Klausimas. Ką daryti, kol negavau noro atskleisti dvasinį pasaulį? Neišvengiamai kentėsiu?
Atsakymas. Kentėsite bet kuriuo atveju Neabejotinai. Tik ėmus studijuoti kabalą, atsiras galimybė suprasti kančių prasmę: iš kur jos, kur jus jos veda, ir kaip šias kančias paversti suvokimo džiaugsmu, amžinu ir tobulu gyvenimu.
Jums nereikia mirti. Pakilsite į kitą pojūčių lygmenį ir išvysite, kad iš tikrųjų esate ne šiame kūne, kuris jums atrodo egzistuojantis, o dvasiniame kūne. Kabala siūlo pereiti į šią būseną jau dabar.
Tai ne mistika, o itin rimtas mokslas, kuris suteikia mums galimybę suprasti, kaip iš negyvojo gamtos lygmens pereiti į augalinį, iš augalinio į gyvūninį, ir iš gyvūninio į žmogaus bei pakilti dar aukščiau.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti likimo smūgių?

Išvalyti sielos indą

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Klausimas. Jūs nuolatos kalbate apie vienybę, apie žmonių suartėjimą, susijungimą. Išeitų, kad „pamilk artimą“ – tai ne moralė, kaip piešia religija, o naujas tikrovės suvokimo būdas. Ir dėl to reikia susivienyti, o ne tam, kad tiesiog mylėtume kits kitą, tiesa?
Atsakymas. Mums nereikia suartėti tam, kad sąveikautume remdamiesi principu „tu – man, aš – tau, štai kokie mes gražūs, geri, mieli“. Ne.
Mums reikia pamažu atsiplėšti nuo šio pasaulio įsivaizdavimų ir suprasti, į kokią tarpusavio sistemą galime įžengti, kiek kolektyvi sąmonė, kurią galime įgyti dar mūsų pasaulyje, iš tikrųjų atveda mus į visiškai naują suvokimo, jautimo lygmenį.
Beje, tokiu atveju pasiekiame naują gamtos lygmenį, kuriame nieko nėra, ir tik žmogus gali į jį pakilti, nes būtent pakilęs virš savo egoizmo, jis pakils į kitą pakopą ir pajaus save kaip egzistuojantį amžiname, tobulame matmenyje.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Gyvenimas akvariume

Besąlyginė meilė

Klausimas. Ar turime pakeisti savo charakterį ir savybes, kad taptume gyvenime laimingesni?
Atsakymas. Ne, turime tiktai teisingai susijungti vienas su kitu. Šiame ryšyje atskleisdamas Kūrėją, kiekvienas išlieka savimi.
Dar daugiau, žmogus neturi savęs luošinti ir naikinti egoizmo. Užtenka atkurti viršegoistinius ryšius tarp savęs ir kitų.
Klausimas. Koks tai ryšys? Ar yra mūsų pasaulyje kas nors panašaus?
Atsakymas. Tarkim, tu ko nors nekenti. Įsivaizduok, kad tuo pačiu metu ir myli. Jeigu išvestume vidurį tarp šių dviejų požiūrių (santykio tavo su kitu ir kito su tavim) – tai ir būtų teisinga tarpusavio ryšių sistema.
Pradėkime nuo to, kad tokia mūsų prigimtis, kurios negalime pakeisti, bet galime virš šių santykių nutiesti tiltą. Kuo didesnis skirtumas tarp egoistinės neapykantos ir altruistinės meilės, tuo aukščiau žmogus, tuo didesnę Kūrėjo galią atskleidžia tarp savęs ir kitų.
Klausimas. Šie santykiai panašūs į tėvo ir vaiko santykius?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu. Tėvai su vaikais susiję gyvūniniais santykiais.
Klausimas. Kodėl mums neduota teisingų santykių pavyzdžių?
Atsakymas. Dėl to, kad mes dar neturime galimybės lygiagrečiai sujungti abiejų jausmų – meilės ir neapykantos. Mums duodama bendraminčių grupė, kad kurtume tokius tarpusavio santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Mylėti ir būti mylimam

