Klausimas: Ar nulemta iš anksto, kas turėjo žūti nuo koronaviruso, ar tai atsitiktinumas?
Atsakymas: Čia nėra atsitiktinumo. Gamtoje apskritai nėra nieko atsitiktinio, viskas absoliučiai apibrėžta. Viskam yra tikslus gamtos išskaičiavimas, pradedant nuo jos pirmo atomo (netgi anksčiau) ir baigiant galutine būsena – visuotiniu sugrįžimu į vieną integralią sistemą, kurios dar nepasiekėme.
Visa problema kaip iš pirminės būsenos judame į galutinę: veikiami gamtos smūgių, kaip koronavirusas, ar patys siekdami – greitai, lengvai, teisingai, sąmoningai. Skirtumas tik šis. Iš esmės galutinė būsena jau apibrėžta pradžioje, ir nieko netikėto joje nėra. Apie tai rašoma kabaloje.
Mums reikia atskleisti šią gamtos programą ir būnant kiekvienos būsenos aktyviai dalyvauti visuose jos veiksmuose.
#266286

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Kaip rinktis likimą? II dalis

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Klausimas: Dabar susilpnėjo karantinas, žmonės išėjo į gatves: restoranai, kirpyklos, parduotuvės – vien vartojimas. Visas kaip anksčiau, niekas nepasikeitė. Kam buvo reikalingas virusas?
Atsakymas: Manau, kad iš pirmo karto, žinoma, negalime pasikeisti. Bet vis dėlto suabejojome, kad galbūt gyvenome netinkamai. Viską pažįstame lygindami.
Tačiau per vieną kartą, vargu, ar galėsi padaryti išvadas. Juolab, kad dar negrįžome į praeitį, neišanalizavome to, kas buvo. Sėdėjimą namuose traktuojame kaip įkalinimą, kalėjimą.
O dabar vėl išeisime dirbti ir pamažu pamatysime, kad grįžimas prie vartojimo atsiskleis mumyse kaip kažkas neigiamo. Tuomet mums taps aišku, ką daryti.
#266186

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Koronavirusas atėmė iš mūsų pasitikėjimą ateitimi, skendinčia rūke. Neaišku, kas bus su manimi ir mano gyvenimu rytoj ar po mėnesio, kas įvyks darbe ir namuose.
Kaip galima gyventi tokiame nenuspėjamame pasaulyje? Bet šis nenuspėjamumas dėl to, kad mes su senais egoistiniais matais bandome priartėti prie naujojo pasaulio, kuris dabar palaipsniui mums ryškėja tarsi miražas dykumoje.
Jis artėja vis arčiau ir arčiau, bet mes kol kas negalime jo pamatyti teisingai, nes vis dar elgiamės vieni su kitais egoistiškai. Tarsi būtumę ėję keliu ir staiga patekę į nepažįstamą miestą, kuriame santykiai tarp gyventojų kažkokie keisti ir mums nesuprantami. Mus stebina tai, kas ten vyksta.
Būtent tai dabar ir matome. Nesuvokiame, kad įžengėme į naują epochą ir gamta reikalauja iš mūsų visiškai naujų santykių, vadovaujantis meilės artimui kaip pačiam sau dėsniu, ir žmonių vienybės. O mes nesuprantame, ko iš mūsų nori, kaip maži vaikai, kuriems mama sako: „Nustokite muštis, būkite gerai vaikai! Kodėl jūs negalite žaisti kartu?“
Bet aš negaliu, mano prigimtis reikalauja visą laiką pyktis ir muštis – tik taip jaučiu, kad gyvenu. Kad ir kiek mama man priekaištautų, nenoriu girdėti ir tuoj pat pabėgu, vėl puolu muštis. Štai tokia šiandieninė žmonija.
Tai kaip vis dėlto įtikinti save pasikeisti ir imti gyventi naujai? Juk vos tik sukursime tarp mūsų ryšių tinklą, grindžiamą abipusiu davimu, meile, vienybe, mes iš karto pamatysime, kur esame. Staiga pasijusime visai kitame pasaulyje, kurio anksčiau nepastebėjome.
Taip vaikai laksto vienas paskui kitą tarp suaugusiųjų, nekreipdami į juos dėmesio, tarsi jie būtų baldai. Vaikai turi tarpusavio sąsajas, o suaugusieji jiems tik trukdo. Ir staiga vaikai užauga ir supranta, kad čia yra nauja prasmė, nauji santykiai, kita programa, didingas ir aukštas tikslas, kurio taip pat verta siekti. Tokios būsenos šiandien ir esame.
Tai labai svarbus laikotarpis, ir nors jis pasireiškė epidemijos forma, tai neturi mums kenkti. Manau, kad koronavirusas kardinaliai pakeis žmoniją.
Mes visi esame tokios pačios būsenos ir pradėkime pamažu keisti save nuo abipusės neapykantos ir konkurencijos į abipusį ryšį ir palaikymą. Pradėkime žvelgti į gyvenimą ir į mūsų pasaulį globaliai ir integraliai, kaip mus moko gamta, ir tokia ši istorija pasieks laimingą pabaigą visiems: mums patiems ir mūsų vaikams.
#264762

