Klausimas: Koks užimtumas optimalus? Ką galima patarti jaunimui ir tiems, kurie mokosi naujos profesijos? Kam ruoštis, kokioms profesijoms?
Atsakymas: Visi ligi vieno užsiims dvasiniu, visuomeniniu, kultūriniu darbu. Ir tik maža visuomenės dalis, arba visi (bet labai ribotai) dirbs įmonėse, žemės ūkyje, kad galėtume prasimaitinti, apsirengti, apsiauti, sukurti būtiną techniką ir t. t.
Visa žmonija supras, kad jai reikia prispausti savo egoizmą ir negaminti pertekliaus. Ir tai turi būti vienintelis kriterijus, pagal kurį pasieksime povirusinę būseną.
Klausimas: Ar gali žmonija tikėtis kokios nors pagalbos iš gamtos pusės, kad jaustų tai kaip gerą reakciją į teisingus veiksmus?
Atsakymas: Esu tuo tikras. Kai tik imsime kurti tinkamus abipusius santykius, iš karto pajausime jos pagalbą, palaikymą ir pasijausime laimingais, darniais, integraliai besivystančiais joje.
Ir visos jūros, okeanai, miškai, oras, visas augalinis ir gyvūninis pasaulis džiaugsis mūsų buvimu, o ne trauksis mus matydamas. Linkiu mums visiems sėkmės!
#265651

Iš 2020 m. gegužės 5 d. TV laidos „Bedarbystė pasaulyje po koronaviruso“

Klausimas: Kokia turėtų būti visuomenė? Komunistinė?
Atsakymas: Taip, bet tai ne tas komunizmas, kurį kadaise studijavome Sovietų Sąjungoje ar skaitėme Karlo Markso knygose. Tai lygių, laisvų žmonių visuomenė.
Gamta reikalauja, kad prilygtume Kūrėjui. Negalime tapti panašūs į Kūrėją per kitokios formos ryšį, išskyrus tą, kurį iš principo vadiname komunizmu. Tačiau kalbama ne apie tą komunizmą, apie kurį buvo šaukiama Sovietų Sąjungoje, o apie visiškai kitokią laisvų, teisingai sujungtų žmonių visuomenę.
Svarbiausia yra auklėjimas. Buvo laikai, kai apie tai daug kalbėta Sovietų Rusijoje, bet niekas tuo neužsiėmė, tebuvo kuriamas toks įspūdis. O mes, visa mūsų pasaulinė bendruomenė, turime organizuoti auklėjimą pagal gamtos pavyzdį. Ne todėl, kad tai gerai ar blogai, o todėl, kad tik taip galime apsisaugoti nuo stichinių gamtos nelaimių, sukrėtimų, kuriuos sukelia mūsų neprotingas elgesys.
Esmė ne ta, kad teršiame supančią aplinką. Matome, kaip greitai gamta ėmė atsigauti, net per tas kelias savaites, kai šiek tiek apribojome neprotingą gamybą ir perdirbimą.
Svarbiausia, kad gamta vis dėlto privers mus tinkamai elgtis vieniems su kitais, kitaip tariant, privers pasijausti viena bendra žmonių bendruomene. Ne gyvūnų, o žmonių. Ir niekur nuo to nepabėgsime.
Esu tikras, kad šis virusas nepraeis šiaip sau, nors jau kalbama, kad jis netrukus išnyks. Aš tuo netikiu. Sakau jums tiesiai. Man atrodo, kad praeis mėnesiai, kol galėsime pradėti normalų gyvenimą. Normalų, bet ne bet kokį. Todėl turime galvoti apie tai, kaip pasiekti tinkamos tarpusavio sąveikos. Tai vienintelė problema.
Visa gamta – integrali, uždara sistema. Ir kol mes, žmonės, neatitiksime jos mūsų savybėmis ir ryšiais, gamta mus muš, smūgiuos, išspaus viską, kas įmanoma. Juk, kuo labiau esame išsivystę, tuo stipriau ji iš mūsų tyčiojasi, priversdama tinkamai reaguoti į ją ir kurti gerus, abipusius, bendražmogiškus santykius.
#265694

