Klausimas. Ką reiškia, kad kabala atsiskleidžia pasaulyje, jeigu pagrindinė kabalistinė knyga, Mozės „Penkiaknygė“, išleista milijardų egzempliorių tiražu? Atsakymas. O ar Tora (Biblija) atskleista? Jos esmė taip ir lieka paslėpta.
O juk ši knyga parašyta prieš tris tūkstantmečius. Jos atsiradimas – neeilinis įvykis. Pažvelkite, kaip ji išdėstyta, kokia kalba!
Esmė ta, kad tikrosios Toros esmės niekas nesupranta, ir ją reikia atskleisti.
Po Toros ateis „Pranašai“ (Neviim) ir „Raštai“ (Ktuvim). Visa tai – didžios knygos, bet jos parašytos tokia kalba, kurią būtina iššifruoti.
Pranešimas: tarnybos „Gallup“ atlikta amerikiečių apklausa parodė, kad:
30 % suvokia Bibliją pažodžiui, manydami, kad joje parašyti Dievo žodžiai.
49 % mano, kad Bibliją derėtų traktuoti ne pažodžiui, o metaforiškai.
17 % įsitikinę, kad Biblija – ne daugiau kaip senovinė alegorijų ir legendų knyga.
Tyrimas parodė, kad kuo dažniau amerikietis lankosi bažnyčioje, tuo labiau pažodžiui suvokia Bibliją. Toks pats traktavimas paplitęs tarp neaukšto išsilavinimo lygio ir turinčių nedideles pajamas žmonių. Komentaras: Matyt reikalingas visuotinis ir ilgas sisteminis auklėjimas, norint įdiegti žmogui objektyvų požiūrį į pasaulį, pakelti jį iš vaikiško pasaulio suvokimo lygio ne į Biblijos neigimo, o į sveiko jos, kaip aukštesnės pakopos, būsimos žmonijos būsenos išminties, suvokimo lygį.
Žmonija sukurta savybėje „gauti“ (egoizme) ir joje jaučia save, o savo pojūčius vadina „šiuo pasauliu“.
Biblija gi kalba apie antrą pasaulio suvokimo galimybę – „davimo“ savybę (altruizmą) ir apie pojūčius pasaulyje, vadinamame „būsimuoju arba aukštesniuoju pasauliu“.
O kabala suteikia galimybę taikiai pereiti nuo suvokimo, turint savybę „gauti“, prie suvokimo, turint savybę „duoti“, kitaip perėjimas bus tragiškas.
Kadangi baigėme vystytis savo „gavimo“ savybėje ir esame perėjimo prie „davimo“ savybės pradžioje, mums atsiveria kabala, kuria siūloma naudotis, norint sužinoti, kas mūsų laukia ir kaip planuoti ateitį.
Klausimas: Bet kuriame medicinos žinyne arba vaistų vartojimo instrukcijoje parašyta, kada draudžiama ir netgi pavojinga vartoti vaistus. Ar yra kontraindikacijų kabalos knygų skaitymui? Atsakymas: Žinoma! Knygos „Mokymas apie dešimtį sfirot“ įvade rašoma, jog Biblija (taip pat ir kabala ) gali būti ir „gyvybės eliksyras“, ir „mirtinas nuodas“.
Visiems žinoma, kad „visi vaistai – nuodai, bet ne visi nuodai – vaistai“. Visi vaistai sudaryti nuodų pagrindu, kitaip jie negydytų.
Tik su nuodų pagalba mes galime išsitaisyti, paversdami juos vaistais, panaudoję tam tikrą nuodų porciją prieš mumyse įkalintą blogį.
Šis principas glūdi pačiuose prigimties pagrinduose, pagal vystymosi taisyklę: „mirties angelas virsta gyvybės angelu“.
Tuo pačiu principu remiasi ir medicina. Ne veltui medicinos simbolis yra gyvatė, apsivijusi taurę su vaistais. Tai ne kažkieno fantazija, o visos gamtos pagrindas.
Taip pat ir kabala: tu turi panaudoti knygas kaip instrukciją – priemonę prieš savo egoizmą, nes joje glūdinti šviesa ištaiso ir sugrąžina prie Šaltinio.
Bet jei knyga nebus priemonė prieš savąjį egoizmą, nebus priemonė ištaisyti save, mokymasis vystys tavyje pasipūtimą, pernelyg didelį pasitikėjimą savimi, atlygio reikalavimą tiek šiame, tiek ir būsimame pasaulyje – mokymasis virs „mirtinais nuodais“. Tapsi dar didesniu egoistu, trokštančiu įpareigoti Kūrėją tau sumokėti.
Baal Sulamas „Įvade į Knygą Zohar“ (69-71 psl.) rašo, jog būtent neteisingas požiūris į Bibliją bei kabalą ir yra visų pasaulio problemų priežastis.
Visoje knygoje „Zohar“ kalbama apie draugų susivienijimą. Juk ir pačią knygą parašė Rabi Šimono grupė, kurioje jis pats ir devyni jo mokiniai sudaro vientisą atidavimo norą (kli, indą), panašų į Kūrėją.
Kiekvienas iš jų pristato vieną charakteringą „dešimties sfirot“ savybę, ir kiekvienas pagal savo prigimtį aprašo situaciją – ryšio su Kūrėju pobūdį.
Taigi knyga „Zohar“ byloja apie dešimt draugų, kurių kiekvienas atskleidžia dvasinį pasaulį per savo požiūrį – bet visi dirba drauge, nes suvokimas, Šviesa atsiskleidžia tik susivienijus.
