Klausimas. Kodėl pastaruoju metu atrodote labiau kaip politinis komentatorius, o ne kaip kabalistas?
Atsakymas. Mūsų bendra civilizacijos plėtra pasiekė būseną, kai baigiasi ankstesnė žmonijos vystymosi stadija, per kurią žmonija, kaip vaikas ar paauglys, vystėsi pagal gamtos dėsnį, auginosi egoizmą.
Kaip atsitinka ir vaikams, vaikystės laikotarpis praėjo, ir šiandien gamta verčia mus tapti suaugusiaisiais, turėti suaugusiųjų požiūrį į gyvenimą. Ir dėl to mums reikia dirbti, nepaisant savo egoistinių norų, pakilti aukščiau jų, vadovautis tikėjimu aukščiau žinojimo.
Kad įgyvendintume šį perėjimą nuo vaiko būsenos iki suaugusiojo, atsiskleidžia kabala. Ji pasakoja mums, kur mes esame, kas su mumis įvyko ir kas turi įvykti. Nuo šios istorijos akimirkos mes turime du vystymosi kelius – kančių arba gėrio. Kabala moko mus, kaip eiti gėrio keliu, kitaip tariant, mokytis, kaip tapti panašiems į gamtą, tapti vieningiems, kaip visa gamta.
Integralusis jautimas atskleis mums tikrąjį pasaulį, kuriame egzistuojame, kurį, tačiau, slepia mūsų siauri egoistiniai pojūčiai. Ir mes patys tapsime kito pasaulio būtybėmis – amžinomis ir tobulomis.
Šis laikotarpis būtinas visiems ir turi vykti šiuo metu, taip teigia kabala ir tą rodo įvykiai pasaulyje, vadinasi, būtina mokyti kabalos pagal naujienas – pasakoti, kodėl kyla įvykiai ir prie ko jie veda.
Be to, galite peržiūrėti mano ankstesnių metų komentarus – ir įsitikinsite, kiek jie teisingi. O apie politiką ir Baal Sulamas rašė savo užrašuose „Paskutinioji karta“ bei „Auma“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja

Kabalos mokslo ypatumai

Laisvo pasirinkimo pakopos

ES ataskaita: džihadistų reintegracija Europoje žlugo, derakalizacijos centrai virto džihado akademija. Uždanga!

Pakeliui į Europą milijonai migrantų iš Afrikos. Jų priėmimas – nepataisoma, kartojama ES klaida, kuri ir teliks po ES!

Slaptasis genas
Klausimas. Ar yra kas nors žmogaus genuose ir DNR, ką žino kabala, bet nežino genetikai?
Atsakymas. Yra papildomas – dvasinis – užtaisas, paslėptas nuo paprasto žmogaus.
Pavyzdžiui, Izraelio tautoje įvairiose kartose buvo žmonių, gimusių ne žydais, bet prisijungusių prie šios tautos ir tapusių labai reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau jie tarsi ir neturėjo žydiškų genų. Ypač daug tokių atsitikimų buvo Šventyklos klestėjimo laikais.
Vadinasi, ši informacija nebūtinai perduodama iš tėvų per fizinį kūną. Čia veikia dvasinės informacijos dalis, išjudinanti vidinį dvasinį vystymąsi ir įpareigojanti žmogų realizuoti savo paskirtį, neturinčią nieko bendro su tėvų namais.
Pavyzdžiui, Rabi Akivos tėvai nebuvo žydų kilmės, jie judaizmą priėmė vėliau. Tačiau tai nesutrukdė jų sūnui tapti didžiu žydų išminčiumi, vienu iš didžiausių Izraelio istorijoje. Iš kur gi tai atsirado? Taigi, pagal materialiąją DNR negalime spręsti apie dvasinę DNR, t. y. apie dvasines šaknis.
Dvasinės šaknys – tai Adomo Rišono sistemos dalis. Adomas – tai ne žmogus, o dvasinė sistema, kurioje visi esame su savo ištaisytais norais. Taip mes visi susijungiame į vieną – dvasinį – kūną. Toks dvasinis kūnas, kuriame visos dalys yra harmonijoje, vadinamas Adomu, pirmuoju žmogumi.
Jei kiekvienas žmogus, ištaisęs savo norus, yra pasiruošęs susijungti su tokiais pačiais ištaisytais norais kitų žmonių, siekiančių jungtis kaip su broliais į vieną kūną, į vieną norą, tai visi susivienija.
Ir tuomet šiame ryšyje pajuntame pirmąjį žmogų, Adomą Rišoną – bendrąjį norą, surinktą iš daugybės atskirų norų. Kiekvienas anuliuoja savo egoizmą ir virš jo susijungia su kitais, kad būtų su jais viename nore, tarsi viename kūne.
Yra tokių sielų, atskirų Adomo dalių, kurios labai veržiasi tokio susivienijimo link, todėl jos laikomos aukštomis sielomis. O yra tokių, kurios ne itin to siekia, yra netgi visai abejingų.
Toks dvasinis genas, vadinamasis „rešimo“ – siekis vienytis, yra kiekviename pasaulio žmoguje: teigiamas, neigiamas arba nulinis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Grįžti į Adomo pavidalą