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Viena vertus, spauda ir viskas aplink mus skelbė apie viruso aukas: kiek žmonių mirė, kiek yra sunkios būklės ir pan., ir virusą žmonija suvokė kaip blogį, kaip žalą.
Kita vertus, dangus išsivalė, gamta staiga pajuto, kad gali sužydėti, niekas jai netrukdo.
Kinijoje vos du mėnesius mažesnis kietųjų dalelių kiekis atmosferoje padėjo išgyventi keturiems tūkstančiams vaikų iki penkerių metų, septyniasdešimt trims tūkstančiams suaugusiųjų, vyresnių nei 70 metų. Ir be viso to sumažėjo onkologinių susirgimų skaičius.
Patys save gydome. Rečiau lankomės pas gydytojus, mažiau kreipiame dėmesio.
Kur tiesa? Viena vertus, virusas pasirodė esąs blogis, kuris mus suvarė į namus. Kita vertus, jis užkirto kelią karams, pristabdė onkologiją, išvalė orą. Gimė vaikai, nemirė senoliai. Kur tiesa?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kodėl virusas atsiranda.
Jis ateina, kad sustabdytų mūsų ankstesniąją, egoistinę raidą, kai jau ėmėme negrįžtamai bjauroti šį Žemes rutulį. Ir tada galime pradėti kitokius santykius tarp mūsų ir su gamta.
Nes tai, iš esmės, vienas ir tas pats. Tai viena sistema: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija ir žmogus. Mes į visą gamtą turime pradėti žiūrėti kitaip.
Ir jeigu tai nutiks, nebus reikalingi jokie virusai. Paversime savo gyvenimą nuostabiu ir taip!
#265068

2020 m. balandžio 27 d. iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – žmonijos valymas

Skiepai nuo koronaviruso

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas: Kodėl koronavirusas labiausiai plinta tarp vyresniosios kartos žmonių?
Atsakymas: Iš principo virusas plinta tarp visų. Tiesiog jauni žmonės juo serga taip lengvai, kad to net nepastebime. Bet kita viruso modifikacija aiškiai paveiks ir juos.
Esmė ta, kad virusu užsikrečia visi: ir gyvūnai, ir žmonės. Yra žmonių, kurie susirgę praktiškai nepastebimai. Yra tokių, kurie jaučia šiokius tokius negalavimus kaip šaltkrėtį ar peršalimą, ir tokie, kurie jaučia simptomus stipriau. Yra tokių žmonių, kurie netgi miršta.
Kalbant apie vaikus, kuo jaunesnis vaikas, tuo lengviau sergama. Bet vis tiek jis paliečia ir juos. Bet kuriuo atveju jis turi paliesti visus! Galiausiai nepamatysite pasaulyje nė vieno žmogaus, kurio nebūtų palietęs šis virusas.
Dabar toks metas, kai turime tarsi gauti vieną bendrą injekciją. Tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog turime suprasti, ko iš mūsų reikalauja gamta. Jei suprasime, tuomet teisingai elgsimės ir mėgausimės. Ir tuomet nieko neprarasime.
#265425

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Kur išsigelbėjimas nuo koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Klausimas: Kaip paaiškinti žmonėms, kad jiems reikia pasikeisti, norint išgyventi ir nepasimesti šiame pasaulyje?
Atsakymas: Yra tik vienas būdas – tapti panašiems su gamta, t.y. kuo labiau integraliai teisingais, tarpusavyje susijusiais su visais žmonėmis ar bent jau mažoje grupėje.
Kabala siūlo susiskirstyti į grupes po dešimt, kai studijuodami tinkamus tarpusavio santykius, pamažu juos formuojame, ir mūsų dešimtukas tampa visuomenę sudarančiu vienetu. Iš tokių vienetų ir bus sudaryta ištaisyta žmonija.
Pamažu turėsime tai atlikti arba geranoriškai, patys skleisdami integralios, lygios vienybės idėją, arba veikiami virusų. Kitaip, neturėsime jokios galimybės išgyventi.
Ir tai mūsų dienų užduotis. Kitaip, be koronaviruso, savo kelyje išvysime dar keletą virusų, kurie padės mums perkurti visuomenę.
#265521

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pergalė prieš žmoniją

Ties raudona linija

Visuotinė pandemija

Tarptautinė darbo organizacija pareiškė, kad koronavirusas gali panaikinti pusę darbo vietų – tai beveik du milijardai bedarbių. Kaip maitinti du milijardus šeimų be uždarbio?
Jei teisingai organizuosime darbą ir sąžiningai paskirstysime darbo vaisius, tai užteks visiems. Gyvendamas integralioje visuomenėje, žmogus jausis maloniai ir patogiai.
O jei to nepadarysime, virusai vėl mus užpuls, privers sėdėti karantine ir nusineš žmonių gyvybių. Kol nesutiksime su tuo, kad geriau išlikti gyviems ir viskuo dalintis su kitais. Tokia patirtis bus labai sunki.
Daugelyje šalių prasidėjo neramumai: Libane dega bankai, JAV vyksta ginkluotos demonstracijos. Didėja smurto protrūkio pavojus. Egoizmas įžiebia aistras, ne veltui amerikiečiai išpirko visus ginklus.
Dabar jie išeis į gatves ir pirmiausiai suves sąskaitas su vyriausybe. Dėl didžiulių sumų, kurios gavus vyriausybės palaiminimą pereina į oligarchų kišenes, vyks rimti aiškinimaisi.
Žinoma, vienodam paskirstymui pirmiausia reikalingas naujas, socialesnis mąstymo būdas, kurį reikia išugdyti. Visiems turėtų būti aišku, kad jei nepriartėsime vienas prie kito, netapsime geresni, dėl rimtų smūgių, gamtos ir žmonių sukurtų katastrofų būsime priversti vis labiau tolti vienas nuo kito.
Kas gali paskatinti žmones mąstyti socialesne, integralesne linkme ir jaustis priklausomus vienas nuo kito? Smūgių, kančių, ligų ir mirties akivaizdoje visi norės įsiklausyti ir sutikti, kad mūsų pasaulis tapo integralus, uždaras ir nėra galimybės nuo jo pasislėpti.
Todėl ir mes esame įpareigoti panašiai elgtis vienas su kitu, kad visi būtų lygūs ir jaustųsi tarsi vienoje bendroje šeimoje.
Negalima tikėtis, kad koronavirusas greitai išnyks. Jei ne šis virusas, tada dar koks nors kitas, tačiau jie mus nuves į tokią būseną, kurioje būsime priversti įsijungti į integralią gamtos vienybę, kaip šiandien egzistuoja negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys.
Epidemiologai prognozuoja, kad epidemija tęsis nuo pusantrų iki dvejų metų. Tai yra koronavirusas vis tiek bus su mumis, o jei ne jis, ateis kitas virusas, ne geresnis kaip šis.
Žmonijai vis tiek teks palenkti savo egoizmą ir suvienyti visuomenę, įgyjant tokią formą, kur visi lygūs ir palaiko vienas kitą, o ne tempia kiekvienas į save, bandydamas vis daugiau išsunkti iš vyriausybės savo reikmėms. Tokiu būdu mes tik skatiname naujų, kenksmingesnių virusų atsiradimą.
Aš esu nusiteikęs optimistiškai, juk smūgiai padeda susimąstyti. Matome, kaip dabar visas pasaulis sustojo dėl viruso grėsmės. Nauji virusai dar labiau suvienys mus ir parodys kelią į teisingą ryšį, į tarpusavyje susijusią, integralią sistemą. Kai mūsų santykių sistema taps gera ir teisinga, visi virusai iš kenksmingų virs naudingais. Linkiu sėkmės!
#264205

Iš 2020 m. gegužės 1 d. TV programos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Gamta ima mus mokyti