Laimės formulė: 1 + 1 = 1

Klausimas. Nustatytos pagrindinės izraeliečių skyrybų priežastys. Pirmoji priežastis – išblėsusi meilė (36%), antroji – finansinės problemos (32,5%) ir trečioji – neištikimybė (11,2%).
Kaip jūs žiūrite į „išblėsusią meilę“?
Atsakymas. Aš nesuprantu, kas tai!
Aš žvelgiau į savo būsimą žmoną, nebūdamas nei tikinčiuoju, nei kabalistu, ir svarsčiau, ar galėsiu šį žmogų ištverti šalia savęs ilgą laiką.
Ir mačiau, kad galėsiu, nes ji nuolaidi, darbšti, mėgo mokytis, buvo pasiruošusi sekti paskui mane visus tuos metus, kol negalėjau vykti į Izraelį.
Tada buvo pavojinga net kalbėti apie išvykimą! Per patį pirmą pasimatymą aš pasakiau: „Aš išvyksiu į Izraelį. Jeigu nori, keliauk su manimi…“ O dėl ko dar susitikinėti? Ir ji sutiko.
Klausimas. Bet jūs nė neužsiminėte apie meilę…
Atsakymas. Meilė – tai jausmas, kuris gimsta tarp žmonių, jiems ilgai bendraujant, kai jie vienas kitą palaiko, rūpinasi vienas kitu, yra neabejingi vienas kitam.
Iš pradžių – tai hormonai, kaip su gyvūnais. Pažiūrėkite filmų apie gamtą ir ten pamatysite tą patį. Tik su gyvūnais tai vyksta tam tikru periodu, tam tikro amžiaus, o žmogui – nuolat.
Aš manau, kad visą tą meilę sugalvojo poetai, rašytojai, kad painiotų liaudį. Aš įsitikinęs, kad prieš kelis šimtus metų nebuvo jokios meilės, žmonės tiesiog jautė „ji man tinka“ arba „ji man netinka“. Buvo sutapimas, suartėjimas, savitarpio supratimas, palaikymas, štai ir viskas.
Klausimas. O kai sakoma „meilė išblėso“,– ką tai reiškia?
Atsakymas. Kokia meilė? Negali hormonai, ypač vyrams, veikti penkiasdešimt, šešiasdešimt metų – kiek pora gyvena kartu. Negali!
Klausimas. O kodėl jie kartais veikia? Kodėl žmonės gyvena kartu penkiasdešimt, šešiasdešimt metų?
Atsakymas. Jie gyvena kartu, nes gimsta vaikai, yra bendro turto ir t. t. Nieko nepadarysi – įprotis „mums duotas iš aukščiau“. Ir tai tikrai ne meilė!
Klausimas. Tai kas yra ta meilė?
Atsakymas. Meilė – tai abipusis supratimas, prisirišimas, atsakomybė. Tai partnerystė, vidinis ryšys, įsipareigojimas kitam žmogui. Niekas žmogaus nepriverčia, jis pats jaučia tą įsipareigojimą. Jis mato, kad ir jo partneris jaučia tą patį. Štai kas vadinama meile. Mes imame šį apibrėžimą iš kabalos mokslo, kuriame meilė – tai davimas kitam.
O mūsų pasaulyje – tai noras gauti iš kito kažko gyvūninio, momentinio ir kuo daugiau.
Tai labai egoistinė meilės traktuotė, priešinga jos esmei.
Klausimas. Pasirodo, meilė užauginama?
Atsakymas. Taip. Tarpusavio supratimu ir dideliu abiejų darbu.

Iš 2016 m. liepos 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Kas yra meilė?

