Klausimas: Jei mirštamumas nuo viruso yra 3–5 proc., galbūt teisingiau leisti jiems numirti, o ne stabdyti visus procesus, įvedant visą pasaulį į karantiną, užsitęsusią krizę, kuri gali būti blogesnė, nei 3–5 proc. susirgusiųjų mirtis?
Atsakymas: Aš to nesusiečiau. Aš žvelgiu į pasaulį visiškai kitaip: viena vertus, yra liga, kurią sukelia virusas: teisingo žmogaus organizmo veikimo pažeidimas. Tokiu atveju žmogus miršta.
Antra vertus, yra baimė, kurią ši liga sukelia žmogui. Žmonės iš baimės slepiasi namuose, atsitolina vienas nuo kito. Aukštesniojo valdymo požiūriu, tarp jų nieko bendra. Vienas dalykas – siunčiamas virusas, kitas – lydinti jį baimė. Ir viskas.
Galbūt pakaktų tik vienos baimės be viruso? – Ne, turi būti kažkoks pagrindas. Ir taip pat nėra prasmės siųsti viruso be baimės. Kam? Todėl daromas junginys. Be to, tai dvi visai skirtingos sistemos gamtoje: problemos, sukeliančios baimę, ir problemos, sukeliančios ligą.
Kuo baimė ir panika yra gerai? Tuo, kad jos sustabdo žmoniją nuo absoliučiai nereikalingo, išsigimusio ekonominio, politinio, materialaus vystymosi.
Žmonės priversti pagalvoti: „Ką aš darau? Kam man tai reikalinga?“
Priverstinai mes gaminame 50–70 proc. produkcijos, kuri nereikalinga. Vadinasi, sustosime ir daugiau to negaminsime.
Kai daugelis šeimų yra namuose, galima pasižiūrėti į savo šeimą ir pagalvoti, kur praleisdavo laiką mūsų vaikai, kuo jie užsiimdavo. O kada apskritai šeima susirinkdavo namuose? Kada jie sėdėjo kartu? Ir staiga namiškiai pradeda kažkaip artėti. Iš pradžių jie sėdi atskiruose kampuose, kaip yra įpratę, po vieną, o paskui pradeda kalbėtis, net žaisti bendrai. Juk yra laiko, yra galimybė.
Suprantate, kiek tai viską keičia? Mūsų pasaulis keičiasi! Todėl aš sakau, kad virusas iš tikrųjų yra gėris. Jis perkilnos visą žmoniją.
Jei per tą laiką mes ir toliau terštume dangų, tai mirtų žymiai daugiau žmonių, nei nuo viruso. Jūs sakote: „Virusas numarino tūkstantį žmonių“. Bet dėl užteršto oro, kuris būtų buvęs be karantino, mirtų žymiai daugiau žmonių.
Paanalizuokime šiuos dalykus globaliau ir pamatysime, kad galimas visai kitas požiūris.
O jei pažvelgsime truputį į priekį, tai suprasime, kad virusui padedant galima atsikratyti nereikalingos gamybos, nereikalingų daiktų, nereikalingų ryšių, skrydžių ir viso kito. Taip galbūt padarysime mūsų senutę Žemę žydinčią, švelnią, minkštą, tiesiog kaip gerąją mamą. Kas čia blogo? Kodėl jūs žvelgiate į pasaulį taip siaurai?
Priimkite visą sistemą atviriau. Supraskite, kad ateina jėga, kuri gerina jūsų pasaulį, priverčia susimąstyti: „Pagalvok, kuo tu užsiimsi?!“ Štai ką daro išmintingos gamtos pasiųstas virusas.
Gamtoje nieko nevyksta šiaip sau, priešgyniaujant, norint pakenkti. Viskas tik dėl to, kad atvestų mus, žmones, prie teisingo tarpusavio ryšio, gerų santykių, kad mes suvoktume savo egoizmą kaip blogį ir galėtume paversti jį gėriu. Ir tai bus atlikta. Aš jus užtikrinu.
Gamta stipresnė už mus. Jūs matote, kaip ji gali mus visus parklupdyti. Ir mes pasiruošę. Kai aš žiūriu į tai, kaip žmonija šiandien reaguoja į virusą, aš pradedu tikėti, kad ši žmonija galbūt turi gerą ateitį, kad gamta su mumis susitvarkys.
#263966