Ar galima iššifruoti dvasinį geną
Klausimas. Ar dvasinė sistema apima visus žmonių norus, kurie kažkada įsikūnijo ar dar įsikūnys? Kitaip tariant, kiekvienas manyje kylantis noras išeina iš šios dvasinės sistemos, kuri lemia, ką aš panorėsiu šią akimirką? Ji valdo visą mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Dvasinė sistema valdo visą mūsų gyvenimą 100%.
Klausimas. Kiekvienas žmogus turi dvasinį DNR?
Atsakymas. Žinoma, kitu atveju nebūtų ir materialaus DNR. Dvasinis DNR susieja mane su dvasine sistema.
Klausimas. Ji valdo mane kaip su nuotolinio valdymo pultu?
Atsakymas. Ne, ji visai nėra nutolusi – mes egzistuojame tiesiog šios sistemos viduje. Ji yra ne kažkokioje kitoje vietoje, o tarp mūsų ir mūsų viduje, sujungia mus tarpusavyje. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, judėjimo, erdvės, atstumo sąvokų.
Klausimas. Ar galima perskaityti dvasinį DNR taip pat, kaip genetikai iššifruoja materialų geną? Kokia informacija ten užrašyta?
Atsakymas. Ten užrašytas visas kelias, kurį aš turiu praeiti nuo šios akimirkos ir iki savo išsitaisymo pabaigos. Galutinis išsitaisymas yra tokia būsena, kur visi žmonės susijungia aukščiau savojo egoizmo į vieną norą, kuris vadinamas žmogumi, Adomu.
Mūsų dvasiniai DNR yra vienoje sistemoje ir daro poveikį vienas kitam. Todėl mes šiame pasaulyje užmezgame įvairiausius santykius, kurie nežinant mums diktuoja dvasinį DNR.
Ištaisytoje sistemoje visi norai susijungia taip, kad kiekvienas papildo visus kitus. Kalbama ne apie kūnus, o apie norus. Kūnas anksčiau ar vėliau mirs – ir kas iš to? O mūsų norai susijungia į vieną sistemą, kuri vadinama Adomu.
Klausimas. O žmogaus noras nemiršta?
Atsakymas. Ne. Noras – tai jėga, o jėga nemiršta. Ji tęsia įsikūnijimą toliau kituose kūnuose.
Klausimas. Kuris yra svarbesnis ir valdo: dvasinis DNR ar materialusis?
Atsakymas. Dvasinis DNR lemia viską, taip pat ir materialųjį DNR.

Iš 2016 m. liepos 12 d. 774-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Iš anksto nulemtas kelias

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Oksforde įrodė, kad egzistuoja paraleliniai pasauliai. Tegu išmoko, kaip ten patekti!