Komentaras. Dabar labai populiarus žaidimas, kuris vadinasi „pokenomanija“. Žmonės bėgioja, tarkim, parke ir mobiliuoju telefonu ieško pasislėpusios figūros – pokemono. Jeigu aš pirmas randu vietą, kur jis slepiasi, vadinasi, jį sugavau.
Psichologas, biologas ir Privataus gyvenimo akademijos įkūrėjas iš Sankt Peterburgo apie tai rašo: „Man labai įdomi pokenomanijos patirtis. Visai neseniai buvo periodas, kai visi buvo pasinėrę į virtualųjį pasaulį, o dabar stebimas noras išeiti į realųjį pasaulį“, t. y. ten, kur vyksta žmonių susitikimai.
Šiandien žmogus ieško gyvenimo prasmės. Anksčiau ją suteikdavo valstybė, įmonė, partija, dabar žmogus pats turi ieškoti savo gyvenimo prasmės, savo talento, nes išorinės prasmės dingo, o vidinė prasmė – visada kūryboje, kūrime kažko unikalaus, ką gali sukurti tik tu“.
Atsakymas. Žmogus visada žaidžia, nes ieško gyvenimo tikslo, ieško, kaip save realizuoti. Todėl nesu prieš šį žaidimą, juk viskas, kas atsiranda mūsų pasaulyje, veda mus į išsitaisymą.
Klausimas. Ar žmogus gali gyvenimo tikslą atrasti per žaidimą?
Atsakymas. Žinoma! Visas kabalos mokslas – tai žaidimas. Sakoma, kad Kūrėjas žaidžia su Leviatanu. Ir mes žaidžiame tarpusavyje.
Žaidimas – tai veiksmas, kai įsivaizduoju sau tą būseną, kurioje dar nesu, kaip teatre. Jeigu mes ruošiamės ir kartu imituojame dvasines būsenas, kurios atsiskleidžia ryšiuose tarp mūsų, įsivaizduojame, kokios jos turi būti, tai pradedame jausti pakopą, esančią visai šalia dvasinio pasaulio.
Mes įsivaizduojame ateities visuomenę, kurioje visi susiję, ir tuo pritraukiame ypatingą energiją, kuri fiziškai stumia mus į priekį.
Klausimas. Tai mes – vaikai?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu suprastume, kad mes – vaikai, ir iš tiesų būtume vaikais, jau seniai taptume rimtais suaugusiaisiais.
Pradėkime žaisdami augti, nes ateityje mūsų laukia labai šiltas, geras, mielas gyvenimas. Ir ten bus jau ne tik žaidimas, o tikras pokemonas. Juk vydamiesi pokemoną, vejamės Kūrėjo atskleidimą!
Būtent tuo užsiima kabalos mokslas. Mes pastoviai savyje ir ryšiuose su kitais nusiteikiame vis didesniam Kūrėjo atskleidimui. Mes vejamės tai, kol Jis pradeda atsiskleisti vis labiau ir labiau. Tai 125 neriboto, tobulo, aukščiausio būvio atskleidimo pakopos!
Ir tai ne bėgimas paskui kažkokią vaiduoklišką figūrą, o tai, kas keičia mūsų gyvenimą, išveda mus į kitą lygmenį.
Klausimas. Kas mus veda į priekį šiame žaidime?
Atsakymas. Vidinis mūsų ryšys. Kai prisitaikai prie jo, keiti savo jutimo organus. Išeini į kitą realybę vis labiau. Tai nesulyginama su tuo, kai bėgioji po parką ir kažko ieškai.
Komentaras. Ir, vis tik, tai – dar vienas žmonijos žingsnelis.
Atsakymas. Žinoma! Bet kokie reiškiniai mūsų pasaulyje duoda pažangą. Susikaupkime tikrai paieškai!

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Klausimas. Kodėl materialiajame pasaulyje žmonės meluoja, pataikauja, pina intrigas, džiaugiasi kito nesėkme? Ar ir dvasiniame pasaulyje taip yra?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis egoistinė. Mes visada norime matyti save geriausios būsenos: būti aukščiau už kitus, geresni už kitus ir t. t.
Savo būseną vertinu kito žmogaus arba savo atžvilgiu: kuo aš aukštesnis už kitą arba kuo jis mažesnis už mane, tuo geriau jaučiuosi.
Dvasiniame pasaulyje to nėra, nes viską jauti kitaip. Todėl, kuo kitas aukštesnis, tuo tau geriau.
Klausimas. Kai žmogus nesavanaudiškai daro kitam ką nors malonaus, tai vadinama sielos džiaugsmu?
Atsakymas. Tai vadinama geru egoizmo panaudojimu. Man malonu, todėl darau tai kitiems, t. y. tinkamai, saugiai naudoju savo gyvūninį egoizmą.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Išskirtiniai egoistai

Ne tikėtis, o veikti!

Klausimas. Kaip galiu veikti savo likimą ir daryti įtaką aukštesniajam valdymui?
Atsakymas. Vienintelis būdas, kaip galite veikti aukštesnįjį valdymą, kad jis nevestų jūsų pirmyn „pagaliu į laimę“, ir kad jūs tobulėtumėte greitai, lengvai, patogiai ir su džiaugsmu, tai siekti susijungti su kartu su jumis besimokančių žmonių grupe.
Taip pritraukiate Šviesą – ypatingą jėgą, veikiančią mūsų pasaulyje ir galinčią mus suvienyti. Tik taip galime ateiti į geriausią būseną.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Ketinimo jėga

Šviesos generatorius

Komentaras. Kritikuoti vieniems kitus lengva, o štai pamėgink pagirti ką nors iš širdies, iš tikrųjų. Tai juk melas.
Atsakymas. Ne. Tiesiog tu nematai teigiamos savo draugų pusės, bet tai nereiškia, kad tai melas.
Reikia išpildyti Baal Sulamo ir Rabašo nurodymus apie grupę ir kalbėti apie draugus tik gera. Jei taip tęsi, pamažu išmoksi kalbėti iš širdies.
Baal Sulam rašo, kad dvidešimt tris su puse valandos per parą turi į viską žiūrėti teigiamai: Kūrėjas, kuris įsivelka į pasaulį, į tave, į draugus – visa tai nuostabu. Ir tik pusvalandį per dieną galima kritikuoti. Ir tai kol kas ne mums.
Problemos grupėse kyla dėl to, kad nemokate pateisinti kits kito, o ne todėl, kad norite tarpusavyje suvesti sąskaitas.
Jeigu tarp draugų atsiranda pasisakymų su užuominomis, ar kokios nors fizines problemos, tai šitai reikia išsiaiškinti, nes jos paprastai kyla nesant tarpusio supratimo.
Bet iš esmės visa tai galima išspręsti tuo, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo ir pateisinti draugą visur, ypač ten, kur jis neva neteisus.
Tam yra metodika, ir ji itin paprasta. Ir jeigu žmonės kiurkso savo egoizme ir nenori iškišti iš jo nosies, tai nieko nepadarysi. Turite visiškai tikslius kabalistų nurodymus, kurių turite laikytis. Paimkite 20-30 pirmųjų Rabašo straipsnių ir pažiūrėkite, ką jis rašo.
Suprantu, kad tai nelengva, kad viskas pasimiršta ir reikia nuolatos sau apie tai priminti, bet tik tai mes ir turime.