Klausimas: Apskritai pasaulyje egzistuoja trys pagrindinės kovos su koronavirusu strategijos. Pirmoji – tai karantinas, kai iš esmės viskas užsidaro, negalima išeiti iš namų, išskyrus polikliniką ar prekybos centrą.
Antroji – tai kontaktų sekimas, t. y. platus visų gyventojų kontaktinių grupių testavimas, sergančiųjų išsiaiškinimas ir jų izoliavimas nuo bendros žmonių masės. Tai – brangesnis būdas.
Ir trečioji – tai nacionalinio imuniteto išugdymas, kai izoliuojamos tiktai rizikos grupės, tarkime, vyresni nei 65-ių metų žmonės, o visi likusieji turi persirgti, ir taip įgyti imunitetą virusui.
Kokia metodika efektyviausia tolimesniam mūsų, kaip žmonijos, vystymuisi?
Atsakymas: Apskritai pasodinčiau visus į absoliutų karantiną, išskyrus tuos, kas aprūpina žmones būtiniausiais dalykais. Uždaryčiau viską, tarkime, mėnesiui ir išsiaiškinčiau, kokių žmonijos profesijų mums iš tikrųjų reikia.
Pavyzdžiui, mums reikalinga policija, vaikų mokymas, pirminės svarbos maisto produktų tiekimas ir t. t., tai yra būtinas minimumas normaliam žmogaus egzistavimui.
Tegu žmonės pripranta prie to, kad jie bendrauja tarpusavyje labai ribotai iriš maisto produktų gauna tai, ko jiems reikia, ne daugiau.
Vaikams suteikiamas mokyklinis ugdymas. Suaugusiems – žinios apie tai, kaip veikia pasaulio sistema, kaip turime sąveikauti su gamta. O tada pamatysime, ką daryti toliau, ar apskritai panorėsime plėsti mūsų veiklos lauką. Bet iš pradžių per pusę metų pripraskime prie to.
Klausimas: Kitaip tariant, apribotumėte visus egoistinius ryšius ir paliktumėte tiktai pačius būtiniausius mūsų fizinio kūno gyvavimui?
Atsakymas: Taip. Kabaloje taip ir pasakyta. Kaip gyvūnas, kuris niekada nevartoja to, ko jam nereikia, o tiktai tai, kas būtina tuo metu.
Klausimas: O viską, kas nebūtina,  laikinai nustotumėte tiekti?
Atsakymas: Ne laikinai, bet apskritai. Tuomet turėtume nuostabią ekologiją: oras, vanduo, paukščiai gieda, viskas gerai. Dirbtume daugiasia po 2-3-4 valandas per dieną ir visi būtume patenkinti. O viso kito, kas nebūtina, mums išvis nereikia.
Komentaras: Tačiau nėra paprasta nuspręsti, kad yra nereikalinga. Tai, kas jums yra nereikalinga, tarkime, man reikalinga.
Atsakymas: Nereikalinga yra tai, kas nėra būtinybė mūsų gyvūniniam organizmui.
Klausimas: Ir kas tai nusprendžia?
Atsakymas: Kartu ir nuspręsime. Jeigu tau reikia sportuoti, gali eiti bėgioti į parką. Tai nėra problema. Bet kokia prasmė kaip išprotėjusiam skraidyti lėktuvais iš vieno Žemės galo į kitą?
Klausimas: O kuo blogai keliauti? Mėgstu gražiai rengtis, mėgstu eiti į teatrus. Nežinau, ar, jūsų požiūriu, tai reikalinga, ar ne?
Atsakymas: Čia reikia nustatyti labai aiškią, išmintingą ribą, kuri nenuves tavęs prie kažko kito: „A-a, teatras? Jeigu teatras, tai būtinai La Scala. Vadinasi, turiu skristi į Italiją. A-a, į Italiją? Koronavirsas. Ką darysiu?“ Todėl apribokime žmogaus gyvenimą normaliomis, išmintingomis ribomis.
Kaip? Atsakykime, kodėl egzistuojame, kad šis klausimas būtų mums išspręstas.
Klausimas: Kitaip tariant, apie tai, kas nereikalinga, o kas reikalinga, spręsime atsižvelgdami į  tam tikrą aukštesnį tikslą?
Atsakymas: O kam egzistuojame? Tik tam, kad pažiūrėtume gerą filmą, spektaklį, paklausytume malonios muzikos, pasėdėtume kompanijoje su draugais, išgertume ir užkąstume? Visa tai nuostabu, bet jeigu vien tuo užpildai gyvenimą, tada jis pasibaigia nuliniu rezultatu.
O po šio gyvenimo egzistuoja dar daug kas. Pamėginkime pirmiausia atskleisti, kasgi po to egzistuoja. Aš užsiimčiau tuo.
Tai, kad galima pripildyti šį gyvenimą visokiais įdomiais dalykais, – suprantu, aš jį jau nugyvenau. O dabar mane domina, ar yra kas nors kita, už jo. Ir jeigu yra, tai kaip galiu tai pratęsti, dėl ko, kam?
Komentaras: Iš tiesų verta susimąstyti, ar yra gyvenimas po mirties ir kaip būdami čia, šiame kūne, galime jam pasiruošti.
Atsakymas: Ne pasiruošti, o pamatyti! „Savo būsimą pasaulį atskleisk dar šiame pasaulyje“. Būtent to moko mus kabalos mokslas. Kai turėsi aiškų būsimo gyvenimo paveikslą, galėsi spręsti, kuo pripildyti šį gyvenimą.
#263962