Iš 2020 m. gegužės 12 d. TV programos „Taika“

Klausimas: Šiandien, kilus pandemijai, žmogus susidūrė su rimtu klausimu. Jis priprato kažkur bėgti, kartais ir nuo savęs paties, ir labai bijo sustoti, pažiūrėti į akis savo baimėms ir susipažinti su savimi. Dabar idealiausias laikas susipažinti su savimi, savo baimėmis. Ką jūs patartumėte jam? Kas yra baimė ir kaip ją suvaldyti?
Atsakymas: Baimė – tai nežinomybės pasekmė. Kitaip, iš kur ji? Žmogus, kuris supranta reiškinio esmę, netgi jei tai kažkas baisaus, jau kitaip jį priima. Šiandieninė būsena atrodo baisi dėl to, kad žmonės nežino, kas su jais vyksta ir kodėl. Nežino, kas su jais bus rytoj. Tarp kita ko šie klausimai kaba ore, ir niekas negali prisiliesti prie jų, kad kažkaip išspręstų.
Klausimas: Ar jūs manote, kad reikia ir svarbu susipažinti su savo baimėmis?
Atsakymas: Manau, kad kiekvienas tam, kad gyventų kaip žmogus, turi suprasti, kam jis gimė, kodėl sukurtas šis pasaulis, kas yra už mirties ribos ir t. t. Visus šiuos klausimus jis turi atskleisti, kitaip jo gyvenimas kažkoks nepilnavertis: kad tik negalvotum apie tai.
Klausimas: Matau dvi žmonių kategorijas: tie, kuriuos sukaustė baimė, ir tie, kurie apskritai nemato problemos. Kur aukso vidurys?
Atsakymas: Manau, kad aukso vidurio čia negali būti. Žmogui reikia suprasti, kodėl plinta virusas, kaip jis susijęs su juo pačiu ir visais, kokiu tikslu gamta jį davė. Tai yra mes galime pasinaudoti esama būsena, atskleisti ją ir sužinoti, kokiu tikslu mes gyvename, kodėl gamta tokiu būdu mus baudžia, ar nusipelnėme mes to, kaip atsikratyti viruso.
Mums reikia išnaudoti šią būseną iki galo. Juo labiau, kad visi sėdi namuose ir nežino, ką toliau daryti: nei valdantieji, nei paprasti piliečiai. Turime šiuos klausimus išsiaiškinti, ir turime tam galimybę. Reikia sustabdyti nesibaigiantį bėgimą ir pasistengti suprasti, dėl ko gyvename. Priešingu atveju mūsų gyvenimas visai betikslis.
#264158

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo unikali šiandienos situacija?