Pasitikrink: Ar nesigailėsi, kad gyvenai, kaip tau liepė aplinkiniai, kad nebuvai sau ištikimas, kad gyventum dėl savo tikslo?

Nuomonė. Pirmasis pasaulinis karas buvo pozicinis šalių karas su kareivių konfrontacija, mirtimis apkasuose. Antrasis pasaulinis karas buvo nepozicinis šalių karas: kovota su tankais, patrankomis, lėktuvais. Siekta laimėti.
Šiandien šalyse mažai kariaujama tiesiogiai, bet vyksta ideologinis ir religijų karas. Šiame kare nėra fronto, bet yra kovojama suplanuotais teroristiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus, kurių neįmanoma nuspėti.
Karas be fronto, bet kokios rūšies ginklais, daugiausia tarp imigrantų teroristų ir vietinių gyventojų, naudojant visas įmanomas priemones.
Komentaras. Pirmasis atsakomasis veiksmas – nebepriimti imigrantų. Antrasis – priversti juos priimti šalies įstatymus, jos kultūrą, kalbą, tradicijas. Priimti karo laikų įstatymus, pagal kuriuos su nusikaltėliais galima elgtis atitinkamai. Tačiau kas Europoje yra pasiruošęs tokiems atsakomiesiems veiksmams?
Pasak kabalos, imigrantai atlieka darbą jėgų, kurios verčia žmones per kančias siekti gyvenimo prasmės suvokimo ir dalyvauti ją įgyvendinant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Du trečiojo pasaulinio karo variantai

Klausimas. Visi mokiniai svajoja anuliuoti mokyklą. Išsilavinimas, kurį jie gauna, jiems atrodo nereikalingas. Ar jie teisūs?
Atsakymas. Mokykla būtina, bet ji turi būti visiškai kitokia. Šiuolaikinės mokymo įstaigos vadovaujasi 200 metų senumo principu, o tai visiškai neteisinga.
Bet kuriuo atveju, reikalingos naujos mokyklos, bent jau iki tam tikro amžiaus užsiimančios daugiausiai žmogaus auklėjimu. Juk vaikai turi poreikį bendrauti, būti susieti tarpusavyje, ir juos to reikia mokyti.
Mes turime žmogų privesti prie vieningos formos, visiško tarpusavio ryšio. Reikia pradėti tai daryti praktiškai, nuo nulinio amžiaus: ir vaikų lopšelis, ir darželis, ir mokykla, ir universitetas turi mokyti, kaip sukurti teisingus tarpusavio santykius tarp žmonių: tarpusavio palaikymą, draugystę.
Mes turime pakilti virš savo egoizmo ir susijungti aukščiau jo, kad nuo mažų dienų pradėtume pažinti visą pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Politikų ciniškumas: kad pasireklamuotų stumia populiarius tautoje socialinius įstatymų projektus, bet balsuojant patys juos sužlugdo.

Dėl neapibrėžtumo pasaulyje politika tampa vidinė (Trumpas: „Amerika svarbiau už viską“), tačiau pasaulis vis labiau susijęs, nors žmonėms to ir nesinori.

Nauji dalykai atsiskleidžia kaip vaiduoklis – jų nesuprasi, juk tai altruistinis raidos lygmuo…

Visuotinio neapibrėžtumo padėtis pasaulyje – taip mums duodama galimybė suprasti, kad nevaldome pasaulio! Pakaks žaisti, kad valdome…

Jei šalies ekonomika neauga, sakoma, kad šalis miršta. Neteisinga: reikia ne augimo, o tinkamo (pagal poreikius) paskirstymo!

ES, kaip ir visų ankstesniųjų imperijų, laukia subyrėjimas, ES naudinga tik jos valdžiai.

