Klausimas. Jei Kūrėjas sukūrė kūrinį pagal savo atvaizdą ir pavidalą, tai kam jį taisyti?
Atsakymas. Biblijoje pasakyta, kad Kūrėjas sukūrė Adomą. „Adomas“ hebrajiškai reiškia „žmogus“. Kitaip tariant, Adomas – dvasinio žmogaus, sukurto pagal Paties Kūrėjo atvaizdą, prototipas.
Ir tada šis žmogus nusidėjo, t. y. nukrito iš dvasinio, davimo, meilės, panašumo į Kūrėją, lygmens į priešingą Jam lygmenį ir sutrupėjo į daugybę mažų dalelių. Ir dabar mes visi kartu turime pakelti šį žmogų.
Mes esame Adomo sūnūs, nes kiekviename iš mūsų yra jo dalelė. Mes turime susivienyti ir vieningai kartu pakelti Kūrėjui savo vidinius lūkesčius ir egoizmo ištaisymą. Tačiau dabar mes nesame Jam tapatūs, mes priešingi Jam.
Todėl turime grįžti į savo  pradinę būseną, ištaisyti visas daleles ir susivienyti į vieną visumą, į tą patį Adomą. Tai ir yra mūsų išsitaisymas. Todėl įsako „pamilk artimą, kaip pats save“  vykdymas yra kelias į išsitaisymą.
Klausimas. Kaip paaiškintumėte, kad vieni kenčia labiau negu kiti? Pavyzdžiui, vienas gimė be namų, be šaknų ir visas jo gyvenimas – kova už gyvybę, kitas gimė gausoje ir nematė gyvenime nei kliūčių, nei kančių.
Atsakymas. Kiekvienas iš mūsų kilo iš įvairių dvasinio Adomo lygmenų. Vienoje dalelėje jo daugiau, kitoje mažiau, ir visos jos kilo iš įvairių dalių: iš smegenų, rankos, kojos, liemens ir t.t.
Adomas – tai dvasinė sistema, kurią nagrinėjame kaip savo kūną, kiekviename yra kita jo dalis, kita didelės bendros sielos šaknis. Todėl kiekvienas turi savo likimą, pradines sąlygas ir, be abejonės, įvairias galutines būsenas.
Tačiau mes visi kartu sudarome vieną pavidalą, ir todėl aš vis tiek save kompensuoju! Kuo aš blogesnis, tuo man lengviau išsitaisyti! Ir kiekvienam skirtasis darbas yra toks pats.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonija – uždara sielų sistema

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kur yra siela?

Klausimas. Ar yra skirtumas tarp susijungimo su Kūrėju per tekstą, kurį parašė kabalistas, ir paprasčiausiai per kokią nors situaciją?
Atsakymas. Gali būti ir per situaciją. Atsimenu, kaip man teko dalyvauti teisme, ir jaučiausi ten labai nemaloniai, pažemintas, nors neturėjau su tuo jokio ryšio. Bet būtent ši aplinkybė privertė mane rimtai susiimti su Kūrėju.
Klausimas. Ar galima susijungti su Kūrėju per malonumus?
Atsakymas. Tai labai sunku.
Klausimas. Vadinasi, geriau per kančias arba knygą?
Atsakymas. Nereikia rinktis. Reikia priimti ir gėrį, ir blogį vienodai. Pasakyta, kad žmogus turi vienodai laiminti abu.
Jeigu žmogus nėra taip nusiteikęs – tai blogai, jam reikia tam save paruošti ir ištaisyti. Kūrėjo kaip vienintelio suvokimas yra būtina sąlyga teisingam požiūriui į pasaulį: iš ko kyla viskas, kas egzistuoja, ir viskas, kas nutinka mums ir ką mes jaučiame. Nesvarbu kas, juk viską, ką jaučiu savyje, piešia man Kūrėjas.
Komentaras. Bet aš jaučiu, kad tai bloga.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės! Kūrėjas piešia man tai dėl to, kad aš per blogį susijungčiau su Juo, ir tada šis blogis pavirsta gėriu! Tiktai taip! Nepaisant viso blogio, aukščiau jo, atsiranda meilė.
Ir svarbiausia, jokiu būdu negalima sau leisti, kad šio pasaulio paveikslas nustelbtų dvasinį pasaulį – tą sistemą, Aukštesniąją jėgą, kuri mus valdo. Negalima leisti, kad bet kokios jėgos, mūsų pasaulio situacijos užgožtų mums Kūrėją!
Todėl reikia stiprėti, pasitelkiant į pagalbą draugus, knygas, bet ką, ir visą laiką palaikyti su Kūrėju artimą ryšį. Kontroliuoti visas mintis, jausmus, aplinkybes, trukdžius ir iškart juos panaudoti dar didesniam išsitaisymui, siekiant ryšio su Kūrėju! Nepraleisti ničnieko! Tai reiškia, kad Kūrėjas tavęs primygtinai nori!

Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas su Kūrėju

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Klausimas. Kaip atleisti sau, kai žinai, jog pasielgei siaubingai, negražiai, niekšiškai?
Atsakymas. Taip neteisinga galvoti. Nieko patys jūs nepadarėte. Visą tai per jus atliko Kūrėjas: „nėra nieko kito tik Jis “.
Todėl nereikia niekuo kaltinti savęs ir kitų žmonių šalimais. Jie irgi nieko neatliko. Viską už jus daro Kūrėjas !
Jis į pasaulį neša paslėptą gėrį, kuris mūsų pasaulyje atsiskleidžia kaip blogis. Ir jei tinkamai elgsitės, Jo vardu, imsite nešti žmonijai atskleistą gėrį ir pasaulis taps geras.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską paversti gėriu

Taisydamas save – taisai pasaulį

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Klausimas. Kodėl žmogus, pradėjęs eiti taisymosi keliu ir toliau gauna kančias? Koks skirtumas tarp Šviesos ir kančių kelio ?
Atsakymas. Žmogus, einantis taisymosi keliu, turi atskirti, kad jo gaunamos kančios jį traukia. Jos vadinamos meilės kančiomis.
Kai mažam vaikui duodu įvairiausias užduotis – tai ne kančios! Tai veiksmai, kuriuos jis turi atlikti, ištaisyti ir taip judėti geresnės būsenos link. Jeigu jis tinkamai tai suvokia, tuomet jam visas šis kelias tampa atskleidimo keliu.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rezonansas su bendra sistema

Iš anksto nulemtas kelias

Kodėl gyvenimas toks sunkus?

Klausimas. Ką galėjo atlikti žydų tauta, kad išvengtų katastrofos? Nacistai tyčia elgėsi su žmonėmis kaip su gyvuliais, varė juos į prekinius vagonus ir atvesdavo žmogų iki tokios būsenos, kai jam sunku išlaikyti žmogišką orumą.
Atsakymas. Žydų tauta privalo perduoti pasauliui išsitaisymo metodiką, stoti pasaulio priešakyje ir tapti šviesa kitoms tautoms.
Turėjome parodyti vienybės pavyzdį, kurį lemta pasiekti žmonijai, kad visi žmonės atskleistų Kūrėją – nuo mažo iki didelio, kaip pasakyta: „Mano namai taps maldos namai visoms tautoms“.
Tačiau jeigu neatliekame savo misijos, tai šitaip skatiname blogio jėgų atgijimą pasaulyje. Tad galima sakyti, kad būtent dėl žydų naciai galėjo ateiti į valdžią – dėl mūsų neveikimo.
Naciai persekiojo būtent žydų tautą, nes jai leidžiame įsigalėti blogajai jėgai, tai šioji pirmiausia valdo mus. Visa blogio jėgų kova nukreipta būtent į Izraelio tautą, o ne į kitas tautas, juk pagrindinė karas – ideologinis.
Fašizmo ideologai tikslingai išstudijavo judaizmą ir jautė, kad turi sugriauti dvasinių jėgų valdžią, kuri yra žydų tautoje. Taip ji tikėjosi perimti valdžią iš mūsų į savo rankas.
Vienijimosi metodika (kabalos mokslas, tikrosios Izraelio tautos mokymas) neatsiskleidė ir neėmė veikti žmonijoje, kuriai jos taip reikėjo. Ir todėl vietoj jos, kilo kita jėga – nacistinė, kuri sugriovė viską, suskaldė žmoniją, išvaikydama ją į skirtingus kampus ir nutolino nuo vienybės.
Iš esmės, fašistai tarsi pareiškė: „Jeigu jūs nepajėgiate suvienyti viso pasaulio abipusiu davimu, tai mes sujungsime juos pagal nacistinę metodiką.“ Juk žodis fašizmas kyla iš itališko žodžio „fascio“, pėdas, ryšulys, surinktas iš daugybės stiebų. Kitaip tariant, bet kuriuo atveju teks susijungti – geruoju ar bloguoju.
Žydų tauta turi metodiką kaip susijungti geruoju, pasitelkus aukštesniąją jėgą, susijungus pasiekiamie visuotinę lygybę, saviraiškos laisvę. Kabalos mokslas moko mus, kaip prie to prieiti.
Bet jeigu negalime ir nenorime, nes Izraelio tautoje daug šio metodo priešininkų, tai šitaip leidžiame veikti nacistinėms, fašistinėms jėgoms. Būtent tai ir nutiko prieš aštuoniasdešimt metų, ir yra didžiulė grėsmė, kad ši katastrofa darsyk pasikartos.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 723 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti katastrofos šešėlį, I d.

