Malda – tai mano paskutinis veiksmas Kūrėjo atžvilgiu. Atsakydamas į maldą Jis jau ištaisys mus. Todėl viskas baigiasi malda, o iki jos reikia pasirengti, išsiaiškinti, ko tiksliai prašau, kokia forma, dėl ko.
Malda apima visus prašymus, kuriuos kūrinys kelia Kūrėjui. Žinoma, tai nenutinka per vieną kartą ir neperduodama kokiais nors žodžiais ar sakiniais, tai paremta nuosekliais išsiaiškinimais, prašymu padėti, kol pasiekiame tobulą maldą.
Kūrėjas – pilna AVAJA, kuri yra Begalybės pasaulyje ir savyje apima absoliučiai viską. Todėl jei norime iš ten ką nors gauti, tai it kompiuteryje turime tiksliai žinoti, kur kreiptis, su kokiu slaptažodžiu, kokia komandą naudoti, kad tai būtų tikslus prašymas.
Ir tuomet šis prašymas pereina per visas pakopas ir įeina į Begalybės pasaulio Malchut, ten begalinės galimybės, juk nuo pat pradžių ten yra visi kelim ir visos šviesos, kaip pasakyta: „Veiksmų pabaiga – pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, egzistuoja galutinio išsitaisymo būsena visu savo nuostabumu.
Jeigu kreipiamės teisingai, įsijungiame į šią sistemą, esame joje pagal savo prašymą, esame tinkamoje vietoje ir iš tos bendros „atminties“ gauname tai, ko reikia, mat ten norai ir šviesa vienybėje. Ir tai veikia mus ir praktiškai veda į tą būseną, į kurią kreipėmės savo maldoje.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Jeigu mes „matricoje“, tai kaip susisiekti su jos kūrėju?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Klausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui toks kiekis žmonių planetoje Žemė?
Atsakymas. Žmonių skaičius Žemėje, įskaitant mirusiuosius ir tuos, kurie dar gims, griežtai apibrėžtas, mat tai priklauso nuo egoistinio noro (kurį turime ištaisyti) apimties. Kiekvienas iš mūsų – miręs, gyvenantis ir dar ne gimęs – šio noro nešiotojas.
Pagal tai artėjame prie išsitaisymo pabaigos. Noras tampa vis didesnis, tad kyla būtinybė jį padalinti į daugybę kūnų. Ir todėl mūsų pasaulyje auga gyventojų skaičius.
Klausimas. Vadinasi, jei būtų mažiau kūnų, jie neišlaikytų egoistinės įtampos?
Atsakymas. Žinoma. Viskas visiškai reglamentuota.

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ir žmonių skaičius

Kelyje į užjūrio šalį

Sielos ir kūnai

Eiti pirmyn reikia „nuo kliūčių prie pakilimų,“ tačiau kliūtys – ne itin tikslus pavadinimas. Juk, jeigu tikrovėje veikia tik viena jėga, tai bet kokie teigiami ar neigiami poveikiai ateina iš Kūrėjo – gero ir kuriančio gėrį.
Ir tik žmogaus atžvilgiu, šis poveikis dalijamas į du: į malonų, ir nemalonų, kas nurodo nepakankamą žmogaus išsitaisymą, jo nesutapimą su Kūrėju.
Juk visa, kad ateina iš Kūrėjo, turime jausti kaip gera, o Kūrėją kaip nešantį visišką gėrį. Jei kas akimirką nesijaučiame esą laimės ir gėrio vandenyne, it vaisius motinos įsčiose, iš visų pusių apsuptas meilės ir gailestingumo, vadinasi mūsų norai neištaisyti.
Problema, kad nejaučiame būtinybės taisytis, ir todėl nieko negalime ištaisyti. Iš pradžių reikia pajausti stiprų poreikį taisytis. Protu sutinkame su tuo, kad mums bloga dėl mūsų neišsitaisymo, tačiau tai neįpareigoja mūsų tučtuojau imtis veiksmų.
Poreikis taisytis gali ateiti iš aukščiau, kitaip tariant, kančių keliu, o gali ateiti dėl mūsų teisingo ryšio su aplinka, kai pasitelkę pavydą, aistrą ir garbės troškimą ištraukiame save iš šio pasaulio į dvasinį. Tai vadinama laiko spartinimu, kaip pasakyta: „Israel šventina laikus“. Kas yra nukreiptas „tiesiai į Kūrėją“ (jašar kel) – sutrumpina laiką.
Viskas priklauso nuo laiko trumpinimo, juk galutinio išsitaisymo būsena jau egzistuoja. Klausimas tik tas, kada jį pasieksime: dabar ar po daugybės kančių, po daugybės metų ir gyvenimų. Svarbiausias karas – su abejingumu – ta dykynė mus praryja.

Iš 2018 m. sausio 18 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Automtizmas ar sąmoningumas

Ilgas kelias vienybės link

Atėjo laikas pažvelgti tiesai į akis

Atskleisdami pačią mažiausią Šviesą, mažiausią sritį dvasiniame pasaulyje, per ją susisiejame su visa dvasine struktūra: su visais pasauliais, visais parcufais, sfiromis, iki pat Begalybės pasaulio. Tik šis ryšys kol kas neįsisąmonintas.
Juk kiekvienas, netgi mažiausias atskleidimas turi turėti penkias dalis, per kurias užmezgame ryšį su penkiais pasauliais ir galiausiai su keturiomis tiesioginės Šviesos stadijomis, iš kur viskas kyla.
Neįmanoma ištaisyti pačios menkiausios detalės apačioje, jeigu jos malda (MAN) nekyla į viršų iki Begalybės pasaulio Malchut, jei nėra atidirbama keturiose tiesioginės Šviesos stadijose, kur kūrinijos pradžia ir pabaiga, ir iš kur leidžiasi pas mus žemyn. Tai vadinama įrašu aukštesniajame pasaulyje, „Gyvenimo knygoje.“

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvieną dieną – naujas dangus ir žemė

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Klausimas. Kodėl negalima tiesiogiai bendrauti su Kūrėju? Kam reikalingas tarpininkas – mokytojas?
Atsakymas. Iš esmės tai ne tarpininkas, o tavo ankstesnioji būsena. Esmė ta, kad visa kūrinija – sudužusi sistema, kuri ima taisytis nepertraukiama grandine – nuo mažiausio, beveik nepažeisto elemento, iki sudėtingiausio.
Ankstesnysis elementas visuomet perduoda savo žinias, tai, kas sukaupta, savo ryšį kitam elementui. Todėl taip vyksta, kad visuomet esame vorele susiję su savo mokytojais ir tampame kitos kartos ugdytojais.
Klausimas. Jei mokytojas – mano ankstesnioji būsena, tai kas mano būsimoji?
Atsakymas. Būsimoji – tu pats, kol judi dvasiniame pasaulyje. O vėliau – tai tavo mokiniai – tie, kas sudužusios sistemos pakopomis turi taisytis po tavęs. Jie randa tave arba tau dar gyvam esant, arba kokiu nors būdu dvasiškai su tavimi susiję po mirties.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Vienintelė galimybė pasistūmėti