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Apsauga nuo baimių

Klausimas: Koronaviruso epochoje atsiranda žmonių, kurie nieko nebijo. Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose Italijos merai miestuose bara žmones ir reikalauja skirstytis po namus, nes jie tiesiog vaikštinėja. Net Italijoje! Tačiau yra žmonių, kurie natūraliai laikosi įstatymų, sėdi namuose ir klauso. Ko iš tikrųjų reikia bijoti: kad užsikrėsi pats ar užkrėsi kitus?
Atsakymas: Labai džiaugiuosi, kad kyla toks klausimas. Reikia galvoti apie kitus. Nepaisant to, kad netikiu gydytojais ar tuo, kad užsikrėsiu ir būsiu šios infekcijos nešiotojas, vis tiek turiu daryti tai, ką sako gydytojai. Žmonės turi matyti, jog jais rūpinuosi. Ne savimi, o jais.
Klausimas: Taigi, žmogus turi vaikščioti su kauke, rodydamas, kad nenori užkrėsti kitų. Ar tai – tarpusavio laidavimas?
Atsakymas: Žinoma! Pirmiausia. Kaip galiu daryti dalykus, kurie keltų pavojų kito žmogaus gyvybei? Gyvybei! Šiandien tai – gyvybės klausimas! Virusas – tai rūpinimosi vienas kitu programa. Jūs nenorite rūpintis vienas kitu dėl savo įprastų, egoistinių troškimų? Jūs nenorite galvoti apie tai, kas sudaro bendrą integralią sistemą, žemiškąją civilizaciją? Tada virusas jus išmokys. Jis papildo tai, ko negalėjome papildyti patys, protingai, savo noru. Jis verčia mus tai daryti.
Klausimas: Ar jis gali mums ką nors padaryti, ar ne?
Atsakymas: Gamta mums gali padaryti bet ką. Ir labai greitai!
Klausimas: Ar galima mus perdaryti? Visą laiką galvojau tik apie save, toks mūsų visų gyvenimas.
Atsakymas: Kančios viską pakeis.
Pastaba: Visą laiką tobulėti tik verčiamam kančios – didelė nelaimė.
Atsakymas: Ne tik kančia vysto, bet mes, deja, geruoju vystytis nenorime! Nenorime mąstyti! Jei su mumis geruoju nieko negalima padaryti, patys išprovokuojame gamtos smūgius.
Komentaras: Išeitų, kad virusas labai protingas?
Atsakymas: Visa gamta protinga. Ji veikia pagal konkrečią programą. Jei nevykdai šios programos, tada įsijungia kitos programos, vėliau dar kitos ir t. t. Gamtoje tokių vadinamųjų virusų nepritrūks. Mes tai vadiname „virusu“, tačiau tai – programėlė, bendrosios egoistinės programos dalis, kurią ji po truputį pradeda kreipti. Dar ne laužo, o tik truputį mus pasuka.
Dabar šis virusas aptinkamas gyvūnams, vėliau jį turės paukščiai, po to jį nešios mašalai, uodai ir t. t. Net neįsivaizduojate, kas gali būti! Mes atsidursime priešiškame pasaulyje, kuriame viskas bus nuteikta prieš mus, nes mes esame pasauliui priešingi, nes savo elgesiu demonstruojame jam neapykantą! Pažiūrėkite, ką mes su pasauliu padarėme!
Taigi, gamta mus keis, prireikus – laužys. Mes privalėsime su šiuo pasauliu elgtis kitaip. Pirmiausia, atsikratyti bet kokio egoistinio, kenkėjiško piktnaudžiavimo. Mums nebereikės milijonų parduotuvių ir viso kito, ką sukūrėme savo pasaulyje vien per XX amžių. Taip mes pamažu grįšime į vėžes.
Klausimas: Kada virusas supras, kad baigė savo darbą?
Atsakymas: Tai gamtoje vyksta automatiškai. Kai imsime mažiau eikvoti, teršti, leisime gamtai pradėti valytis, kai vandenynai pradės virškinti jį užplūdusį plastiką. Pamatysime, kad ir žemė taps derlingesnė, paukščiai ims giedoti. Viskas bus gražu, gerai. Gamta uždainuos, kai nustosime trikdyti jos harmoniją! O tam reikia laiko.
Kol kas to dar nedarome, todėl turime būti apriboti, gyventi pagal dabar atsiskleidžiančius gamtos dėsnius. Sėdžiu izoliuotas kambaryje ir nesirodau. O ką galiu padaryti? Toks gamtos dėsnis.
Kai visi būsime su gamta santykinėje pusiausvyroje, galbūt ji pradės veikti mus subtilesniais metodais, kad dar labiau artėtume prie jos, kol pasieksime būseną, kurioje fiziniai veiksmai ims veikti mūsų moralinius principus, mūsų tarpusavio sąveiką.
Nenorėjome savo sąmoningumu, jausmais eiti iš vidaus į išorę. Nes nenorėjome keisti savo santykių ir požiūrio į gamtą, bet gamta dabar mus privers atvirkščiu būdu – spaus iš išorės į vidų, kol pasikeisime.
Klausimas: Ar mano pastangos neužkrėsti kito yra tikras žingsnis gamtos link?
Atsakymas: Tik iš reikalo: tai dar nėra sąmoningumo, susitarimo, savanoriško suvokimo ir norimo veiksmo lygmuo, bet jau pradžia. Ačiū Dievui, gamta pradėjo su mumis dirbti.
Klausimas: Ar kada nors ji paliks mus ramybėje, sakydama: „Dabar galite šiek tiek atsipūsti“?
Atsakymas: Kai būsime su ja dinaminėje pusiausvyroje.
Komentaras: Tai – labai tolimas tikslas.
Atsakymas: Bet ir nereikia, kad ji paliktų mus ramybėje. Neduok Dieve!
Svarbu, koks žmogaus požiūris: tenkindamas savo poreikius, jis neturi piktnaudžiauti ir niokoti gamtos. Programa veikia mumyse, turime jai paklusti ir keistis. Niekur nepabėgsime: arba savo noru spartinsime procesą, vadinamą „achišėna“, arba gamta darys mums spaudimą, ir, žinoma, tai truks ilgiau bei sukels daugiau kančių. Bet vis tiek programa jau įjungta. Viskas. Dabar ims veikti.
#264332