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Apsauga nuo baimių

Jeigu draugai išoriškai vykdo reikalavimus, keliamus mokiniams, dalyvauja pamokose, draugų susitikimuose, tai aš neturiu teisės jų palikti. Kūrėjas atvedė mane pas juos, ir aš privalau dirbti su jais.
Ypatingai dabar, mūsų laikais, būti kabalistinėje grupėje – tai laiminga galimybė, gauta iš aukščiau. Kūrėjas tempia mus pas save.
Jeigu žmogus nors kaip susijęs su šiuo procesu, daugiau ar mažiau, tada jo niekaip nekritikuoju, man svarbiausia būti susijusiam su visais, kurie turi tokį siekį. Patikėkite, esame ypatingoje būsenoje, kuri vadinasi „išėjimas iš Egipto“. Ir tai išėjimas ne vienos Abraomo vadovaujamos grupelės, o atstovų visos žmonijos, visų tautų, visų bendruomenės sluoksnių.
Mes visi norime išeiti iš savo egoizmo, pakilti ir susijungti su Kūrėju. Ir Kūrėjas mums padeda: ne atsitiktinai ateina koronaviruso epidemija – ji palengvina išėjimą iš egoizmo.
Kūrėjas nori mums parodyti, kiek yra neteisingas mūsų ryšys, todėl koranavirusu atitolina mus vieną nuo kito. Ir dabar turime suprasti, kaip vėl susijungti, kokia teisinga forma. Kai tik būsime pasiruošę teisingai susijungti tarpusavyje, virusas dings.
Mes jau negrįšime į ankstesnį pasaulį, o kursime naują ryšį, naują visuomenę, naujus užsiėmimus. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Todėl reikia paaiškinti visai žmonijai, ko Kūrėjas reikalauja iš mūsų: draugiško santykio vienas su kitu, meilės tam, kad atskleistume tarp mūsų davimo savybę, susijungimą ir nuo meilės kūriniams pereitume prie meilės Kūrėjui.
#262417

Iš 2020 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Tautos širdis

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Yra nuomonė, kad pasaulis negrįš į ankstesnę būseną. Nebus turizmo tokiais mastais kaip anksčiau. Greičiausiai pasikeis ir mada, sportas, menas.
Sako, kad judėti po šalis bus labai sunku dėl medicininių patikrinimų. Žmogus turės įrodyti, kad yra sveikas, ir tik tada jį galės įleisti į kokią nors šalį.
Natūralu, kad informacija apie sveikatą bus atvira visiems. Bet kadangi mes esame egoistiška visuomenė, ji gali būti naudojama negeriems tikslams.
Įsivaizduokite, kad išsivysčiusiose šalyse bus informacija, tarkime, apie kokį nors trečiojo pasaulio šalies valdovą: visas jo ligas, psichinius sutrikimus, seksualinius nuotykius ir pan. Natūralu, kad jei toks asmuo bus renkamas, galite įsivaizduoti, kokią įtaką jis pajus? Ir nereikės jokio karo. Jūs suprantate, kaip bus įmanoma paveikti tokį valdovą!
Ar visa tai žmoniją nukreipia į kitą vystymosi pakopą?
Atsakymas: Visų pirma, jei kalbame apie kitą pakopą, tai bus kita vystymosi, o ne degradacijos pakopa.
Antra, nemanau, kad žmogus turėtų kažko bijoti ar gėdytis. Mes visi esame gamtos kūriniai. Ir jei turime tam tikrų polinkių, kuriuos mums suteikė gamta, neturėtume jų ypač slėpti.
Tiesiog mūsų visuomenėje viskas yra labai perdėta. Kam rūpi, kas tu esi, koks tu esi? Tai, kaip jūs patenkinate save, ką valgote ar kokius filmus žiūrite, yra jūsų asmeninis reikalas. Aš tai laikau tam tikru visuomenės neišsivystymu. Kodėl turėtume kreipti dėmesį į tokius dalykus? Tai grynai asmeniška, žmogiška.
Kiekvienas iš mūsų turi daugybę įpročių, kuriuos jis atsineša iš motinos namų. Juk ne su visais dalijatės tuo, koks jums labiausiai patinka maistas. Vienas teikia pirmenybę varlėms, kitas – mėsai, o trečias mėgsta pieno produktus arba tik daržoves.
Klausimas: Taigi, jūs nematote problemų tame, kad egzistuoja tokia mūsų savybių įvairovė?
Atsakymas: Manau, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo dvasinį tobulėjimą, o tai, kur tempia jo gyvūninis kūnas, nėra svarbu, nes jis yra sukurtas gamtos ir yra nekintamas. Todėl žmogus turi būti aukščiau to, atskirti fizinį kūną nuo amžinosios sielos ir užsiimti ja. Duokite gyvūniniam kūnui tai, ko jam reikia ir ne daugiau.
#263796

