Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Gyvenimas iki viruso davė mums automobilius, mobiliuosius telefonus, šiuolaikinę mediciną, visas žmonijos gėrybes. Ar žmonija ir toliau vystysis, ar jau pasiekėme piką?
Atsakymas: Ne, galime ir toliau vystyti techniką, bet reikia vystyti ir visuomenę. Techninė, technologinė civilizacija žengė toli pirmyn palyginus su visuomenine raida. Liekame laukiniais žvėrimis ir naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis, kad sugniuždytume vieni kitus.
Mums reikia plėtoti gerus tarpusavio santykius, o čia atsiliekame.
#266660

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Visuotinė transformacija

Koks bus pasaulis po koronaviruso

Klausimas: Kaip jūs kovojate su egoizmu, jeigu jis staiga iškyla jūsų gyvenime?
Atsakymas: Nuolat, kiekvieną sekundę egoizmas mane įveikia ir panardina į tam tikras mintis. Bet tai nereiškia, kad noriu vogti, apgaudinėti, padaryti ką nors žalingo kitiems.
Egoizmas – tai, kas mums įsakinėja kiekvieną laiko akimirką atliekant mažiausius veiksmus: kaip aš noriu atsisėsti, keltis, eiti. Jis pasireiškia viskame: mintyse, jausmuose, ketinimuose, žodžiuose, veiksmuose. To ar kito pasirinkimą, kalbėjimo būdą, elgesį – viską egoizmas tyrinėja žmoguje, ir žmogus turi visa tai studijuoti ir palaipsniui save taisyti. Bet tai – įdomus darbas.
Klausimas: Ar man reikia kiekvieną kartą užduoti sau klausimus, kodėl aš tai darau?
Atsakymas: Ne. Jei studijuosite kabalą, neklausinėsite, nes Aukštesnioji šviesa pradės jus veikti, o tai – kita energija, ne egoistinė, o altruistinė. Abi šviesos, veikdamos jus, ves į priekį, tarsi raitelis, valdantis žirgą dviem vadelėmis. Ir jūs pajusite, kuri iš jėgų šiuo metu jums vadovauja, su kuria ir kaip turėtumėte eiti į priekį, kaip jas subalansuoti tarpusavyje. Iš esmės visa gyvenimo išmintis yra teisingai subalansuoti abi jėgas.
#267872

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas: Koks žmonijos kelias yra teisingas kabalos požiūriu?
Atsakymas: Pasiekti absoliučią sąveiką tarpusavyje, iki pat meilės. Apie tai kalba kabalos mokslas. Būtent to Abraomas norėjo išmokyti žmones. Iš čia atsirado visos religijos, kurios susigadino reputaciją, nes visi postulatai liko tik popieriuje. Kur JT, UNESCO ir kitos didžios organizacijos, turinčios rūpintis žmonėmis pasaulyje? Juk kol neištaisysime egoizmo, nieko gero nebus. Tam, kad jį ištaisytume, mums būtinas stiprus chirurginis poveikis.
Klausimas: Kokius jūs matote praktinius žingsnius šiame sunkiame kelyje? Ar kiekviena šalis turi atskirai dirbti su tuo, ar turi įvykti kažkoks visuotinis susitikimas, kuriame visos valstybės ateitų prie bendro sprendimo? Žmonės pritars jums: nemanau, kad atsiras daug nenorinčių gyventi meilėje, vieningoje šeimoje. Bet kaip tai padaryti praktiškai? Ką konkrečiai turi daryti šalys?
Atsakymas: Pats pirmas žingsnis – būtinybės ugdyti žmogų suvokimas. Perauklėjimo sistemai sukurti mes jau turime bazę, šiandien ugdymas gali vykti internetu, yra prieinamas kiekvienam. Taip pat turime išsiaiškinti, kokios įmonės tikrai būtinos normaliam visuomenės egzistavimui. Kiekviena šeima, žinoma, turi turėti butą, maisto, aprangą, saugumą, vaistų, t. y. viską, ko reikia, bet nieko nereikalinga. Taip sako kabalos mokslas.
Visa kita turi būti atiduota mums perauklėti. Iš aštuonių milijardų žmonių, sakykime, pusė gali būti atleisti nuo darbo arba dirbti pakaitomis. Jie užsiims mokymusi ir praktiniu susijungimu tarpusavyje. Mokymasis taps privalomu užsiėmimu, už tai žmonės gaus stipendiją ar užmokestį, kaip ir dirbantieji. Turime pradėti tai įgyvendinti, nes be to Žemėje neišgyvensime.
Klausimas: Kas turi pastūmėti žmones mokytis jungtis?
Atsakymas: Sąmoningumas arba kančios.
Klausimas: O kas vėliau turi priimti sprendimus? Dabartiniai vadovai? Ar valstybės iškels naujus žmones, kurie supras svarbą ir būtinybę tokių svarbių pokyčių?
Atsakymas: Niekas iš jų negalės perauklėti visuomenės, nes iš egoistų negalima laukti nieko nauja. Jie vis tiek siūlys savo sistemą – tai, kas jų galvoje ir sieloje. Sprendimus reikia priimti kompleksiškai, kartu su visais, su turtingais ir vargšais, kitaip pasaulis neišgyvens. Toks kaip šiandien jis neturi teisės egzistuoti gamtoje, juk dabar ji akivaizdžiai rodo mums savo absoliutų integralumą.
#268096