Įgimta ir įgyta
Apskritai valios laisvės klausimu egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios koncepcijos. Pirmoji teigia, kad žmogus turi galimybę laisvai apsispręsti, koreguoti ir iš esmės paveikti savo gyvenimą.
Antroji koncepcija priešingai – viską priskiria likimui arba Apvaizdai, atimdama iš žmogaus bet kokią valios laisvę ir deklaruodama išankstinę įvykių lemtį.
Kaip yra iš tikrųjų?
Pirmoji mano profesija buvo biokibernetika, tyrinėjanti žmogaus organizmo sistemas, valdančias jį, užtikrinančias jo funkcionavimą ir vedančias į tam tikrą uždavinį ar tikslą. Taigi, pagal biokibernetiką jokios valios laisvės nėra. Juk iš esmės kūnas – tai sudėtinga biologinė sistema su dviejų rūšių parametrais:
•    įgimtos savybės;
•    įgytos savybės.
Šiuose rėmuose paprastas žmogus neturi jokios galimybės veikti savo nuožiūra. Vienus parametrus paveldėjo iš tėvų, kitus – gavo iš auklėtojų ir aplinkos. Jo vystymąsi lemia šių veiksnių kompleksas.
Todėl kyla klausimas: ar žmogus renkasi kitus veiksnius, kurių padedamas galėtų pasikeisti? Jei renkasi, tai kuo vadovaudamasis? Argi ne tuo, ką jis jau gavo iš vidaus ir išorės – genais ir aplinka? Ir jeigu jam dar ką nors pakiš – tai juk irgi nuo jo nepriklausys, ar ne?
Dangaus valia
Žmogus nuspėjamai reaguoja į įvykius ir tęsia savo kelią. Manome, kad jis gali laisvai apsispręsti, atsižvelgdamas į atsitiktines aplinkybes. Bet iš tikrųjų niekur nėra atsitiktinumo ir laisvės.
Tiesiog mums trūksta žinių apie vieningą sistemą, vadinamą „Gamta“ arba „Elokim“ (Dievas). Ji skirstoma į tampriai susijusias posistemes, kur nėra nieko atsitiktinio. Priešingai, viskas griežtai nulemta.
Taigi, žmogus – įgimtos vidinės ir išorinės gamtos kūrinys. Jis negali laisvai priimti sprendimų, kurie priklausytų nuo jo paties.
O kaip tuomet į jį žiūrėti? Ar galima vertinti jo veiksmus kaip gerus ar blogus? Tiesą sakant – ne.
Taip, kaip nevertiname pačių sukurto agregato trūkumų. Jeigu jame sugedo kokia nors dalis, suprantame: tai sukėlė arba vidinis defektas, arba išoriniai veiksniai, su kuriais agregatas susidūrė. Kitų variantų tiesiog nėra.
Ir todėl, jei teisingai suprastume ir pajustume sistemą, pamatytume, kad žmogaus nėra už ką bausti. Neatsitiktinai Toroje nėra bausmių pagal šiuolaikinį supratimą, o yra ištaisymai. Žmogų reikia patalpinti į tokias sistemas, kuriose, veikiamas išorinių veiksnių, pasikeistų, o jo gyvenimas klostytųsi kitaip.
Tačiau esame susipainioję ir išsibarstę skalėje nuo fatalizmo ir tikėjimo lemtimi iki tikėjimo atsitiktinumu. Kai kas mano, kad viską lemia dangus, kiti dangaus valiai palieka tik dalį įvykių…
Iš tiesų „Dangus“ – tai mums nežinomas komponentas, su kuriuo stengiamės užmegzti kokį nors ryšį, kad pagerėtų mūsų gyvenimas.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Laisvas vergas

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Balandžio pirmoji – juokų diena. Jeigu kvailiotume geranoriškai, nuspalvintume piktąjį egoizmą gera spalva – ir iš kvailių virstume protingais!

Anglija noriai atideda derybas dėl skolos už Brexit: greitai ES sugrius ir Anglija galės sumažinti piniginę kompensaciją už atsitraukimą.

Visose šalyse auga ksenofobinės nuotaikos visų diasporų atžvilgiu! Neugdant tautų mylėti, kaip moko kabala, ateisime prie karo.