Klausimas. Žmogaus dvasios jėga – kas ji ir iš kur ji? Kodėl būtent sunkiausiais katastrofos metais žydų tauta išlaikė aukštą dvasią ir išsaugojo žmogišką orumą?
Naciai stengėsi prilyginti žmonės gyvuliams, bet netgi koncentracijos stovyklose ir lageriuose žydams pavyko išsaugoti savo dvasią, abipusės pagalbos jausmą, organizuoti mokomuosius, teatro būrelius – viską, kas jiems leido jaustis žmonėmis ir pakilti virš savo būsenos.
Atsakymas. Tai žinomas psichologinis reiškinys. Kai žmogus nejaučia galįs pakeisti tai, kas vyksta, yra priverstas sutikti su ta galinga ir negailestinga jėga, kuri įspraudžia jį į žiaurius rėmus. Ir tuomet jam lieka tik nusilenkti ir priimti viską, kaip yra. Tačiau iš šio susitaikymo gimsta tiesos, žmogiškos dvasios taškas.
Siųsdamas mums tokius sunkumus Kūrėjas tuo pat metu palaiko mūsų vidinę dvasią ir todėl matome, kad netgi paklusdamas šios didžiulės jėgos spaudimui, žmogus giliai širdyje jaučia, kad tai jo likimas, aukštesnioji jėga. Iš aukščiau jam siunčia šį smūgį, ir jis turi nusilenkti, pasistengti išgyventi, išsaugoti kuo žmoniškesnį pavidalą.
Todėl holokausto laikais matome tokius didvyriškumo, nugalėjimo pavyzdžius. Tačiau verta įsidėmėti, kad žmonės susitaikė, priėmė tai, kas vyksta, ir tiesiog laukė, kol smūgis pasibaigs.
Panašiai kaip nutiko su mokytoju Akiva, kai jis plaukdamas laivu pateko į didžiulę audrą. Laivas sudužo ir nuskendo, o mokytojui Akiva pavyko išsigelbėti – vieninteliam iš viso laivo.
Vėliau jo paklausė, kaip jam pavyko išplaukti, jis paaiškino, kad įsitvėrė į rąstą, ir kaskart kai atsirisdavo didžiulė banga, jis palenkdavo galvą. Tad šios bangos, užuot nuskandinę, išplukdė jį į krantą.
Taigi, kai mūsų pasaulyje atsiskleidžia blogoji jėga, kuri gali mus sunaikinti, jau per vėlu su ja kovoti. Juk mes jau iki to pralaimėjome karą, leisdami šiai jėgai atsiskleisti. Savo elgesiu vieni kitų atžvilgiu leidome naciams pakilti, užimti valdžią ir pradėti valdyti visas Europos tautas.
O palenkdami galvą leidžiame šiai jėgai pereiti per mus ir galime pasiekti pažadėtąjį krantą.
Esmė ta, kad žydai galėjo užkirsti kelią nacių atėjimui į valdžią, jeigu būtų paklausę Baal Sulamo ir kitų kabalistų raginimų ir jei būtų ėmęsi taisyti pasaulį. Tačiau šito neatlikome, toliau gyvenome galantiškai. Didis kabalistas Ari dar 16 am. kvietė taisyti pasaulį. Jau jo metais baigėsi tremties ir prasidėjo išsilaisvinimo laikotarpis.
Jeigu su pasaulyje pradėjusiomis veikti išsilaisvinimo jėgomis neiname iš vien, bet liekame tremtyje kaip ir anksčiau, nenorime ir netgi priešinamės išsilaisvinimui, tai sukeliame sau itin blogų ir pavojingų, naikinančių jėgų poveikį. Tokiu atveju jos atsiskleidžia pasaulyje ir veikia prieš Izraelio tautą.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 723 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vertinti Holokaustą?