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir dr. Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Idealus ateities visuomenės principas

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Klausimas: Mūsų siela evoliucionuoja per egoizmo suvokimą. Vadinasi, tik tada, kai mūsų ego bus susinaikinimo taške, mes galėsime iki galo save suvokti ir pereiti į šviesos pusę?
Atsakymas: Ne. Mes tai darome jau gerokai anksčiau. Čia slypi laipsniškas, pakopinis žmogaus vystymasis, kai jis suvokia savo egoizmą ir supranta, kad juo naudodamasis nieko nepasiekia. Nepaisant to, jis neturi jo atsikratyti. Egoizmo neįmanoma sunaikinti, tai – gamtos jėga. Mums reikia tik pakeisti jo taikymo tikslą.
Klausimas: Jūs sakėte, kad kabala moko pakilti aukščiau egoizmo. Kuo didesnis ego, tuo aukščiau pakyli virš jo. Kitaip tariant, tai – tavo evoliucinis augimas. Ar teisingas egoizmo suvokimas yra vienas iš mūsų vystymosi elementų, kai didiname jį, dirbtinai ar kontroliuodami, nukreipdami jį į altruizmą?
Atsakymas: Taip. Tu jį prisijaukini, kaip laukinį žvėrį, ir jis tampa daugiau ar mažiau prijaukintas.
Klausimas: Vadinasi, su juo nereikia kovoti, o reikia jį suprasti?
Atsakymas: Visai teisingai! Teisingai jį valdyti. Tada jis taps tavo pagalbininku.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kova, o greičiau panirimas, suvokimas, šios vidinės jėgos naudojimas, kai tu per savo laimės pojūtį pradedi įgyvendinti altruistinį polėkį, perduodamas šią būseną pasauliui?
Atsakymas: Taip. Tau altruistiniai polėkiai iš tikrųjų yra patys geriausi. Iš esmės, mūsų pasaulyje altruizmas suprantamas, kaip neatlyginamai duoti kažką kažkam. Ne! Tu tiesiog matai, kad tu pradedi sąveikauti su aukštesnėmis gamtos jėgomis. Ir tai yra gerai.
#268024

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas trukdo būti laimingiems?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Komentaras: Dažna pradedančiųjų studijuoti kabalą klaida, bent jau pirmuosius kelerius metus, yra prašyti žinių.
Atsakymas: Taip. Žmogus siekia žinių, nes pripratęs prie to mūsų pasaulyje. Tai yra natūralus, egoistinis, suprantamas jam laimėjimas.
Klausimas: Tai yra jis prašo pajausti Kūrėją. Bet juk tai yra neteisinga?
Atsakymas: Žiūrint dėl ko. Iš esmės, jis neturi įsakinėti Kūrėjui. Be to, judant pirmyn jam dingsta noras atskleisti Kūrėją. Bunda noras atskleisti davimo savybę, būti daugiau savybėje, panašioje į Kūrėją, nei jausti Jį savo egoizme.
Klausimas: Visada galime paaiškinti būseną, kurią turime, taip pat būsimą: kaip jausimės, jeigu Kūrėjas pasireikš mumyse. Bet nėra aiškus pats perėjimas nuo būsenos „x“ į būseną „x plius vienas“. Kaip tai vyksta? Kokius veiksmus reikia daryti? Negaliu to suvokti.
Atsakymas: Apie tai pasakyta: „To, ko nepadaro protas, padaro laikas“. Turi sistemingai mokytis, dirbti grupėje, dirbti su savimi, užsiimti platinimu, įdėti savo pastangų į tai, kaip pasakyta: „Viską, kas tavo jėgoms, daryk“.
Pagaliau visais šiais savo veiksmais tu budini Aukštesniąją šviesą, ir Ji veda tave pirmyn. Būdamas davimo, meilės ir susijungimo savybe, Kūrėjas visą laiką spinduliuoja savo jėgą, ir tavyje pasireiškia šios savybės. Pradedi jų norėti, pradedi jausti, kad tavyje jų nėra. Šioje šviesoje jautiesi priešingas Jam. Tai vadinasi blogio suvokimu.
Kadangi matai priešingybes, jauti blogį savyje, tai trokšti išsilaisvinti nuo jo, netgi savo egoistinėmis savybėmis. Ir nors esi dar egoistas, jau nori atsikratyti savo egoizmo. Manai, kad jis tau kenkia. Čia ir prasideda žmogaus darbas virš savęs ir jo nuoseklus ėjimas pirmyn, į davimo savybę.
#263329

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Greičiau suvokti Kūrėją

Du dvasinio darbo etapai

Klausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas: Jūs sakote, kad situacija su koronavirusu truks pusę metų, metus. Kada visa tai baigsis?
Atsakymas: Nelaukite! Gamta turi mus sutramdyti, nukreipti visiškai nauju keliu – aukščiau egoizmo. Mes negalime toliau jos žaloti, mes privalome gyventi kitaip. Negalima eikvoti 80 % savo jėgų, energijos, proto, kad naikintume gamtą, o 20 % ar dar mažiau palikti savo egzistavimui. Mes toliau negalime taip veikti, juk taip pažeidžiame dėsnius ir gamtos pusiausvyros sąlygas. Ir ji negali to atlaikyti. Vos per du mėnesius, kai nustojome kištis į gamtą, ji atsigavo. Gamta daugiau negali kentėti! Sistema daugiau negali būti taip išnaudojama!
#264754

Iš 2020 m. kovo 29 d. TV programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta mus privers

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Kokius malonumus ruošia epocha po koronaviruso?

Klausimas: Mados sociologo manymu, madai ateina galas. Dabar patys šauniausi Versace, Armani, Lagerfeld, Dolce Gabbana, Yves Saint Laurent, Chanel namai, kuriems lankstėsi pasaulis, turės persitvarkyti iš pagrindų. Kaip jūs manote, kur jie turi pasukti? Kokia, jūsų nuomone, būsimos mados ideologija?
Atsakymas: Ideologija bus kuriama, veikiant egoizmą smūgiams. Ji mus pratins daryti tai, kas patogu mums ir kitiems. Ir viskas. Tai atrodys gražu. Grožis tame, kad jis yra lakoniškas, su kuo yra patogu bendrauti, jautiesi laisvai, o ne tai, kas stebina ir spaudžia, kaip karaliaus dvare.
Komentaras: Bet vis dėlto mada dirgino vaizduotę.
Atsakymas: Tie laikai praėjo.
Klausimas: Pakalbėkime apie šio reiškinio šaknį. Kodėl taip buvo?
Atsakymas: Damos siekė stebinti kavalierius, o šie auklėti taip, kad jomis žavėtųsi.
Klausimas: Kaip susieti madą su egoizmo vystymusi?
Atsakymas: Egoizmas vystosi kartu ir su išmintimi. Tame dalyvauja protas, o ne tik nuogas egoizmas. Todėl manau, kad mada taps optimalesnė. Net įprasti kostiumai jau praktiškesni. Tikiuosi, kad pasaulis sukasi, ir labai sėkmingai, į optimizacijos pusę. Manau, kad žmonija greičiau taps išmintingesnė, t. y. neleis savęs įtempti į tą pelkę, į kurią nori mus įvilioti mados, mašinų, aprangos ir visko ko įmanoma tendencijų formuotojai.
Klausimas: Ką patartumėte žinomiems mados tendencijų kūrėjams?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad jų laikas praėjo. Tegu pereina prie kito stiliaus – patogaus. Reikia daryti viską labai praktiškai, kad žmogui būtų patogu ir paprasta. Tai yra svarbiausia. Aukštinti tokį įvaizdį. Ir tie, kas kuria praktiškai, ir pagal medžiagiškumą, ir pagal kritimą, ir pagal patogumą, kad temptųsi, o ne sukaustytų žmogų, – bus vertinami: „Šis žmogus praktiškas. Jis supranta gyvenimą“.
Komentaras: Bet jūs juk žinote, kad mano klausimai ir jūsų atsakymai skirti daugiausia moterims. Tai jos, vienaip ar kitaip, reguliuos madą, kurs poreikį. Jas įkvėps, ir jos to reikalaus, ir vėl prasidės lenktynės.
Atsakymas: Nemanau, kad viskas grįš į vietas. Žmonija šiek tiek subrendo, sumažino puikybę: lyg mergaitės pasaulėžiūra perėjo į moters su vaiku pasaulėžiūrą. Viskas lyg ir baigta: pasėdėjome su šeimomis, su vaikais, išgyvenome šį virusą, o dabar reikia tęsti gyvenimą kažkaip kitaip, prisitaikyti prie kito viruso. Ir mokslininkai apie tai kalba, ir gydytojai, ir virusologai. Taigi, manau, kad eisime kitu keliu.
Klausimas: Geras palyginimas: buvo mergaitė, kuriai patiko viskas, kas gražiai blizga, nes jos tikslas buvo – patikti. Dabar ji tapo moterimi, turi vaikus, šeimą. Jai reikia ne patikti, o padaryti taip, kad būtų patogu šeimai. Net vaizdžiai kalbant, ji subrendo. Ar dabar po viruso atakos ji pradeda suvokti daugiau?
Atsakymas: Žinoma. Jai susiformavo blaivus požiūris į pasaulį, į gyvenimą. Poreikiai visai kiti.
Klausimas: Ir kils, kaip sakote, patogios mados poreikis?
Atsakymas: Taip. Jai svarbiausia – kad būtų praktiška.
#267059

Iš 2020 m. balandžio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“