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Koronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Iki koronaviruso buvo įprasta keliauti, eiti į restoranus, prekybos centrus. Tai teikė pasitenkinimą, pripildė mūsų gyvenimą prasmės. Tačiau koronavirusas visa tai pakeitė. Kas suteiks žmogui užpildymą naujame pasaulyje, į kurį dabar žengiame?
Esame tarsi staiga užaugę vaikai. Kol vaikai maži, jie vedami pasivaikščioti, žaisti aikštelėse, suktis karuselėse, bet kai užauga, turi pradėti mokytis, o tapę suaugusiaisiais, jie turi įgyti profesiją ir dirbti, prisiimti įvairių įsipareigojimų.
Gyvenimas nėra vaikų darželis. Ir nors vaikystėje mums buvo gera ir norėtume ten sugrįžti, tačiau tai mums jau netinka. Ar sutiktumėte grįžti į darželį ir žaisti ten kaip vaikas?
Žmonija dabar išgyvena ypatingą suaugimo etapą, kuris paveikia vyrus, moteris ir vaikus, tai nėra lengva. Turėsime suvokti, kad į gyvenimą reikia žvelgti kitaip.
Pamenu, kaip man buvo sunku, kai baigėsi nerūpestinga vaikystė, o tėvai, kurie prieš tai lepino, staiga ėmė iš manęs reikalauti, versti mokytis, rūpintis savimi. Negalėjau suprasti, kodėl staiga įvyko toks pokytis.
Man buvo sunku tai išgyventi, kol supratau, kad gyvenimas yra padalintas pusiau. Pirmoje pusėje esi vaikas, o tėvas su motina viskuo rūpinasi. O antroje gyvenimo pusėje tampi suaugęs ir privalai pasirūpinti savimi, o tėvas su motina nebegali visko už tave padaryti.
Ir tai dabar vyksta su žmonija, kuri anksčiau buvo išlepinta gamtos. Bet dabar turime tapti suaugusiaisiais. Ir ši branda nereiškia, kad turime sukurti kuo daugiau verslų, kaip buvo iki viruso, keliauti po pasaulį, sėdėti restoranuose ir baruose, tai yra mėgautis gyvenimu. Šį periodą jau baigėme, ir nuo šiol gamta reikalaus iš mūsų, kaip iš suaugusiųjų.
O kaip suaugę žmonės turime žinoti, kodėl gyvename, koks mūsų gyvenimo tikslas, kur jis mus veda. Nebegalime būti nerūpestingi vaikai, privalome atsimerkti ir pamatyti, kad prieš mus – rimtas gyvenimas, reikalaujantis rimto požiūrio.
Turime virsti naujais žmonėmis, gyvenančiais naujame pasaulyje. Ir tas pasaulis jau skleidžiasi prieš mus, tik nenorime jo pastebėti ir iki šiol žaidžiame tarsi vaikų darželyje.
Naujajame pasaulyje užpildymą suteiks tik gyvenimo prasmės suvokimas. Iki šiol mes tarsi maži vaikai tiesiog linksminomės žaisdami su žaislais, kamuoliais, statydami ir griaudami smėlio pilis, žaisdami tarpusavyje karą. Ir staiga prasidėjo naujas etapas, kai iš mūsų reikalaujama rimtai žiūrėti į gyvenimą.
Iki šiol ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą. Susikūrėme dirbtinį pasaulį ir žaidėme savo sukurtoje sferoje. Jei kas nors pažvelgtų į Žemę iš kosmoso, nesuprastų, ką veikia žmonės, kodėl jie nerimsta, kokia iš to nauda?
Reikia išmokti gyventi kitaip. Aš irgi kadaise norėjau gyventi kaip vaikas ir kad tėvai manimi rūpintųsi. Bet jie nesutiko ir negalėjo to padaryti, suprasdami, kad jau užaugau. Todėl jie pamažu nuo manęs tolo, mažindami dėmesį ir rūpestį. Jie galėjo šiek tiek padėti iš tolo, bet kaskart vis mažiau ir mažiau, todėl buvau priverstas suaugti.
Taigi dabar turime suprasti, kaip pagerinti savo gyvenimą ir kokia forma gyventi, kokį tikslą pasiekti, kad nustotume žaisti įvairius išgalvotus žaidimus ir pradėtume kurti gamtos požiūriu prasmingą gyvenimą.
Tam reikia suvokti gamtą ir suprasti, kas su mumis vyksta, ir ką reikia padaryti, norint būti suaugusiais pagal gamtoje numatytą programą, kurios dar nesame palietę.
Gyventi – tai suprasti, jausti, suvokti jos esmę ir tikslą, ir, dar būnant šiame pasaulyje, jausti aukštesniąją, kosminę gyvenimo prasmę, apimančią visą Visatą, visą gamtą. Matome, kad gamtoje viskas turi prasmę, tikslą, ir tarsi tik mūsų gyvenimas jo neturi. Tai ir yra mūsų darbas: atskleisti gyvenimo prasmę, jo esmę, tikslą ir pradėti realizuoti. Tai užduotis, mums iškelta gamtos.
#264812