Naujas holokaustas ar užduotėlė iš aukščiau?

Klausimas. Kodėl staiga būtent Europa atsidūrė sudėtingoje situacijoje?
Atsakymas. Kūrėjas visais būdais nori kūrinį privesti prie vientisos formos, visiškai integralių ryšių  su visais visais lygiais, kad tinkamai susilietų su Juo pačiu.
Tai yra mūsų vystymosi tikslas, visatos vystymosi, planetos Žemės, negyvosios, augalinės, gyvūninės ir ypatingai – žmogaus. Šis tikslas bus gamtos pasiektas arba žiauria jėga, arba žmogui suvokiant kūrimo tikslą ir protingai jį įgyvendinant.
Mes esame paskutinėje vystymosi stadijoje, kuomet susijungimas turi prasidėti visuomenėje: arba ji susivienys, nepaisydama visus skiriančio egoizmo, arba paties egoizmo vystymasis prives visuomenę prie tokių kančių, kad ji priverstinai pasirinks susivienijimą, kad jų išvengtų.
Europą, kaip labiausiai išsivysčiusį ir taip pat egoistiškiausią kontinentą, nevieningiausią ir labiausiai susaistytą tarpusavyje, kūrimo programa veda į visų valstybių susivienijimą arba kančių keliu arba, jeigu panorės, suvokimo keliu, savanoriškai susivienijant.
Kalbant apie vienijimąsi, omenyje turima ne bankų vienybė ir panašiai, o žmonių auklėjimas, tarpusavio  suartėjimas į vieną tautą! Šį procesą mes stebim. Praeito šimtmečio viduryje visas pasaulis pradėjo realizuoti vienijimosi programą! Galbūt, praeis dar daug kančių metų, netgi pasaulinis karas, tačiau visos žmonijos susivienijimo tikslas bus pasiektas, kaip ir visi Kūrėjo tikslai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Pabėgėlių srautas Europoje

Senosios Europos bejėgiškumas

Klausimas. Ar ligas ir kančias sukelia pats žmogus?
Atsakymas. Negalima sakyti, kad kančios ateina kaip bausmė. Reikia žiūrėti į jas kaip į dar didesnio egoizmo savyje atskleidimą veikiant Šviesai. Šviesa yra tam tikru atstumu nuo ego, jam šviečia, bet į jį nepatenka.
Tada egoizmas kenčia. Kuo labiau artėja Šviesa, tuo didesnis skausmas. Pradedi galvoti, kaip išvengti šio skausmo, kaip nuo jo apsaugoti savo egoizmą. Gal „išjungti“, pavyzdžiui, smegenis ir apie nieką negalvoti. Daugelis žmonių vartoja narkotikus, alkoholį arba pasineria į mokslus, meną, sportą – svarbiausia pabėgti, negalvoti apie gyvenimo prasmę!
Šviesa atneša šią prasmę. Štai tada suprantame, kad be skausmo nepradėtume šio kelio. Belieka žengti link Šviesos, kad ji galėtų patekti į mane.
Aš ieškau ir randu išsivadavimo iš šių kančių metodiką, parodančią man, kaip rasti gyvenimo prasmę. Prieinu prie kabalos mokslo.
Juk tie, kurie prie jo priėjo, pradėjo studijuoti tik todėl, kad juto šiame pasaulyje didelę tuštumą. Savo ankstesniuose gyvenimuose jie jau patyrė visokių problemų, skausmo, kliūčių, ir šiame gyvenime kentėjo visų pirma dėl tuštumos pojūčio.
Klausimas. Prieš keletą metų sunkiai susirgau. Šios kančios paskatino mane studijuoti Bibliją, o vėliau kabalą. Dabar manęs kančios nebeskaudina taip, kaip anksčiau, aš jų beveik nepastebiu. Ar turiu galimybę pasveikti?
Atsakymas. Jokių problemų! Tik padaryk taip, kad Šviesa dar labiau priartėtų. Visos problemos dėl to, kad ji yra priešais tave, bet negali patekti į vidų.
Klausimas. Kitaip tariant, jeigu aš savanoriškai artėsiu prie Šviesos, kančios sumažės?
Atsakymas. Ne. Jos pamažu keisis kokybiškai. Juk jos reikalingos tam, kad nesilptų tavo judėjimas link Šviesos. Mes – egoistai! Kaip kitaip dirbti su ego? Tik įbesti į jį smailų pagaliuką, kuris vadinamas „stimulu“.
Todėl sakoma, kad žmogus, judantis į priekį, vienodai dėkingas ir už gėrį, ir už blogį. Tai reiškia, kad žmogus tobulėja tinkamai.
Jeigu tiek už tuos, tiek už anuos poveikius, kad ir iš kur jie ateitų (juk vis tiek jie – tik iš Kūrėjo, nes nėra nieko, išskyrus Jį), žmogus dėkoja vienodai, tai jis nenukrypsta nuo nustatyto kelio, juda tiesiai į Kūrėją.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kančių prasmės prie gyvenimo prasmės

