Klausimas. Baal Sulamas rašo, kad „paskutinė karta“ – tai visuomenė, kuri gyvens pagal meilės artimui dėsnį, ir jos narių pagrindinis malonumas – susiliejus su Kūrėju.
Atsakymas. Paprastai sąvoka „paskutinė“ reiškia kažko užbaigimą, o čia priešingai – kalbama apie tai, kas aukščiausia, amžina.
Pasiekusi tokios būsenos paskutinės kartos visuomenė ir toliau tobulins ją, nes tai nuolatinis judėjimas – amžinybė neturi ribų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik vienas dėsnis

Besąlyginė meilė

Pranašai – dvasiniai futurologai

Klausimas. Ar kabala gali padėti man pakeisti mano likimą ir jį valdyti?
Atsakymas. Gali! Gyvenime matome, kad vaikas negali pakeisti likimo, o suaugęs, stiprus, protingas žmogus turi daugiau galimybių valdyti savo gyvenimą. Išeitų, kad kuo protingesni tampame ir kuo daugiau sužinome apie tikrovę, tuo labiau galime valdyti savo likimą.
Tad kabalos mokslas, išplėsdamas žmogaus jutimo organus ir leidžianti jam išvysti visas jėgas, visus nematomas svertus, per kuriuos gamta veikia jį, suteikia galimybę priimti teisingesnius sprendimus gyvenime.
Klausimas. Jaučiu, kad neturiu jokio pasirinkimo, kad mano lemtis jau iš anksto užrašyta. Ar kabala gali padėti pakeisti tai, kas neišvengiama?
Atsakymas. Iš tiesų paprastas žmogus beveik negali rinktis savo gyvenime. Bet kabala duoda galimybę pažinti gyvenimą tokiu aspektu, kad jis gali pakeisti likimą, apskritai visą gyvenimo tėkmę ir jo rezultatą.
Svarbiausia žmogus ima suprasti, kam gyvenąs! Priešais jį atsiveria visa gyvenimo perspektyva, ir jis jaučiasi suaugusiu žmogumi, atsakingu už savo dalią, jis gali mėgautis gyvenimu ir nebūti žaisliukas „aklos lemties“ rankose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą, I d.

Iš anksto nulemtas kelias

Pakeisti likimą

Klausimas. Ar laiko tėkmė priklauso nuo žmogaus amžiaus? Kodėl vaikystėje diena neišmatuojama, o mano amžiuje jį tęsiasi minutė po minutės?
Atsakymas. Mums atrodo, kad laikas – objektyvi būsena. Iš tiesų laikas visiškai subjektyvus, ypač vaikams. Pamenu, kai vaikystėje prašiausi pažaisti lauke, mama man sakydavo: „Neilgiau valandos.“ „– Valanda! Tai juk amžinybė!“ O kai parbėgdavau namo, ji klausdavo: „Kodėl tavęs nebuvo keturias valandas?!“ Kitaip tariant, gyvenau kitu suvokimu.
Klausimas. Kodėl vieniems laikas bėga greitai, o kitiems lėtai?
Atsakymas. Tai priklauso nuo noro. Jeigu noras sutampa su mano veiksmais, tai laikas teka sparčiai, nes aš mėgaujuosi. O kai esu laimingas, laikas lekia, visai kaip dainoje „Meilės valandos bėga, jos trumpesnės už minutes.“
Klausimas. Ką reiškia, kad egoizmas ištęsia laiką mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Iš esmės, ne egoizmas ištęsia laiką, o klipa (netyras noras), nes ji veikia taip, kad daugiau laiko skirtume laikui, o ne jo esmei.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laiko ištęsimas?

Laikas egzistuoja tik galvoje

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Klausimas. Dažnai kalbate, kad reikia ištaisyti tikrovės suvokimą. Kaip turi pasikeisti mano tikrovės suvokimas ir kaip tai paveiks visą mano gyvenimą?
Atsakymas. Tirdami gamtą, pastebime, kad skirtingi kūriniai tikrovę suvokia skirtingai. Sakykime, bitė mato tikrovę kaip panoramą iš daugybės fragmentų, tarsi jie nebūtų tarpusavyje susiję. Žuvys, paukščiai tikrovę suvokia savitai.
Ir tai tik kalbant apie matymą, bet yra būtybių, kurios suvokia pasaulį per šilumos bangas, pavyzdžiui, gyvatės. Šunys daugiausia jaučia pasaulį per kvapus, o ne per regą, kaip kad žmonės. Tad akivaizdu, jog viską nulemia tikrovės suvokimas.
Mums atrodo, kad matome tikrovę, bet iš kur mums žinoti, kad tai tiesa? Iš tikrųjų tai tėra bangos, kurias pagauname iš begalės visų kitų bangų. Jei matymo spektras būtų kitas, suvoktume visiškai kitokį vaizdą.
Kabalos mokslas aiškina, kad tos tikrovės, kokią ją matome, iš esmės nėra. Jei neįsikibsime šiandieninės tikrovės vaizdo, ir nelaikysime tikrovės nepajudinama, objektyvia, bet pakilsime virš kūno juslių ribotumo, tai galėsime suvokti pasaulį ne savo kūne. Tuomet sužinosime apie daugybę aplink mus vykstančių reiškinių, kurių nematome ir nepastebime.
Bet juk šie reiškiniai mus veikia, net jeigu jų nepastebime. Ir todėl nematome rytdienos, nesuprantame, kodėl staiga vyksta tam tikri įvykiai. Gyvenimas kiekviename žingsnyje kelia mums klausimus, kurių negalime atsakyti, juk mums trūksta informacijos. Tad tikrovės suvokimas – pagrindinė tema kabalos moksle.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrovė ar subjektyvi iliuzija?

Gyvenimas akvariume

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Klausimas. Kūrėjas yra mumyse ar mes esame Kūrėjuje? Kaip tai jaučia kabalistas?
Atsakymas. Abejaip. Neturi reikšmės, nes tai abipusė būsena. Kūrėjas – tai visa, kas egzistuoja. Nesvarbu, į kokius rėmus Jį įsprausite: kvadratą, kubą, trikampį, apskritimą. Mes esame Jame.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Dvi jėgos pasaulyje

Klausimas. Ką kabalos mokslas aiškina apie „valios laisvės“ sąvoką?
Atsakymas. Valios laisvė – tai tas taškas, kuris pritraukia žmogų prie kabalos mokslo, kad nustatytų, ar jis turi valios laisvę.
Jei valios laisvės nėra, tai jis gyvens tyliai, ramiai, maksimaliai saugodamas save nuo įvairiausių problemų, ir taip nugyvens savo amžių. O jei valios laisvė yra, tai kur ji slypi? Kieno atžvilgiu? Kokiuose rėmuose?
Kabala aiškina, kad, iš esmės, valios laisvė susijusi su žmogaus elgesiu. Žmogus mūsų pasaulyje turi pasiekti tam tikrą būseną, kitaip tariant, palaipsniui atskleisti savo vidinį potencialą kol kas dar jam nežinomame, nejaučiamame dvasiniame pasaulyje.
Atskleisti dvasinį pasaulį galima dviem būdais: arba mus priverčia gamta, gyvenimas; arba žmogus pats to siekia, savo noru. Tame ir atsiskleidžia dualumas: arba jis veiks savarankiškai, arba lauks, kol jį nuvarys „su lazda į laimę“.
Kabalos mokslas aiškina, kad mes visi judame pirmyn, raginami gamtos. Bet žmogus gali suaktyvinti šį procesą ir padaryti jį greitą, sėkmingą ir malonų, jei pats dės pastangas.
Taigi, valios laisvė slypi pasirinkime, kuriuo būdu pasiekti gamtos nustatytą tikslą. O pats tikslas bus pasiektas bet kokiu atveju: arba savo noru, arba priverstinai. Ir galutinės būsenos atžvilgiu žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės.
Klausimas. Kokiame etape žmoguje pasireiškia valios laisvė?
Atsakymas. Ji atsiranda po to, kai individas baigia savo negyvąjį, augalinį, gyvūninį vystymąsi ir virsta iš beždžionės žmogumi. Per daugelį tūkstančių evoliucijos metų jis priartėja prie to, kad jame pradeda vystytis sistemos, kurios gali naudoti valios laisvę.
Žmoguje turi pasireikšti dualumas: noras, kuris priklauso būsimai pakopai, Aukštesniajam pasauliui, ir ta būsena, kurioje jis egzistuoja savo žemesniojoje pakopoje.
Tada jame ir pasireiškia valios laisvė: arba vystytis pagal vadinamąjį tašką širdyje (kitaip tariant, pagal kitos, aukštesnės, pakopos siekį), arba likti savo pakopoje.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis

Laisvo pasirinkimo pakopos

Nuo ko prasideda valios laisvė

Klausimas. Ar pagal kabalos mokslą Toroje aprašytos Dievo paliepimu vykdytos žmogžudystės ir siaubas turi slaptą prasmę?
Atsakymas. Žinoma. Kai minima „žmogžudystė“, turima omenyje, jog reikia „nužudyti“ egoistines savybes savyje. Kalbama būtent apie tai, o ne apie mūsų pasaulio žmones. Toroje rašoma tik apie tai, ką žmogus turi savyje keisti : ir gera, ir bloga. Todėl kabalos mokslas  vadinamas vidine Toros dalimi.