Iš 2020 m. gegužės 12 d. laidos „Pasaulis“

Koronavirusas pasuko mūsų gyvenimą 180 laipsnių kampu, tačiau būtent dėl jo mokomės teisingai žiūrėti į gyvenimą. Gyvenimo prasmė – tai ne bėgioti nuo ryto iki vakaro verčiantis įvairiais verslais ir ne siekti patenkinti visus savo egoistinius norus ir polinkius.
Nesiūlau asketizmo, tačiau užsipildyti galima tik su sąlyga, kad tuo pat metu suprantame gyvenimo esmę ir jo tikslą, ir tai mums svarbiausia. Todėl požiūris į gyvenimą turi būti toks, kad pirmiausia norime atskleisti, kur mus veda gyvenimas.
Kaip per epidemiją atsiriboti nuo negatyvaus požiūrio ir teigiamai žvelgti į gyvenimą? Manau, kad žmonijos dabar laukia itin pozityvi ir daug žadanti perspektyva, jei žmogus supranta, ką gamta jam ruošia.
Ir priešingai, jeigu nesutiksime su gamta – kentėsime. O gamta vis tiek išmokys mus, kaip tinkamai žiūrėti į gyvenimą. Pasiekėme brandą ir dabar kaip suaugę žmonės žengiame į naują gyvenimo etapą.
Ar gyvenimo ir nežinios baimė gali būti teigiama perspektyva? Nemanau, kad turime bijoti, juk atsidūrėme vaiko situacijoje: jis užaugo ir turi įgyti profesiją, kurti savo gyvenimą kaip suaugęs vyras.
Vyras (gėvėr – hebr. k.) kilęs iš žodžio „įveikimas“ (hitgabrut – hebr. k.), nes jis įveikia visus sunkumus bei problemas ir kuria savo gyvenimą: turi kurti šeimą, statyti namą, gimdyti vaikus ir aprūpinti juos visais būtinais dalykais.
Štai taip turėtume suvokti šį gyvenimo periodą, kad svarbiausia būtų ne siekis praturtėti, pradėti įvairius verslus ir skraidyti po pasaulį. Visa tai gali būti, bet svarbiausia, jog matytume, kam visa tai darome.
Turime žinoti, kaip pasiekti gyvenimo esmę, jo tikslą, sukurti naują, teisingą žmoniją, pačius save ant Žemės rutulio. Ir ne senąja forma, kai žaidėme it vaikai, varžydamiesi vieni su kitais, o rimtai pažvelgti į save ir savo gyvenimą, kad suvoktume jį, kaip įėjimą į kitą gyvenimą, tobulą ir amžiną, kupiną prasmės.
Žmonija užaugo ir privalo elgtis, kaip suaugusi – štai ko iš mūsų reikalauja koronavirusas. Turime ji suprasti, kaip kvietimą rimčiau pažvelgti į savo gyvenimą. Nūnai mūsų gyvenimo prasmė yra gauti malonumą. O rytoj atskleisime naują gyvenimo prasmę – kad mūsų gyvenimas taptų amžinas. Šito iš mūsų reikalauja gamta.
#264950

