Ir šis bandymas tęsėsi iki Karlo Markso laikų, kai buvo išrasta labai sėkminga komunizmo sklaidos programa, t. y. vienijanti užguitus kare už komunizmą, kad jie išvien kovotų prieš buržuazinį kapitalistinį režimą.
Kadangi užguitieji suinteresuoti šiuo karu tik savo pačių naudai, kitaip tariant, dėl egoistinių priežasčių, jie nedelsdami priėmė šią programą, dėl to komunizmas paplito visuose atsilikusiuose ir užguituose sluoksniuose.
Ir kadangi atsilikusieji sudaro didelę visuomenės dalį, nenuostabu, kad komunistai šiandien sugebėjo apimti trečdalį pasaulio. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Komunizmui pavyko užimti trečdalį pasaulio. Bet koks jis? Užguitas, primityvus, su neišsivysčiusiais socialiniais, visuomeniniais santykiais, kur viskas buvo labai apleista.
Tuo metu, kai Marksas rašė apie komunizmą, Rusijoje buvo baudžiava. Komunistinė idėja užvaldė tuos, kas dar nežengė kapitalistinio vystymosi keliu, ir jie ėmė jį įgyvendinti jėgos metodu. Kitaip tariant, komunizmas rado trečiąjį pasaulį.
Komunistų-altruistų ir egoistinio proletariato susivienijimas buvo itin sėkmingas, kad nuverstų kapitalistinį režimą, nekenčiamą ir vienų, ir kitų, ir visiškai netinkamas tam, kad užtikrintų kolektyvinę tvarką su tinkama paskirstymo sistema.
To priežastis labai paprasta: žmogus ir piršto nepajudins, jei neturės kokio nors įpareigojančio jį šiam gestui tikslo. Šis tikslas – tai skatinanti judėti jėga, kaip kad degalų jėga stumia automobilį.
Rusijoje nebuvo nei kapitalizmo, nei tikros darbininkų klasės, galinčios ugdyti kartą pagal altruistinę programą.
Leninas atsivežė komunistines idėjas iš Ženevos. Jos galbūt buvo geros Europai, nors ji irgi dar nebuvo subrendusi joms ir neketino jų taikyti. Bet proletariato lyderiai nematė tikrosios žmogaus prigimties ir tikslo, kurio link jie turėtų eiti.
Juos motyvavo noras siekti revoliucinių pokyčių, užgrobti valdžią. Nors jie buvo idealistai, nesuprato, kad darbininkų klasė, inteligentija, valstiečiai buvo pasiruošę tik nuversti sistemą, bet ne daugiau.
Klausimas. Tačiau Baal Sulamas rašo, kad trečdalis pasaulio tuo metu užsidegė šia idėja.
Atsakymas. Iki šiandien ja užsidega atsilikusios, badaujančios tautos, kurios pirmiausia galvoja tik apie save.
Klausimas. Išeitų, kad altruistinė idėja negali būti įgyvendinta egoistiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ji gali būti įgyvendinta labai didelio egoizmo pasaulyje, kuris jau baigė ego raidą ir mato jo trūkumus, supuvimą.
Tam reikia ne tik laiko, bet ir specialaus pasirengimo, mat turėtų būti ne tik pereinama nuo vienos santvarkos prie kitos – žmogus turi įsisąmoninti būtinybę pereiti į kitą lygmenį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje egoizmas baigia savo viešpatavimą.
Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV laidos „Paskutinioji karta“
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Fašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Klausimas iš
Klausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Klausimas. Kokios neoliberalizmo šaknys? Kodėl šiuolaikiniai inteligentai taip mėgsta šią ideologiją ir taip ją gina?
Komentaras. Žvelgiant į ekonomikos statistiką, akivaizdu, kad visuomenė atsidūrė visiškoje aklavietėje ir tikėtinas atsakas į tai bus fašizmas. Matome, kas vyksta pasaulyje ir suprantame, kad viskas iš tikrųjų yra labai blogai.