Iš 2020 m. balandžio 6 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Nereikia bijoti

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Kodėl koronavirusas pirmiausia paveikia pagyvenusius žmones? Ar sistemai jų reikia mažiausiai?
Atsakymas: Aš manau, kad pagyvenę žmonės – didelės informacijos nešėjai, bet paprastai ji būna pasenusi. Todėl koronavirusas nori sunaikinti visą praeitį kaip balastą. Jis nori palikti veikti jaunąją kartą, nes ją galima lengvai ištaisyti ir nukreipti kitu vystymosi keliu.
Sukeldamas priverstinį žmonių atitolimą, koronavirusas rodo mums, kad turime teisingai suartėti. Šito jau negali įgyvendinti vyresnės kartos, tuo tarpu jauni žmonės gali to siekti. Todėl naikinantis koronaviruso veiksmas labiau nukreiptas į vyresniuosius.
Klausimas: Ar jūs matote tame kažkokį aukštesnįjį planą? Tai ne šiaip sau vyksta?
Atsakymas: Žinoma. Gamtoje niekas nevyksta veltui. Mes esame jos pasekmė. Mes taip pat turime mintis, protą, jausmus, sprendimus, abejones ir visa kita, kas mums suteikta iš gamtos. Nieko neatsiranda tiesiog iš oro.
Tik mums reikia teisingai suprasti gamtą, jausti visą jos užmanymą, jos sistemą, jėgų tinklą, kuris mus valdo. Ir tada pamatysime, kiek tai mus stumia pirmyn, jei ne savo noru, tai priverstinai.
Pageidautina savo noru siekti šio tikslo, kurį gamta iškėlė, kad būtume visiškai susiję gerais tarpusavio santykiais. Ir tada joks virusas neveiks. Jis tiesiog neturės galimybės atsirasti.
#263555

Iš 2020 m. kovo 26 m. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam naudingas koronavirusas?

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Kaip susidoroti su didėjančiu nerimu dėl laukiamų viruso pasekmių – likti be darbo, be pragyvenimo šaltinio? Kaip tai susieti su dvasiniu suartėjimu?
Atsakymas: Aš manau, kad nebus problemų, nes tai ne vieno žmogaus reikalas, o daugelio milijonų ar net milijardų pasaulyje. Todėl nėra prasmės jaudintis.
Bus imtasi įvairių priemonių, kad tiek daug žmonių nenukentėtų. Milijardai negali nukentėti, kaip tai buvo karo, maro ar visuotinio bado metu. Iš esmės, tai nėra didžiausia žmonijos problema. Kiek koronavirusas atėmė žmonių gyvybių? Skaičius labai mažas. Taigi, mes su juo susitvarkysime.
Bet turime suprasti, kad tokios būsenos rodo mūsų vienas nuo kito nutolimą. Jei mes artėsime vienas prie kito, tai paversime šį virusą gėriu. Jis atliks savo darbą. Užuot naikindamas tarpusavio vienybę, jis padarys mūsų ryšius produktyvesnius, minkštesnius, teisingesnius, žmogiškus.
#263305

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Po pandemijos

Išėjimas iš karantino, I dalis

Ko mus moko koronavirusas?