Iš 2020 m. gegužės 5 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, II dalis

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Šiomis dienomis grįžtame iš karantino į įprastą gyvenimą: atsidaro daugiau parduotuvių, paslaugų, verslų. Kyla jausmas, kad ant mūsų nusileido tamsus debesis, vadinamas „koronavirusu“, o paskui išsisklaidė, tarsi nieko ir nebuvo.
Iš tikrųjų, tai apgaulingas įspūdis, nes ankstesnis gyvenimas jau negrįš. Mes dabar išsiaiškinsime ir suprasime, kad grįžimo atgal negali būti, kaip neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę.
Todėl negalėsime grįžti prie ankstesnio gyvenimo, kuris grindžiamas konkurencija ir nesibaigiančiu vartojimo didėjimu. Priešingai, mes veikiame gamtos sistemose, net jei to nesuvokiame ir nejaučiame. Ir šiandieninės gamtos sistemos skiriasi nuo tų, kurios buvo iki koronaviruso. Jos neleis mums naudotis mūsų piktu egoizmu, darant žalą sau kaip anksčiau.
Virusas išryškino, kad mes visi susiję. Epidemija išplito po visą žemės rutulį, nes mūsų biologiniai kūnai sujungti į vieną sistemą, kuri veikia aukščiau šių kūnų, jungdama juos tarpusavyje. Todėl liga, kilusi vienoje vietoje, staiga kyla ir kitose.
Virusas ateina į tokius kaimus, kurie apskritai neturėjo jokio ryšio su civilizacija. Iš kur jis galėjo kilti? Čia veikia gamtos sistema, kuri, pasiekusi tam tikrą būseną, išleidžia iš savęs į pasaulį šią problemą, vadinamą „koronavirusu“.
Todėl negalėsime grįžti į ankstesnę būseną, net ir labai norėdami. Neįmanoma ten grįžti, to niekada nebuvo istorijoje! Žmonių santykiuose neįmanoma grįžti atgal – tik eiti pirmyn: arba į naują gyvenimą, arba į naują mirtį.
Bendra nelaimė pakeitė visuomenę į gera, įpareigodama mus būti solidarius ir laiduoti vienus už kitus, kaip matėme, kad jauni padėjo pagyvenusiems, esantiems rizikos grupėje.
Dabar, grįžtant į normalų gyvenimą, visi šie teigiami pokyčiai ir tarpusavio parama gali išnykti, jei mes neįsiklausysime į tai, ką nori pasakyti mums gamta. Turime suprasti, kad visi esame susiję ir lemiame vienas kito ateitį.
Visas žemės rutulys ir apskritai visa visata – tai viena integrali sistema ir kiekviena jos lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus – būsena priklauso nuo visų kitų.
Už visko slypi ilga egoizmo vystymosi istorija, kuri privedė mus iki blogio suvokimo. Iš esmės, mes jau suvokėme šį blogį, juk niekas nėra patenkintas savo gyvenimu: nei turtingieji, nei vargšai, nei protingi, nei kvaili, nei stiprūs, nei silpni, nei jauni, nei seni.
