2017-06-25 
Klausimas. Ar teisingai suprantu, kad Kūrėjas kalbasi su mumis per žmones?
Atsakymas. Taip. Jis kreipiasi į tave per žmones, bet visai ne taip, kaip žmonės kreipiasi į tave. Jis kalbasi su tavimi veikdamas tave per aplinkinius, gyvūnus, augalus ir netgi akmenis – per viską, kas aplinkui.
Visas pasaulis – Kūrėjo kalba. Šiek tiek įtempk vidinę klausą ir išgirsi.
Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
Komentarų nėra
2017-06-25 
Siela – tai ištaisytas mūsų noras prisipildyti, kuris taip susietas su kitų žmonių norais, kad tarpusavyje nebekyla jokių kliūčių.
Tai bendras noras, mūsų jaučiamas tarsi vienas ir vadinamas sielos indu. O bendrame nore atsiskleidžiantis jausmas vadinamas sielos šviesa, sielos pripildymu.
Vis dėlto, turime rūšiuoti savo norus ir pripildymus, visą laiką sekti, kad jie būtų nukreipti į davimą vienas kitam, o toliau – į bendrą davimą Kūrėjui.
Sielos indas sudarytas taip, kad visos pirminės neigiamos savybės lieka jame, o virš jų vyksta ištaisymas. Būtent egoizmo ydų atskleidimas ir jų ištaisymas suteikia mums tarpusavio ryšio gelmės pojūtį.
Mūsų pasaulyje ir šeimoje, ir tarp draugų nuolat kyla įvairių problemų, nes esame egoistai. Ir kol mūsų egoizmas nebus ištaisytas per ginčus, prieštaravimus ir, galiausiai, pakeitimus, tol nebūsime tikri, kad esame tarpusavyje susiję.
Todėl būtina nuosekliai atskleisti visas problemas, kad ir mes patys taip pat nuosekliai išsitaisytume susijungimui tarpusavyje.
Kartu tie, kas juda pirmyn, jaučia vis didesnes problemas ir prieštaravimus, kurių nebepajėgia suvaldyti. Šitaip bendra sistema, bendra siela moko juos rasti teisingą tarpusavio ryšį ir tikrąją jų vietą.
Taip bus iki pat pabaigos! Tik po to, kai atsiskleis visi nusikaltimai, o virš jų – vientisa nedaloma meilė, žmogus bus tikras, kad jis – „teisuolis“. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti, prieš tai savyje iki galo neatskleidus „nusikaltėlio“.
Tai žmoguje atskleidžia Kūrėjas, juk nėra nieko naujo, viskas kyla iš mūsų sielų šaltinio. Visi „nusikaltimai“ – žmogaus viduje, ir jis turi tai išsiaiškinti. Atskleidimas vyksta pakopomis, ne iš karto, pagal žmogui suteiktas savybes, galimybes, santykius su pasauliu – štai čia jam būtinas ryšys su Kūrėju, dėkingumas, viską dengianti meilė.
Žmogui neduodama to, ko jis negali pakelti. Blogis atsiskleidžia tik po to, kai Kūrėjas suteikia žmogui tam tikras vidines ir išorines sąlygas, kad jis galėtų pakilti virš blogio, įveikti jį ir padengti meile.
Daugiau šia tema skaitykite:
Meilė – tai tiltas virš neapykantos
2017-06-24 
Komentaras. Viena vertus, žmogus negali atsikratyti savo egoistinės prigimties, tai daro aukštesnioji jėga. Kita vertus, sakote, kad žmogui duodama tik tai, ką jis gali atlikti.
Atsakymas. Žmogui kaip matematikoje iškeliama sąlyga, kad tai neįmanoma, bet būtina. Ir kyla natūralus klausimas: „O kaip?“ Jeigu nieko negalime padaryti, bet išsitaisyti būtina, vadinasi pabėgti irgi negalima.
Sprendimas toks: pasitelkus kabalos mokslą, pritraukti jėgą, kuri pakeistų mus, o ne mes patys keistume save! Tam kabala ir duota žmonijai.
Žinoma, nepajėgiame išsiveržti iš mūsų egoistinės prigimties, verčiančios mus galvoti tik apie save ir apie nieką kitą, juk sąmoningai ar pasąmoningai mumyse yra tik ji.
Tačiau galime pritraukti ypatingą jėgą, vadinamą „Tora “ arba aukštesniąją Šviesą (davimo savybė, meilės savybė), kuri mus pakeis.
Nūnai iš savo klaidų imame matyti, kad sukamės it šuo paskui savo uodegą, ir nieko negalime padaryti nei su savimi, nei su pasauliu. Mums telieka pakelti rankas aukštyn ir atsiduoti evoliucijos malonei: kas bus – tas bus.
Sprendžiant iš depresijos paplitimo, narkotikų vartojimo ir visų kitų rodiklių, didžioji žmonijos dalis ima įsisąmoninti, kad yra atsidūrusi beviltiškoje padėtyje. Ir dabar reikia kažką galvoti ir daryti.
Yra tik viena išeitis – pakilti virš savęs, o tai galima tik padedant aukštesniajai jėgai. Jos atskleidimas ir yra kabalos metodika.
Kai visi supras, kad tai vienintelė galymybė išeiti iš aklavieties, tuomet „ir mūsų kieme bus šventė“.
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-22 
Klausimas. Kokį darbą turiu atlikti aš, o kokį Šviesą, Aukštesnioji jėga, Kūrėjas?
Atsakymas. Turiu atlikti darbą, kuris priverstų Šviesą ištaisyti mane. Mano darbas vadinasi malda, prašymu. Turiu stipriai panorėti atlikti tokį veiksmą, kurio savaime atlikti negaliu. Juk neįmanoma visiškai duoti, be jokios grąžos sau, mat mūsų prigimtis – absoliutus egoizmas.