Iš 2016 m. rugsėjo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Skirtumas tarp Biblijos ir Toros

Tora kalba apie visus

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Klausimas. Kabala sako, kad žmogus gali atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje. Religijos tvirtina, kad reikia tikėti Kūrėju, ir tada atskleisi jį būsimame pasaulyje. Nepaisant to, niekas neskuba atskleisti Kūrėjo, niekieno netgi nedomina,  jog tai įmanoma atlikti dabar mūsų pasaulyje. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Mūsų dabartinės egoistinės savybės atstumia mus nuo aukščiausiojo pasaulio, nuo Kūrėjo suvokimo. Mes to nenorime, trokštame likti ten, kur mums patogu ir gera.
Žmonių netraukia kabalos mokslas, nes jie sukurti iš priešingų aukščiausiajam pasauliui savybių. Nieko nepadarysi.
Žmogaus tai nevilioja, jis neturi tiesioginio troškimo, nejaučia tokio poreikio. Kai siūloma skanaus torto, pasivaikščioti, pašokti, pažiūrėti gerą filmą ar futbolo rungtynes – visa tai suprantama. Turime šiuos informacinius įrašus.
Klausimas. Noras suvokti aukščiausią jėgą nėra natūralus?
Atsakymas. Ne. Kam man ji? Geriau nuo jos laikytis atokiau.
Klausimas. Kita vertus, motyvacija milžiniška. Kiekvienas vyresnis nei dvidešimties metų asmuo tikrai žino, kad jo gyvenimas pasibaigs. Tai juk baisu. Bet kažkas šią baimę paslepia ir neleidžia atskleisti Kūrėjo, amžinojo gyvenimo.
Atsakymas. Esmė ta, kad nepaisydami baimės, interesų ir visko kito žmonės vis tiek neskuba studijuoti kabalos, mat kelia pastoja egoizmas. Tai nesutelpa mūsų norų piramidėje, kuri susideda iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, valdžios, žinių troškimų.
Klausimas. Kodėl Kūrėjas neužprogramavo mūsų taip, kad tam tikru vystymosi etapu norėtume Jį atskleisti?
Atsakymas. Netgi tuomet, kai imi eiti Jo suvokimo keliu, tau tai piešiama kaip klausimas apie gyvenimo prasmę: kodėl aš gyvenu, kodėl aš esu, kam mano gyvenimas? Kas man Kūrėjas? Aš, aš, aš! Taip tai atsiskleidžia mumyse.

Iš 2017 m. birželio 25 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Apie gyvenimą, tikslą ir sielą

Veiksmas ir ketinimas

Klausimas. Kaip ekranas „nusėda“ ant noro?
Atsakymas. Ant kiekvieno paties mažiausio noro yra apvalkalas, kurį sukuriame. Jis uždaro norą savyje, neleidžia jam prasprūsti į išorę ir veikti, kaip jam patinka.
Vėliau ant jo atsiranda dar vienas apdangalas, vadinamas ekranu. Ekranas išnaudoja šį norą, išverčia jį iš „į save“ į „nuo savęs“ ir taip naudoja.
Pirmasis apdangalas – tai susitraukimas, antrasis – ekranas. Per susitraukimą ir ekraną noras išeina į išorę – kaip daigas prasiveržia iš svogūnėlio.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twiteryje (2017 03 01)

Dvasinis pasaulis – tai ketinimų pasaulis

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Klausimas. Jeigu egoizmas sudega, kaip vystysimės dvasiniame pasaulyje, juk jis reikalingas dvasiniam suvokimui?
Atsakymas. Sudega mūsų dabartinis egoizmas – trauka visokiems žemiškiems malonumas, pvz., maistui, seksui, šeimai, pinigams, valdžiai, šlovei.
Juk mus stumiantis pirmyn egoizmas išsiveržia iš fizinių (maistas, seksas, šeima) ir visuomeninių malonumų (turtas, valdžia, šlovė, žinios) ribų.
Jeigu egoizmas perdegė visose šiose šešiose pagrindinėse kryptyse, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Gyvybės medis“, tai žmogui nebėra kur dėtis. Kur jis gali išeiti?
Jis leidžiasi ieškoti ir atsitiktinai randa kabalą. Tačiau iš tikrųjų jokių atsitiktinumų nėra. Visi esame informaciniame lauke, kuris stumia žmogų į vietą, kur jis gali gauti informaciją apie savo tolesnę raidą. Taip jis ir užmezga ryšį su mumis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti žmogaus prigimtį

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ką vadinsime žmogumi?