Kaip yra pasakyta: „ne savo noru gimsti, ne savo noru gyveni, ne savo noru mirsi“. Todėl turime atlikti viso savo gyvenimo reviziją. Tam padėjo koronavirusas, parodydamas, kad esame šioje žemėje kaip viena žmonių populiacija ir privalome atsižvelgti į savo tarpusavio priklausomybę.
Reikia kurti visuomenę, kurios pagrindas nebūtų konkurencija, kuriai eikvojame visas savo jėgas, darydami tik žalą sau. Aš negaliu susieti savo geros ateities su tuo, kad daryčiau bloga kitam. Laikas pereiti į naują būseną: mes, kaip žmonės, privalome pasipriešinti savo blogajai prigimčiai ir sukurti aukščiau jos kitą, geresnį, lygmenį.
Todėl akivaizdu, kad grįžimo atgal negali būti. Kam mums grįžti? Argi gyvenome džiaugsmingai ir laimingai? Ar buvome ramūs už savo vaikų ateitį, gimdydami juos didžiulės konkurencijos, neapykantos ir pavojų kupiname pasaulyje?
Imkime ir pafantazuokime, į kokią tikrovę norėtume patekti, o ne kur grįžti. Koks turi būti geras gyvenimas? Ar gebame taip pasikeisti?
Grįžti į praeitį neįmanoma: tam neturime nei jėgų, nei pinigų – jokio pagrindo. Bandydami tik veltui eikvosime jėgas ir nervus, įsitrauksime į konfliktus, vedančius į trečiąjį pasaulinį karą.
Mes neturime kitos išeities: jei priklausome integraliai gamtai, tai ir turime veikti kaip integrali visuomenė. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė pakopos egzistuoja vienoje uždaroje simbiozėje. O žmogus veržiasi per šias gamtos sienas, išeina iš gyvūninės pakopos į žmogaus ir ten siautėja, savo egoizmu naikindamas viską, pradėdamas vis naujus karus ir konfliktus.
Dabar esame likimą lemiančiame taške, kur turime nustoti vystytis egoistiškai ir pradėti mokytis, kaip vykdyti gamtos dėsnių sistemą. Žmonių visuomenė turi būti apvali, kaip integrali integralios gamtos dalis, ir žengti žingsnį vienybės link.
Mes naudojome gamtą neva savo naudai, bet naudą gavo tik mūsų egoizmas. Pažvelkime, ką padarėme su šiuo pasauliu, koks jis užterštas ir sugriautas. Taip daugiau negali tęstis, nes neturime kitos planetos gyvenimui.
Ir dabar, sustabdę dviem mėnesiams gamybą, matome, kaip gamta akimirksniu atgimsta: valosi oras, atmosfera, atsikuria ozono sluoksnis, girdisi džiaugsmingas paukščių čiulbėjimas, miško žvėrys vaikšto po miestų gatves.
Mus bandys sugrąžinti į praeitį, kad vėl padarytų senosios sistemos vergais, bet tai nebesuveiks. Gamta turi savą vystymosi variklį, kuris stums mus pirmyn ir neleis nusiristi atgal.
Jei bandysime grįžti į senąją tvarką, tai brangiai susimokėsime daugybe kančių ir nelaimių, iki trečio pasaulinio karo. Nėra grįžimo, du kartus nežengsi į tą pačią upę. Turime judėti pirmyn į neatsiejamą integralaus žmogaus paveikslą kaip atskiri individai ir kaip vienas bendras kūrinys – žmonija.
#264509