Biblija kreipiasi į žmogų, stovintį priešais Kūrėją. Knyga „Zohar“ kalba tik apie jėgas žmogaus viduje.
Todėl, skaitant ją, reikia įsivaizduoti, jog visa, kas pasakyta, taikoma tik man, vyksta mano viduje.
Turiu suprasti, kad mano likimas priklauso nuo to, kaip aš susijęs su draugais. Ši sąlyga nulemta iš aukščiau.
Nėra kitos išeities – privalau mokytis pagal knygą „Zohar“ kartu su jais. Ir tuomet, kai mes drauge praeiname keliu, kuriuo mus veda knyga „Zohar“, pradedame jausti tuos pačius reiškinius, kuriuos jautė „Zohar“ kūrėjai – Rabi Šimono grupė.
Nereikia didelio proto norint pajusti dvasinį pasaulį – reikia tik sielos ištikimybės ir darbo su savo egoizmu grupėje, su draugais, kurie šalia manęs, ir su tais, kurie parašė mums knygą „Zohar“.
Tuomet kaskart, kai įsigiliname į šią knygą ir visi stengiamės susivienyti, knyga atsiskleidžia mums ir apšviečia mus savo šviesa – „Zohar“ (išvertus: „švytėjimas“).
Klausimas: Viename savo straipsnių rašėte, kad žmogus išsivystė iš beždžionės padedant dvasiniam genui. Ar turėjote omenyje, kad žmogus išsivystė iš beždžionės fiziškai, ar kad tai dvasinis procesas, atvedęs iki žmogaus, turinčio dvasią, atsiradimo? Atsakymas: Fiziškai mes kilome iš beždžionės joje atsiradus naujam rešimot (genui). O dvasiškai „žmogus“ – tas, kuris pradėjo įgyti atidavimo ir meilės savybę ir taip tampa „Adomu“, kas reiškia (išvertus iš hebrajų kalbos) „panašus į Kūrėją“. Apie tai rašo Ari. Taip pat Baal Sulamas „Mokyme apie 10 sfirot“ 3 d. Biblinis pasakojimas apie pasaulio sukūrimą – kaip ir visa Biblija – pasakoja apie pasaulių ir žmogaus dvasinį sukūrimą. Materija kūrėsi pagal tos pačios gamtos dėsnius po Didžiojo Sprogimo ir t.t. Baal Sulamas rašo apie geologinius laipsniško Žemės atšalimo periodus per 30.000 metų – atšalimo ir įkaitimo periodus. Kabala – tas pats mokslas, tik Aukštesniojo pasaulio fizika, ir neprieštarauja kitiems mokslams. O religija aiškina Bibliją paraidžiui, nesuprasdama, kad jos tekstas – kabalistinis.
Klausimas: Kaip suvokti tai, kas parašyta Biblijoje: ką suprasti pažodžiui, o ką – alegoriškai? Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Klausimas: Ar jums neatrodo, kad pagrindinis kabalos ir Biblijos teiginys „Mylėk artimą kaip pats save“ bėgant amžiams nusidėvėjo ir tiems, kas dar neatrado kabalos mokymo, lieka gana nesuprantamas ir miglotas? Galbūt geriau naudoti kitą posakį, pavyzdžiui: „Elkis su kitais taip, kaip nori, kad jie su tavimi elgtųsi“? Kaip ir fizikos dėsnis, teigiantis, kad „veiksmo jėga lygi atoveiksmio jėgai“ ir visi materialūs kūnai paklūsta šiam dėsniui, ši formuluotė gali tapti aksioma dvasiniam pasauliui, kuriame niekas nepraeina be pėdsakų. Mano nuomone, ši formuluotė aiškesnė, praktiškesnė ir geriau išreiškia gamtos dėsnius tiek materialiame, tiek dvasiniame pasaulyje. Atsakymas: Jūs teisus, kad Biblijos posakis žmonėms neteisingai jį vartojant yra iškreiptas, ir jei mes kalbame apie Gamtos jėgas ir žmogų, tai jūs teisus, kad „veiksmo jėga lygi atoveiksmio jėgai“. Jei kalbame apie „nedaryk kitiems to, ko nenori, kad jie tau darytų“, – tai ne meilės, bet egoistinės pusiausvyros įstatymas. O Kūrėjo nustatytas santykių dėsnis, kurio mes turime laikytis, yra būtent „Mylėk artimą kaip pats save“ – be jokių pusiausvyros su juo sąlygų.
rašykite
prenumeruokite
2018-05-21 
Klausimas. Ką reiškia, kad kabala atsiskleidžia pasaulyje, jeigu pagrindinė kabalistinė knyga, Mozės „Penkiaknygė“, išleista milijardų egzempliorių tiražu?
Komentarų nėra 
Klausimas: Bet kuriame medicinos žinyne arba vaistų vartojimo instrukcijoje parašyta, kada draudžiama ir netgi pavojinga vartoti vaistus. Ar yra kontraindikacijų kabalos knygų skaitymui?
Visoje knygoje „Zohar“ kalbama apie draugų susivienijimą. Juk ir pačią knygą parašė Rabi Šimono grupė, kurioje jis pats ir devyni jo mokiniai sudaro vientisą atidavimo norą (kli, indą), panašų į Kūrėją.
Klausimas: Viename savo straipsnių rašėte, kad žmogus išsivystė iš beždžionės padedant dvasiniam genui. Ar turėjote omenyje, kad žmogus išsivystė iš beždžionės fiziškai, ar kad tai dvasinis procesas, atvedęs iki žmogaus, turinčio dvasią, atsiradimo?