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentaras: Koronaviruso vystymasis suteikia tam tikrą instrumentą priimant politinius, ekonominius ir kitus sprendimus ir Amerikoje, ir kitose šalyse. Net jei tai ir ne visada tiesiogiai susiję, tačiau panašu, kad tai yra priežastis daugybei transformacijų, kurias dabar galima atlikti pasaulyje.
Atsakymas: Žinoma. Atsiranda galimybė veikti tvirta ranka.
Klausimas: Prieš mus tarsi vaidinamas spektaklis. Užduota pradinė provokacija, ir mes visi atsidūrėme situacijoje, kai ne tik judame inertiškai nuobodžiame procese, kuris, galbūt, įgriso savo tvarka… Galbūt, tai buvo patogu, bet nepakankamai dramatiška, dinamiška, o dabar – absoliučiai visur yra intriga.
Daugelio šalių visuomenės ir vyriausybės dvejoja: ką toliau daryti? Kitaip tariant, virusas jau tampa tik fonu.
Kiek veiksmingos gali būti priemonės, kuriomis siekiama priverstinai dirbtinai skatinti senas ekonomikos šakas, užimtumą ir vartojimo paklausą? Ar tai padės išeiti iš krizės, o gal priešingai, ją pagilins? Dabar šiuo klausimu kyla aštrių ginčų.
Atsakymas: Manau, kad jei žmonija atsikratytų daugelio nereikalingų ekonomikos šakų, tai tada, žinoma, atliktume tai, kas geriausia ir žmonijai, ir gamtai, ir tam pačiam virusui, kad jis nurimtų. Bet nežinau, kiek žmonija tam yra pasiruošusi.
Dabar Amerika vis tiek eis savo keliu, o Europoje, manau, bus kitas kelias. Ten kitas požiūris į žmones. Juolab, Izraelyje. Čia vyriausybė apskritai negali elgtis su žmonėmis kaip užsimanius – „svarbiausia – ekonomika“. Čia, visų pirma, turi būti rūpestis žmonėmis. Niekas jiems neleis ko nors daryti dėl valstybės iždo ar kokio nors gerovės koeficiento.
Izraelyje ypatingas požiūris į žmogaus gyvenimą. Taip visada buvo pas žydus. Todėl, jei vyriausybė kur nors suklys ir nebrangins piliečių gyvybių, jai nebus atleista. Tauta tuoj pat sukils ir ją pakeis. Mat supratimas, kad žmogaus gyvenimas aukščiau visko, labai giliai įsišaknijęs tautoje.
Klausimas: Kitaip tariant, manote, kad Trampas šiuo atveju turi teisę imtis rizikingų ekonomikos eksperimentų, o Izraelyje tai nepavyks?
Atsakymas: Izraelyje to nė negaliu įsivaizduoti. Kiek žinau ten gyvenančius žmones, vyriausybę ir viską, kas vyksta, tai apie tai net neįmanoma galvoti.
Bet kuris valdytojas Izraelyje, bet kuri valdanti partija, net ir visi kiti, privalo nuolat kovoti: „Mes – už žmogaus gyvenimą!“ Tai yra jų kritikos vienas kitam pagrindas: „Kodėl jiems mažiau rūpi žmonės? Tik mes rūpinamės iš tikrųjų“. Kitaip tariant, viskas sukasi aplink žmogaus gyvenimo svarbą.
O Trampui – ne. Jis svarsto labai paprastai: „Konkurencija visur konkurencija“.
#264058