Dėkoti už kančias?

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Klausimas. Jeigu visi žmonės aplinkui – Kūrėjas, tai, kada artimas žmogus moraliai užgauna, įskaudina, nejau tai gerai mums? Ką be dvasinio skausmo tai atneša žmogui?
Atsakymas. Dažniausiai bet kokį skausmą reikia prisiimti sau. Tarkim, kas nors jus įskaudino, pasistenkite jam/jai atleisti, juolab, jei tai artimas žmogus.
Pamėginkite pakilti virš susidariusios situacijos, o skriaudėją iš nedraugo paversti draugu, priešą mylimuoju. Viską reikia paversti gėriu.
Taip žmogus keičiasi ir ima tinkamai suvokti tai, kad jį supantis visas pasaulis visada geras, užpildytas tik viena Šviesa .
Jeigu jis taip elgiasi žmonių atžvilgiu, tai pamažu ima teisingai suvokti supančią aplinką ir matyti pro ją didžiulį malonumą – Šviesą, užpildančią visą pasaulių sistemą.
Klausimas. Norite pasakyti, kad kiekvienas teisia pagal savo sugedimo lygį, ir jeigu jaučiu kažką neigiamo iš kieno nors pusės – tai kaltas aš?
Atsakymas. Žinoma. Jei dabar jautiesi blogai, vadinasi taip yra todėl, kad tu blogas. Nieko nereikia kaltinti, tik save.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuolaidžiavimai įstatymų ribose

Taisydamas save – taisai pasaulį

Kodėl siekiame meilės?

Klausimas. Kenčiu ir už tai dėkoju Kūrėjui? Ar tai teisingas požiūris?
Atsakymas. Jei žmogus tikrai gali dėkoti Kūrėjui, tada tai teisingas požiūris. O jeigu jis dėkoja Kūrėjui už tai, kad Jis sukelia kančias, kurios nukreipia į tikslą, tada žmogus turi jausti šių kančių saldumą.
Iš medikų ir biologų tyrinėjimų matyti, kad kančios ar malonumo pojūtis, iš esmės duoda tą patį rezultatą, nes smegenyse vyksta vienas ir tas pats procesas.
Klausimas. Nesuprantu, kaip galima dėkoti už kančias? Juk tai mazochizmas.
Atsakymas. Skirtumas tas, kad atskiriu kančių prasmę ir tikslą nuo to, kaip jas jaučiu, panašiai kaip sutinku darytis skausmingą operaciją ir dėkoju gydytojams už tai, kad jie mane gydo. Mūsų pasaulyje matome, kad už viską reikia mokėti: pastangomis, energija, kančiomis.
Kabalistas mato tikslą, kodėl jis kenčia, ir jau nelaiko to kančia. Jis supranta, kad jos padeda išsilaisvinti iš egoistinės prigimties. Tačiau, kol ši prigimtis „išeina“, tol jis kenčia.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Dėkoti už kančias labiau, nei už gėrį?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės