome jo dvasinių dėsnių.
Bet ateina toks laikas žmonijos vystymesi, kai tampame tiesiogiai priklausomi nuo šių dėsnių. Juk baigiasi laipsniškas vystymasis, vykstantis dėl žmogaus egoizmo augimo, ir egoizmas „užsidaro“. Dėl to pasaulis tampa apskritas, uždaras, integralus, tarsi vienas globalus kaimas.
Tačiau žmonija nėra susipažinusi su dvasiniais dėsniais, todėl yra susipainiojusi. Sumišę ne tik paprasti žmonės, bet ir tie, kurie yra valdžioje ir valdo mus – jie taip pat negali teisingai veikti ir vadovauti, nežinodami gamtos dėsnių. Juk gamtos elgesys šiandien keičiasi ir pereina nuo materialiųjų dėsnių prie dvasinių, o mes nežinome, kaip tokiu atveju elgtis.
Mes tarsi praradome sugebėjimą valdyti savo gyvenimą: šeimą, šalį, tautą, pasaulį, žmogiškuosius tarpusavio santykius, finansus, prekybą. Vyksta kažkas keista, kiekvieną dieną nesupratimas ir nežinomybė tik auga.
Todėl šiuo laikotarpiu atsiskleidžia kabalos mokslas ir aiškina: „Pagal tavo veiksmus suvoksime Tave“, kitaip tariant, būtina suvokti Aukštesniosios jėgos veiksmus, Kūrėją, nes iš jų suprasime, kaip veikia šiuolaikinis pasaulis.
Kitaip kentėsime vis labiau. Gamta tarsi rūpestingas tėvas spaudžia mus, kaip nepaklusnų vaiką, pasikeisti, nes patys nukentėsime.
Yra dėsniai, nustatyti Begalybės pasaulyje, santykyje tarp Šviesos ir noro, ir jie yra absoliutūs bei nekintami. Kabalos mokslas aiškina, kokia forma mes galime susijungti su Šviesa, kuri yra gyvenimo, žinių ir prisipildymo šaltinis.
Būtina išstudijuoti šiuos Aukštesniuosius dėsnius, be šito negalėsime egzistuoti. Todėl kabalos mokslas, kaip Aukštesniosios jėgos suvokimo mokslas, šiandien tampa svarbiausias ir būtiniausias.
Kažkada jo savo noru mokėsi atskiri išrinktieji kiekvienoje kartoje, siekdami atskleisti Aukštesniąją jėgą, vedini vidinio šauksmo. Bet šiandien yra daugybė žmonių, kurie nori suvokti Aukštesniąją jėgą, visus jos dėsnius ir elgesį.
Ir visas pasaulis pradeda suprasti, kad mūsų gyvenime veikia nauji dėsniai, naujos sąlygos, kurių nemokame teisingai organizuoti. Aukštesniosios jėgos suvokimas pagal jos veiksmus mūsų laikais tampa gyvybiškai svarbus, jau vien tam, kad paprasčiausiai išgyventume materialiai.

Iš 2017 m. vasario 20 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Vienybės raktas

Iš chaoso į harmoniją, I d.

Klausimas. Neturiu tenkinti egoistinių norų to, ko nekenčiu?  Turiu pamilti tame žmoguje miegančią sielos užuomazgą?
Atsakymas. Gražiai pasakyta. Visiškai tiksliai. Tu nemyli žmogaus, nekenti jo savo egoistinėmis savybėmis. Jeigu turėtum altruistines savybes – kitą mylėtum.
Kūrėjas mato mus kaip absoliučiai gerus, bet ne todėl, kad Jis meluoja pats sau, kaip mama, galvojanti, jog jos vaikas pats geriausias, o todėl, kad iš savo savybių Jis mato mus visiškai ištaisytus. Juk neištaisytos savybės reikalingos tik tam, kad patys įsisąmonintume blogį, ir pajaustume ištaisytas savybes.
Kitaip tariant, iš viršaus į mus žiūri taip: esami vieningi, viskas puiku, nuostabu.
O mūsų žvilgsnis iš apačios: esame sudužę, atskirti, ir todėl matome Kūrėją mūsų siaubingo pasaulio fone.
Mūsų užduotis – sujungti šiuos du požiūrius.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prilygti Kūrėjui

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Laimingo gyvenimo patentas

Klausimas. Nuo kada Abraomo metodiką galima laikyti religija?
Atsakymas. Nuo tada, kai ji tapo vienijančia, visuomenės kūrimo jėga, visuomenės, kuri perima šią idėją, apsiginkluoja ja, priima, kaip savo egzistavimo pavidalą.
Tai nutiko tada, kai Abraomo grupė, kadaise išėjusi iš Babilono, ėmė formuoti save prie Sinajaus kalno. Suprantama, Toroje ši istorija pasakojama alegoriškai. Iš tiesų žmonės nestovėjo pakalnėje – tai vidinis jų išgyventas potyris.
Po to jau galima kalbėti, kad atsirado religija, t.y. tauta imta dalinti į dešimtis, šimtus, tūkstančius, apibrėžiami tinkami tarpusavio santykiai, kuriuose atsiskleidžia Kūrėjas – meilės, davimo, tarpusavio laidavimo savybė.
Nuo čia prasideda socialinis išeivių iš Babilono judėjimas, ir taip jie pamažu tampa tauta.
Kitaip tariant, perversmo taškas – tas momentas, kai prireikė instrukcijos pakilti virš tarpusavio neapykantos. Iš čia kyla religiją – metodika, kaip sujungti tautą į vieną visumą, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Šią metodiką vadiname „religija“, mat tauta pagal savo sandarą visąlaik nukreipta į tai, kaip prilygti aukštesniajai jėgai, ji siekia daryti viską, kad aukštesnioji jėga atsiskleistų joje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kaip sulipdyti puolusią ir suskaldytą visuomenę?

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Klausimas. Įsikūnijimas – tai sielos įsikūnijimas kūne?
Atsakymas. Kokiu būdu siela susijusi su gyvūniniu kūnu? Kūnas gali egzistuoti, gali neegzistuoti. Siela gali egzistuoti, gali neegzistuoti. Visa tai vyksta absoliučiai savaime, kol žmoniją valdo egoizmas. „Kūnu“ galima vadinti ego, taip pat galima vadinti organizmą.
Siela yra tai, ką kuriame. Jei aš (1) susijungiu su kitais (2) savo siekiu pripildyti jį ir dėl to kreipiuosi į Kūrėją (3), gaunu iš Jo jėgą ir pripildau draugą, tai įgyju sielą.

Kitaip tariant, gaunu du skirtingus norus: iš draugo „minusą“ – papildomą norą, norą duoti, o iš Kūrėjo „pliusą“ – norą pripildyti.
Remiantis šiais dviem parametrais, kuriu savyje dvipolį, kuris vadinamas „rešimo avijut“ ir „rešimo hitlabšut“ arba „kli“ (indas) ir „šviesa“. Visa tai kartu vadinama „siela“.
Klausimas. Vadinasi, meilė – tai tokie tarpusavio santykiai tarp dviejų žmonių, kurie studijuoja kabalą, kai jie pripildo vienas kitą ir tokiu būdu atskleidžia sielą ir Kūrėją?
Atsakymas. Ne, jie ne atskleidžia, o kuria.
Manyje nėra nieko, išskyrus egoistinius norus. Kreipiuosi į draugą, gaudamas iš jo „minusą“ – norą jį pripildyti. Su šiuo noru kreipiuosi į Kūrėją: „Noriu pripildyti kitą ir tapti panašus į Tave“.
Jis suteikia man pripildymą ir aš perduodu jį draugui.

Draugo atžvilgiu tampu kaip Kūrėjas, Duodantysis. Pripildymo iš Kūrėjo perdavimo draugui būsena, kurianti manyje panašumą į Kūrėją, vadinama „siela“.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusikaltimus uždengti meile

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Kelias į visišką išsitaisymą

Klausimas. Daugelis mokslininkų sako, kad dabar šalys išmoko prisiimti atsakomybę ir gali susivienyti. Tačiau susivienijimas visada prieš kažką. Taigi, koks sprendimas? Ar galima šią draugystę nukreipti ta vaga, kad visi būtų lygūs ir norėtų suartėti?
Atsakymas. Kad taip atsitiktų, reikia suvokti, kad susiduri su katastrofa.
Klausimas. Klimatologai teigia, kad klimatas bus toks netolygus, kad pareikalaus milžiniškų lėšų. Tai gali sukelti karą. Nejaugi reikia laukti karo?
Atsakymas. Mūsų egoizmas neleidžia mums tinkamai pažvelgti į pasaulį ir suvokti problemas, kurias patys šiandien sukuriame. Mes tai matome Europoje, mėginančioje susitvarkyti su migracija ir kitkuo. Tai matyti visur – Amerikoje ir kitose šalyse. Nieko nepadarysi.
Mes negalime išmintingai dirbti su savo egoizmu. Tai matosi iš žmogaus požiūrio į save: kol kas kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno, o visa kita – nesvarbu. Nejaučiu nieko kito, kas egzistuoja ne manyje, palyginus su tuo, kiek man svarbi mano egzistencija.
Mums būtina pakilti virš savo egoistiškos prigimties, pažvelgti į ją iš šalies. Priešingu atveju mes sulauksime Žemei baisių būsenų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klimato kaita: egoizmas griauna viską

Nuo ko priklauso klimato šuoliai

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Klausimas. Kaip mano asmeninis pasaulio suvokimas priklauso nuo santykių su kitais žmonėmis kokybės?
Atsakymas. Jei jūs įsigilinsite į savo pasaulio supratimą ar pajautimą, tai nustebsite suvokę, kad jis ateina per kitus žmones. Mes tiesiog neturime galimybės tuo įsitikinti.
Jei jūs augtumėte džiunglėse tarp žvėrių, tai pasaulį suvoktumėte kaip jie: daugiau per kvapus, mažiau per regėjimą ir t. t. Viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje esame.
Mūsų suvokimas yra santykinis, jei jau susiduriame su žmogaus supratimo ribomis. Aš nenoriu į tai per daug gilintis, kad žmonės nemanytų, jog nesu realistas.
Kažkada aš susitikau su amerikiečių mokslininkais, filmo „Ką mes žinome apie šį pasaulį“ autoriais. Jame nuskambėjo labai įdomi mintis: kada Kolumbo laivai artėjo prie Amerikos krantų, indėnai jų negalėjo matyti, nes anksčiau jų niekada nepažino.
Jie žinojo tik savo mažas valteles ir todėl negalėjo įsivaizduoti tokių didelių laivų.
Šiuolaikinis žmogus jau pilnas įvairių modelių. Indėnai tokių dar neturėjo. Jie tiesiog pamatė banguojantį vandenį ir susimąstė, dėl ko tai vyksta, nes vandenyną jie pažinojo gerai. Palaipsniui, stebėdami vandens judėjimą, jie priėjo prie išvados, kad tai gali būti didelis laivas, ir pradėjo atskirti jo kontūrus.
Kitaip tariant, jei mūsų viduje, mūsų suvokime, sąmonėje nėra tokių modelių, tai mes negalime jų pamatyti. Tai tinka ir dvasiniam pasauliui. Mes jo nematome ne todėl, kad jo neįmanoma pamatyti, o dėl to, kad mūsų viduje nėra jo modelio.
Todėl studijuodami kabalos mokslą ir kurdami tarpusavyje įvairius susivienijimus ir bendravimo būdus – egoistinius, antiegoistinius – mes kuriame savyje tokius modelius, iš kurių vėliau galėsime labai paprastai pajausti Aukštesnįjį pasaulį, egzistuojantį čia pat, šalia.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Fantazijos ir tikrovė

Iš chaoso į harmoniją, I d.

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Klausimas iš „Facebooko“. Kaip žiūrite į Ameriką? Daugelis sako, kad Amerika nusipelno kataklizmų, kad taip jai ir reikia, ir kuo greičiau jos neliks, tuo geriau bus visiems.
Atsakymas. Niekaip į nieką nežiūriu, nes viskas, kas yra pasaulyje, kyla iš vienos vienintelės jėgos – Kūrėjo. Jis valdo viską: iškelia ir nuleidžia įvairias šalis, tautas, pasaulio dalis; siunčia uraganus ir žemės drebėjimus; sprogdina atomines elektrines ir t. t.
Taip veikia aukštesnysis valdymas, kuris nori gerai mus sukrėsti ir sutvarkyti, kad šiek tiek atsipeikėtume ir nustotume krėtę kvailystes.
Todėl niekas nekaltas: nei Amerika, nei Rusija. Kūrėjas kontroliuoja viską. Kabalos šaltiniuose taip ir sakoma, kad pasaulio valdovų širdys Kūrėjo rankose. Todėl neturiu jokio ypatingo požiūrio (nei neigiamo, nei teigiamo) nė į vieną šalį, sistemą ar vyriausybę.
Manau, jog visi kartu, kaip maži vaikai, turėtume susėsti ir pradėti studijuoti aukščiausią valdymo sistemą, ir tuomet suprasime, kaip tai mums būtina.
Pirmiausia pasaulio vadovai turėtų sėsti už suolų ir gerai išstudijuoti šį mokslą, mat jie visiems kitiems atlieka Kūrėjo veiksmus. Labai tikiuosi, kad jie paklausys šio patarimo ir tada, pagal aukščiausią valdymą, pasaulis sugebės atgauti ramybę.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Mūsų gyvenimas – kas tai?