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, I dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Pasaulis pamažu įgauna naują formą. Koronaviruso paplitimas yra pasekmė to, kad vėluojame: esame „paskutiniojoje kartoje“, tai yra pirmoje kartoje, kuri turi būti ištaisyta ir pakilti į davimo pakopą.
Davimo pakopa vadinasi „tikėjimu virš žinojimo“, tai yra, davimas yra aukščiau gavimo. Todėl reikia pažiūrėti, kiek mes atitinkame šį reikalavimą.
Gamta reikalauja iš mūsų didesnio vieningumo ir ryšio vienų su kitais, didesnio visos tikrovės, kaip vientisos sistemos, suvokimo ir pajautimo, kur negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės egzistuoja harmonijoje.
Kol kas mums mažai rūpi, kas nutiks su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu pasauliu, su aplinka, kurioje mes gyvename. Tai reiškia, kad neartėjame prie integralios formos, kurioje visos keturios gamtos formos egzistuoja simbiozėje.
Vidinis tikrovės variklis ir toliau veikia, palaipsniui kreipdamas mus tobulo ryšio link. Bet mes nejudame tinkamu greičiu, todėl vis pajuntame įvairių formų neigiamą gamtos reakciją. Tai gali būti virusai, tai yra reakcija gyvūniniame lygmenyje arba reakcija augaliniame ir negyvąjame lygmenyje.
Gaila, kad žmonija dar nesupranta, kaip judėti į integralią formą, kur visos gamtos dalys yra sujungtos ir visos keturios pakopos pamažu artėja prie vienos sistemos, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, kaip mumyse veikianti bendra ištaisymo jėga.
Mes turime suteikti Jam vietą atsiskleisti. Kuo labiau susivienysime, tuo greičiau pamatysime, kad Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame ryšių tinkle.
Kol Kūrėjas yra pasislėpęs, mes prašome Jo suvienyti visas gamtos dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmones teisinga, vientisa forma. Net iš dalies suvokdami šį suvienijimą, mes jaučiame, kaip Kūrėjas atsiskleidžia šioje gamtoje. Juk Kūrėjas yra vienybės ir meilės jėga, ir kuo labiau mes judame vienybės link, tuo labiau galime atskleisti Kūrėją.
O kol kas vietoj Kūrėjo randame virusus. Ir tai yra ženklas, kad žmonija juda neteisingai. Kūrėjas pažadina mumyse norą Jį pažinti, suprasti, atskleisti. Tačiau atskleisti Kūrėją kaip vienybės ir davimo jėgą įmanoma tiek, kiek mes sujungsime visas sudužusias dalis į vieną sistemą, kad atrastume savo tarpusavio ryšį, išryškintume davimo ir meilės jėgą tarp mūsų.
Nėra kitos išeities, mes esame įpareigoti atvesti visą pasaulį į vieną formą ir įgyvendinti meilės savo artimui, kaip sau principą – pagrindinį visos pasaulėdaros dėsnį, visų jo dalelių vienybę. Ir per šią vienybę mes atskleisime meilės ir susivienijimo jėgą – Kūrėją.
Jei to nerealizuojame tinkamu greičiu, tada dėl savo tingumo ir vėlavimo vietoje meilės atskleidžiame koronavirusą tarp mūsų. Virusas atskiria mus vieną nuo kito, parodydamas mūsų neištaisymą ir nesugebėjimą suartėti. Šiuo smūgiu jis mus gydo ir parodo, ką mums reikia daryti.
Virusas mums kainuoja daug pinigų ir kančių, o kartais ir mirčių, bet vis tiek veda į ištaisymą. Tikėkimės, kad ne tik kentėsime nuo viruso, bet ir suprasime, kaip jis mums padeda, parodydamas, kur dėti pastangas ir kaip susivienyti, kaip suderinti vidinę vienybę su išorine.
Koronavirusas sako: „Jūs negalite susivienyti ir fiziškai artėti vienas prie kito, jei tarp jūsų nėra vidinio ryšio.“ Netrukus mes tai suprasime, atskleisime ir pajusime. Tarp materialaus ir dvasinio pasaulio negali būti skirtumo – visa tai yra viena neatsiejama sistema.
Nėra skirtumo tarp šio pasaulio ir būsimojo pasaulio. Todėl visuose mūsų santykiuose turime pastebėti tą patį atstumą, kurio iš mūsų reikalauja koronavirusas, ir atitinkamai reaguoti taisant savo santykius. Jei mes suartėsime viduje, galėsime suartėti ir išorėje.
Koronavirusas gydo ir paaiškina mums, kur yra mūsų neištaisymas ir kad turime būti draugiški ir susiję vidumi. Tuomet išorinis pasaulis taip pat bus ištaisytas ir taps geras. Virusas reikalauja pakilti virš gavimo jėgos, virš egoizmo į davimo jėgą, o tai reiškia pakilti į tikėjimą virš žinojimo, kad davimo jėga taptų aukštesnė už gavimo jėgą.
Taip mes įgyjame Kūrėjo prigimtį ir susiliejame su Juo. Ištaisymo pabaigoje visi pakils į tikėjimą virš žinojimo, į davimo savybę ir bus sujungti į vieną sistemą. Nebus išimčių, nebus nė vieno žmogaus, kuris nepajus, kokia yra Kūrėjo prigimtis, davimo ir tikėjimo prigimtis.
#263921