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Klausimas: Tyrimai parodė, kad iki 60 proc. žmonijos genomo yra modifikuota virusų. Kitaip tariant, koronavirusas, iš esmės, perneša struktūras, kurios yra labai artimos mūsų ląstelės baltymams.
Yra hipotezė, kad gamta per koronavirusą atlieka visuotinę žmonijos rekonstrukciją. Jeigu taip, tai kuo mes, žmonija, turime virsti?
Atsakymas: Nežinau. Manęs tai nedomina. Remiantis tuo, ką sako kabala, esame paskutinioji karta, t. y. artėjame prie būsenos, kai būsime priversti pakilti aukščiau egoizmo ir pasiekti aukštesnes savybes, lygmenis, gamtos sluoksnius – ten, kur esame ne kūne.
Ten nėra negyvosios, augalinės ir gyvūninės materijos, nieko nėra, išskyrus mūsų sąmonę. Visi ankstesnieji materijos sluoksniai išnyks iš mūsų pojūčių ir liausis egzistavę. Ateisime į pasaulį, kuriame yra tik sąmonė.
Klausimas: Bet tai žmonijos perdarymas? Kitaip tariant, žmogus bus naujas?
Atsakymas: Taip. Nauja žmonija. Ši būsena, kurią dabar patiriame, vadinama „paskutinioji karta“. Ji tęsis dar kurį laiką, kol gamtos smūgiai ir mūsų teisingas tarpusavio ryšys su ja pakels mus į lygmenį, kuriame egzistuosime tik savo sąmonėje.
Klausimas: Tada nebus kūnų, o bus visų mūsų norų ir minčių visuma?
Atsakymas: Taip. Nebus materialių kūnų, savybių, jėgų pojūčio. Bus tik sąmonė. Bendra visiems ir kiekvienam savo. Kaip yra pasakyta Toroje: dieviška dvasia tvyro ore, ir materijos dar nėra.
Komentaras: Įdomu. Tai panašu į virusus. Skaičiau, kad jie taip pat gyvena kolonijomis, turi bendrą sąmonę, vienas kitą supranta. Kitaip tariant, galime tapti modifikuotu virusu?
Atsakymas: Galime tapti atskiromis sielomis, kurios sąveikauja tarpusavyje, sudarydamos vieną bendrą tobulą sistemą, kuri vadinama „Adomu“.
#264054

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Būkite sveiki!