Iš 2016 m. gegužės 2 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 3

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Tikslus nusitaikymas

Apie meilę ir neapykantą

Klausimas. Kodėl žydai išsaugojo savo religiją skirtingai nei babiloniečiai, graikai ar persai ir t.t.
Atsakymas. Mat žydai turi ypatingą paskirtį visų tautų istoriniame vystymosi procese.
Galbūt jie su malonumu įsilietų tarp kitų tautų, tačiau tai neįmanoma! Jie privalo tarpusavyje susivienyti ir pasaulio tautoms parodyti, kaip tai realizuoti mūsų baisiame pasaulyje, kurio be vienybės niekas neišgelbės.

Iš 2016 m. gegužės 8 d. vebinaro „Žydų tautos saugumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ištaisyti pasaulį – tik iš Izraelio žemės

Izraelis – pasaulio širdis

Pareiga pakilti kartu su visu pasauliu

Klausimas. Kaip žmogus, nepaisydamas visiškos tamsos, vis dėlto gali artėti prie tikslo?
Atsakymas. Žmonija jaučiasi pasiklydusi tamsiame miške ir mano, pati rasianti išėjimą iš jo. Miškas milžiniškas, beribis, besidriekiantis tūkstančius kilometrų į visas puses.
Argi galėsime patys iš jo išeiti? Niekada! Leisies į kairę, leisies į dešinę, mėginsi rasti kryptį pagal žvaigždes, bet nežinai, kokia kryptimi gali būti atsarginis išėjimas, kur rasti žmones, kurie tau padės. Nieko nežinai.
Tačiau mūsų pasaulis – tai ne gūdus miškas, kuriuo klaidžiojame, palikti likimo valiai. Egzistuoja sistema, atsiradusi dar iki žmogaus sukūrimo, kuri valdo mus ir viską kontroliuoja. Žmogus nieko nedaro be komandos iš viršaus. Turime tik galimybę susitapatinti su šiuo procesu, su programa ir taip paspartinti savo vystymąsi.
Kuo labiau solidarizuosimės su šiuo procesu, suprasdami ir jausdami jį, arba net nejausdami priimame tikėjimu aukščiau žinojimo ir norime jame dalyvauti, tuo smarkiau jį pagreitinsime. Suvokiame, jog ši programa duota iš viršaus ir mums verta joje dalyvauti.
Visais savo veiksmais tiktai prisidedame prie šios sistemos, kuri mus valdo. Ir net jeigu nieko nesiimtume be pačių įprasčiausių, sąlygiškai pasyvių veiksmų: truputį mokintumės ir stengtumės platinti šias žinias, jau eitume pirmyn. Netgi taip spartiname procesą.
Ir paprastas, kabalos nestudijuojantis žmogus irgi eina pirmyn. Matome, kaip greitai mūsų laikais keičiasi pasaulis ir keisis vis greičiau. Nuo ryto iki vakaro pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Ir šie pokyčiai vyks kasdien, jų greitis smarkiai išaugs.
Mums tereikia laikytis kabalistų patarimų, ir viskas. Žmonija atsidūrė tamsiame miške ir nežino, kur eiti. Bet įsivaizduokite, jog staiga surandame žemėlapį, paslėptą medžio drevėje. Aišku, kad kitos išeities nėra – tik pasitelkti šį žemėlapį.
Tokia tad mūsų pasaulio būsena, žmonės pamažu pastebi, kad užėjo į tamsą. Ir todėl jie neturi kitos išeities, tik imti šį žemėlapį, juk kitaip jis prapuls. Ir tada kabalistai perduos šį žemėlapį pasauliui ir išmokys jį, kaip išeiti.
Bet kuriuo atveju, išeisime iš šio miško – klausimas tiktai tas, kiek paskubinsime laiką. Spartindami laiką, anuliuojame kančias! Tarp kančių kelio ir šviesos kelio yra milžiniškas skirtumas.

Iš 2016 m. balandžio 20 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis ant naujos eros vystymosi slenksčio

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Energija, išgelbėsianti pasaulį