Imame nedarbingumo atostogas visame pasaulyje
Susilpnėjus karantinui, žmogui tarsi akmuo nusirito nuo širdies, leisdamas šiek tiek įkvėpti, grąžindamas spalvas į jo gyvenimą. Jis nustojo jaustis tarsi ant peilio ašmenų.
Tarytum reikėtų džiaugtis? Bet, kita vertus, po to, kai turėjome laiko sustoti ir pamąstyti, mes suprantame, kad gyvenimas ir prieš koronavirusą nebuvo giedras, tad ar verta grįžti į ankstesnes lenktynes?
Mes nesuprantame, kad mūsų vystymasis buvo neteisingas, kaip egoistinės visuomenės, kuri vystosi nuo vieno smūgio iki kito, nuo krizės į krizę. Šitaip niekada nepasieksime laimės, o tik stengsimės išsisukti nuo nuolatinių smūgių.
Niekas nesimėgauja tokiu gyvenimu, kaip yra pasakyta: „Ne savo noru tu gimei, ne savo noru gyveni, ir ne savo noru mirsi.“ Mes tiesiog pripratome, kad toks gyvenimas, ir priimame kaip duotybę, nes neturime pasirinkimo.
Ir staiga atsiranda koronavirusas, ir pirmą kartą istorijoje pajaučiame, kad priklausome vienai žmonijai. Juk šis smūgis pasiekė visus. Tarsi žmonija būtų vienas žmogaus kūnas, apimantis visą žemę: galva Amerikoje, kūnas Anglijoje, viena ranka Rusijoje, kita Pietų Amerikoje, o kojos – Australijoje.
Ir staiga šis kūnas vienu metu gauna smūgius. Ir ne taip, kad vieną kartą stuktelėjo vienoje vietoje, o paskui kitoje – ne, smūgis užklupo iš karto visus. Tik kiekviename jis jaučiasi savaip, kaip mūsų kūne kiekvienas organas savaip suvokia skausmą.
Koronavirusas privertė mus pajausti, kad mes visi susiję kaip viena sistema. Ir tai – didelis atskleidimas. Staiga visas pasaulis vienu metu buvo sukrėstas, ir ne todėl, kad nukrito naftos kainos, išsiveržė vulkanas ar nusirito cunamio banga. Problema smogė ne tam tikroje vienoje atskiroje srityje, o visa sistema nustojo veikti. Ir ne dėl jos kaltės, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
Žmogus nustojo dirbti! Visame pasaulyje taip dar nebuvo nutikę. Žmogus – serga ir negali dirbti. Ir tai yra tikras įrodymas, kad mums laikas susimąstyti apie žmonių visuomenę kaip apie vieną sistemą, kur visi susiję, priklauso vienas nuo kito ir turi rūpintis vienas kitu. Čia daugiau nėra vietos konkurencijai, kitu atveju panašūs virusai puls vis labiau.
Todėl koronavirusą galima laikyti žmonijos gelbėtoju. Tai ne virusas, bet visam pasauliui atskleidimas, kad žmonių visuomenė – tai integrali bendruomenė, susaistyta visomis kryptimis.
Negali būti kažkam gerai, jei kažkam šią akimirką yra blogai – arba visiems blogai, arba visiems gerai. Ir visas šis praregėjimas – dėl koronaviruso. Išeina, kad virusas – tai ne katastrofa, o vaistas, kuris padarys žmoniją šiek tiek sveikesnę, pakoreguos jos matymą, priartindamas prie tiesos.
#264375