Iš 2020 m. balandžio 29 d. pamokos „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Koronvirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Ar įmanoma išsitaisyti, išvengiant dešimties „Egipto bausmių“? Juk gamta jau ėmėsi mūsų, siųsdama koronavirusą, ir, žinoma, mūsų laukia dar kiti išbandymai.
Koronavirusas jau privertė mus išsilaisvinti iš visų išgalvotų veiklų. Dabar, panaikinus karantiną, pamatysime, kad dauguma verslų, kurių iš tikrųjų nereikėjo, negalės atsigauti.
Visa pramonė susitrauks, nes nebereiks kuro ir elektros kaip anksčiau. Pirminė užduotis bus aprūpinti kiekvieną tuo, kas būti gyvenimui, kitaip tariant, maistu ir būstu. Viskas bus kukliau, nereikės vežti egzotinių vaisių iš kitų pasaulio kraštų, viską galėsime auginti vietoje, šiltnamiuose. Pasaulis įgis naują formą.
Dauguma žmonių mokysis ir vienysis. Vienijimas taps mūsų pagrindiniu darbu, o visa kita bus nukreipta tik į tai, kaip aprūpinti kuriančius vienybę žmones viskuo, kas būtina: produktais, rūbais, išsilavinimu, ryšių kanalais. Viskas suksis aplink šį vienijimąsi.
Jau matome, kaip vienas vienintelis virusas pertvarkė mūsų gyvenimą. Šiame koronaviruse yra daugybė informacijos apie tai, kaip mums organizuoti savo gyvenimą.
Tai užtruks dar metus ar dvejus, kaip ir kalbant apie bet kokius pereinamuosius procesus, pirmiausia pastebimi staigūs pliuso ir minuso šuoliai, o tada virpesiai pamažu rimsta ir procesas stabilizuojasi.
Todėl tikiuosi, kad ateityje mūsų nelaukia karai ir didelės problemos. Žmonės ir be jų ims pamažu keistis iš vidaus. Mažyčiai virusai, kurių net neįmanoma pamatyti, mus jau taip stipriai pakeitė. Kasdien žmoguje vyksta teigiami pokyčiai.
#266232

Iš 2020 m. birželio 14 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus pareiga

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Klausimas: Mūsų visų problemų (pradedant gamtos kataklizmais ir baigant koronavirusu) priežastys – pusiausvyros nebuvimas žmonių visuomenėje tarp noro gauti iš visuomenės ir noro duoti?
Atsakymas: Taip. Žmonių visuomenė griauna save ir viską aplink. Jei tarp mūsų būtų pusiausvyra, jei būtume išsitaisę, o ne egoistai, subalansuotume egoizmą ryšiais ir meile, ir matytume, kad visa gamta eina paskui mus.
Klausimas: Subalansuoti žmoguje šias dvi tendencijas – ištisas mokslas. Nejau žmogus įstengs tai atlikti?
Atsakymas: Tai žmogaus pareiga. Jis turi atskleisti visus savo prigimties ir supančios gamtos dėsnius ir visą tai atvesti į absoliučią, integralią, visišką sąveiką. Tokia žmogaus užduotis ne tik čia ir dabar, o apskritai. Kosminė užduotis.
#266274

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gamta jaučia mūsų skausmą?

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Begalinis gamtos dosnumas