Viena vertus, kovodami su koronavirusu šį tą laimėjome: įstengėme jį labiau ištirti, suprasti, netgi pradėjome kurti vaistus, palengvinančius ligą.
Kita vertus, epidemiologai perspėja apie antrosios epidemijos bangos pavojų rudenį. Virusas nepaliks mūsų ramybėje, kol nepakeisime žmonių visuomenės, ir šis integralus, pasaulinis smūgis nepakeis žmonijos veido.
Virusas privers mus vienytis visame pasaulyje ir įsisąmoninti, kad mus valdo viena aukštesnė jėga. Problema yra ne priešintis koronavirusui, o ta, kad esame priešingi aukštesnei jėgai. Žinoma, epidemija nesibaigs tol, kol tarpusavyje susivienysime, kad bent šiek tiek, pirmoje pakopoje prilygtume aukštesnei jėgai.
Sakoma, kad Kūrėjo smūgiai gydo. Ir iš tikrųjų tai – gydymas, juk virusas rodo mums, kaip skiriamės nuo aukštesnės jėgos. Ir taip vyksta kiekvienoje pakopoje: jeigu iš karto nesuprantame, ką reikia daryti, tai tučtuojau gauname smūgį ir kentėjimas verčia mus taisytis.
Tikėkimės, kad būsime protingi ir nepriversime savęs kentėti bergždiai, o suprasime, ką reikia daryti.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, iš aukštesnės jėgos, iš vieno šaltinio, kuris tiesiausiu keliu veda mus į tikslą iš dabar esamo taško į galutinį kūrimo sumanymą. Remdamiesi tuo, turime suprasti, kas vyksta su mumis, su visa žmonija, ir kokia yra epidemijos priežastis.
Visas problemas visada sukelia nukrypimas nuo tiesaus kelio, kuriuo turėjome eiti, jei tęstume idealų judėjimą nuo savo taško iki taisymosi pabaigos, t. y., nuo egoizmo, blogojo prado iki visiško išsitaisymo į Kūrėjo prigimtį, davimą ir meilę.
Visos mūsų būsenos, koronavirusas kyla dėl mūsų neatitikimo tam, ką reikėjo atlikti. Jei būtume ėję idealiu, tiesiu keliu, nebūtume jautę jokio spaudimo ar nemalonumų. Bet kadangi nejudame taip, kaip turėtume, ir atsiduriame netinkamoje vietoje, kyla kliūčių, atsižvelgdami į kurias, galime ištaisyti nukrypimą nuo kelio.
Nuklydome nuo teisingos krypties ir pradėjome naudoti savo egoizmą daugiau nei reikia, todėl esame sugrąžinti į kelią per smūgį, koronavirusą. Tuomet judame toliau ir vėl einame tiesiu keliu ir gauname naują smūgį: badą šalyje, kaip aprašyta Toroje.
Ir tada kitos bausmės viena po kitos: kraujas, varlės, utėlės ir kt. – visos dešimt bausmių prieš išeinant iš Egipto (iš mūsų egoizmo), kylant iš egoistinio proto į tikėjimą aukščiau žinojimo, į altruistinį protą, į davimo išmintį.
Kiekvienas kenčiantis šiame pasaulyje turi suprasti kančios priežastį. Tik tinkamai traktuodami smūgį, galime jį ištaisyti.
Jei gydomės nuo koronaviruso vaistais, tai tėra išorinė priemonė, kuri negali išgydyti mūsų iš vidaus bei ištaisyti ligos priežasties: mūsų neatitikimą Kūrėjui. Todėl tai nėra gydymas, ir liga grįš. Tikrasis vaistas – paprašyti Kūrėjo vienybės jėgos, kad sujungtų mus ir išstumtų iš dabartinės būsenos (kai esame dvasiškai nutolę vienas nuo kito) bei labiau mus suartintų.
Tik toks bus tinkamas gydymo būdas: Kūrėjas šviečia mums stipriau ir taiso mūsų santykius. Tai tinkamas vaistas, tikrai išgydysiantis visus koronavirusus. Antraip, vietoj vienų problemų kviečiame daug rimtesnes, ypač mūsų laikais, kai artėjame prie taisymosi pabaigos.
Gyvename vadinamojoje „paskutinėje kartoje“, kur žmonija ima jausti save kaip vieną organizmą, vieną šeimą aplink vieną Žemės rutulį, valdant vienai bendrai jėgai. Šiandien tai neigiamas poveikis, tačiau tikėkimės, kad rytoj jį pakeisime į teigiamą.
Tikrasis paskutinės kartos požymis yra tai, kad žmonija tampa integrali.
#264260

Iš 2020 m. gegužės 6 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Apie grupės svarbą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įeiti į kūrimo mintį

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koronavirusas keičia tikrovę X d.