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Esame integralioje sistemoje, tarsi tarpusavyje sujungti dantratukai. Tai dešimtuko forma, kur kiekvienas turi praktiškai, jausmiškai atskleisti, kad sukamės kartu kaip vienas nuo kito priklausomi dantratukai.
Kiekvienas savo sukimusi lemia visų kitų judėjimą. Jei nors truputį pasisuku, tai atsakau už tai, kad pasuku visus kitus ratukus dešimtuke. Visi draugai sukasi dėl manęs ir todėl esu atsakingas už savo sukimąsi.
Privalau atsižvelgti į visą bendrą judėjimą, kurį sukeliu ir įvertinti, ar jis bus naudingas visam dešimtukui, ir tik tokiu atveju imti optimaliai suktis optimalia kryptimi. O iki tol negaliu pakrutėti.
Įsivaizduokite, kad esate dešimt sukibusių dantratukų vieno mechanizmo viduje, kur kiekvienas sukdamasis, suka kitus. Todėl, prieš pasisukdamas, turiu atsižvelgti į tai, kaip pasuksiu visus, ar tai bus visiems naudinga. Man draudžiama atlikti net menkiausią veiksmą neatsižvelgiant į visus.
Bet taip neįmanoma gyventi! Todėl mums suteikta ypatinga galimybė, vadinama „šiuo pasauliu“ – tai tokia mašina, kuri leidžia kiekvienam suktis, kaip jis nori. O vėliau iš aukščiau perjungia greičio pavarų dėžes svirtį ir perkelia mus į kitą, aukštesnę pavarą, kur atsiduriame iš tikrųjų sujungti vienas su kitu ir esame priversti paisyti bendro judėjimo.
Taip pakylame į pirmąją dvasinę pakopą. Ir jeigu kuriame santykius šioje pakopoje ir galime drauge suktis, nepalikdami nė vieno nesukibusio su kitais, tai galime patobulinti save ir perjungti į trečiąją pavarą.
O paskui į ketvirtą, penktą ir taip pereiti 125 pakopas. Kiekvienoje pakopoje tampame vis glaudžiau susiję ir kiekvienas atsižvelgia į vis didesnį dantratukų skaičių sistemoje. Jis mato juos, jaučia ir gali apskritai atlikti išskaičiavimą visos sistemos atžvilgiu.
O bendras išskaičiavimas visai sistemai ir yra Kūrėjas, nes taip kuriame Jį, kaip pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“.
Nūnai susiduriame su problema: tarsi važiuojame mašina, įjungę materialią pavarą, leidžiančią nepaisyti kitų, o iš mūsų reikalauja pereiti prie pirmos dvasinės pavaros.
Todėl pasirodo koronavirusas, atnešantis mums nemalonumus ir neleidžiantis elgtis, kaip anksčiau, įpareigojantis mus pakilti. O norint pakilti į dvasinę pakopą reikia imti jausti vieni kitus, itin prisitaikyti vieniems prie kitų
Kaip tai padaryti, jei tokio jausmo nėra? Dėti pastangas, kartu prašyti, melstis, ir tada iš aukščiau mums leis pajausti bendrą jėgą. Kūrėjas suderins mūsų sukibimą, sujungs mus, leis pajausti tarpusavio priklausomybę, duos protą, supratimą, kaip visą tai sukurti bendrai. Ir taip eisime pirmyn.
Tai turime atlikti dabar. Tai įvyks bet kokiu atveju, norime to ar ne. Bet perjungti galima mūsų pastangomis, sąmoningu dalyvavimu, ir tada veiksmas bus geras, malonus, lygus, minkštas.
Kitaip, tai nutiks per dar vieną pasaulinį karą: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą… Kas žino, kiek karų ir asmeninių bėdų mūsų dar laukia, geriau mums patiems perjungti pavarą.
#263815

2020 m. balandžio 26 d. iš pamokos pagal straipsnį „Pasaulio vienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Klausimas: Kokia bus pasaulio ekonomika ir politinė santvarka ateityje?
Atsakymas: Manau, kad santykiai tarp valstybių priklausys nuo santykių tarp žmonių. Jie nebus tokie iškreipti kaip šiandien, kai šalis šaliai priešas. Juk žmonės gali būti itin artimi vieni su kitais.
Manau, kad viskas turi prasidėti nuo žmonių tarpusavio santykių ir plėstis, kol visas pasaulis taps draugiškas.
O jeigu to nebus, patikėkite, gamta mus privers! Visi virusai tik ima veikti. Mūsų laukia daug visokiausių problemų, jei neisime paskui integralią gamtą.
Klausimas: Pagal tai ES gali išgyventi tik jei bus geri žmonių tarpusavio santykiai?
Atsakymas: Apie ES galite pamiršti. Jos jau nėra. Geriau, jei ji kur nors va taip išeis, o jūs apie tai pamiršite. Kitaip, neįsivaizduojate, kas gali nutikti.
Jei po koronaviruso ji grįš prie ankstesniųjų reikalų, baisu ir pagalvoti, kas ten bus! Geriausia, jeigu ji tiesiog ramiai išsiskirstys. Tačiau manau, jog tai nėra taip paprasta.
#265794

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pasimetusi žmonija

Socialinių neramumų pavojus po koronaviruso

Gamta ima mus mokyti