Iš aukščiau galime gauti tokią galimybę, ji vadinasi Šviesa, Šviesa Hasadim. Bet tik tuo atveju, jei mane veiks aukštesnioji Šviesa. Paprašyti, kad ji veiktų mane – galiu, bet prašyti reikia per grupę, dirbant dešimtuke.
Ir tuomet galėsiu duoti nuo savęs, nereikalaudamas jokių atlygių ir grąžos.
Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-22 
Klausimas iš feisbuko. Kaip galiu suprasti, kad priešais mane esantis žmogus yra kabalistas?
Atsakymas. Negalite to suprasti. Niekaip!
Sakyčiau tai yra išoriniai kabalisto požymiai:
1. Nuolatinės kabalos studijos bet kada laisvu laiku;
2. Mokytis trijų valandų trukmės rytinės pamokose;
3. Reguliariai dalyvauti draugų susibūrimuose;
4. Dalyvauti platinime, kas padeda taisyti pasaulį;
5. Aktyviai pasitelkti savo gebėjimus, kad padėtum pasauliui išsitaisyti.
Tai ir yra „kabalistas“.
Klausimas. Išeitų, kad netgi pradedantįjį galima vadinti kabalistu?
Atsakymas. Taip. Kabaloje sakoma, kad žmogus vadinamas kabalistu priklausomai nuo jo ketinimo ir tikslo, o ne nuo to, ar jis jau pasiekė dvasinį lygmenį. Jeigu jis kreipia save į tai, reiškia jis ten.
Iš 2017 m. kovo 8 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-21 
Klausimas. Kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmoningas dvasinis darbas?
Atsakymas. Nesąmoningas darbas toks, kad mes automatiškai pildome gamtos nurodymus, Kūrėjo darbą.
Dirbti sąmoningai reiškia, kad pradedame šiame procese dalyvauti savarankiškai, protingai, suprasdami ir iš anksto planuodami. Ir tuomet išvysime, kur iš tiesų esame.
Kuo skirasi vaiko ir suaugusio žmogaus protas? Suaugusysis supranta, kur esąs ir ką darąs, o mažas vaikas – ne. Lygiai taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Dabar nesuprantame nematome dvasinio pasaulio, nes negalime jame tinkamai egzistuoti. Vos tik pradėję įgyti jo savybes, imsime atskleisti jį tarp mūsų.
Klausimas. Ką reiškia, kad visi dirbame Kūrėjo labui? Jeigu jau dabar laikomės gamtos dėsnių, tai kokia problema?
Atsakymas. Tu automatiškai jų laikaisi, nevalingai. Problema ta, kad reikia sąmoningai imtis visų Kūrėjo funkcijų, Jį pakeisti.
Kai atsidursi Jo vietoje, o tai reiškia, kai susiliesi su Juo ir visiškai pažinsi Jo santykį su kūriniu, tai tapsi toks, koks Jis. Tai ir yra mums iškeltas mūsų raidos tikslas.
Klausimas. Norite sakyti, kad aš norom nenorom esu Kūrėjo vergas?
Atsakymas. Žinoma. Dabar tu kaip svečias, kuris sėdi priešais šeimininką ir ryja viską, ką šis jam duoda. O tu turi pakilti ir sakyti: „Stop! Nenoriu pildyti tavo nurodymų. Keliu sąlygą, kad viską pildysiu savarankiškai, suprasdamas, kad tai atlieku, idant duočiau Tau, kaip malonumą, kaip paslaugą. Nenoriu būti vergas. Noriu būti savarankiškas žmogus. Noriu būti toks, kaip Tu.“
Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-10 
Klausimas. Jeigu egzistuoja tiktai Kūrėjas ir aš, kodėl man reikalingas tarpininkas – grupė?
Atsakymas. Kaip gi surasite Kūrėją? Kūrėjas – tai, ką atskleidžiame grupėje, – susijungimo jausmą. Mes esame instrumentas, noras. Kaip galime atskleisti Aukštesniąją jėgą?
Įsivaizduokite, kad esame šviesos vandenyne. Raketa išskrendu už Žemės ribų, randuosi beorėje erdvėje, skrieju aplink Žemės rutulį. Ten matau tamsą! Kas man užstoja šviesą? Niekas! Kodėl aš vietoje šviesos matau tamsą? Dėl to, kad nėra kam grąžinti šviesos, kad pamatyčiau jos atspindį. Mes nematome šviesos, sklindančios tiesiai į mus, mes matome atspindėtą šviesą.
Pagalvokite apie mūsų pasaulio fizikinį reiškinį: kodėl kosmosas juodas. Keleiviai viršgarsinio lėktuvo ,,Konkordas“, pakylančio į labai didelį aukštį, kur mažas pasipriešinimas ir didelis oro išretėjimas, per iliuminatorių mato juodą dangų – ne baltą, ne mėlyną, o juodą.
Būtina suprasti, kad viską pasaulyje galime pajusti tik atstumdami, o ne gaudami. Dėl to man reikalinga grupė, kad sąveikaudamas su ja, atstumdamas ją nuo savęs ir save nuo jos, spręsčiau apie Aukštesniąją jėgą. Ji atsiskleidžia tiktai dėl tarpusavio atstūmimo ir pritraukimo (abipusio) tarp mūsų.
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-9 
Klausimas. Kiek suprantu, yra noras ir yra malonumas, ir malonumas gesina norą. Kabala – tai metodika, kuri siūlo įdėti tam tikrą rezistorių (pasipriešinimą) tarp malonumo ir noro, kad vienas kito negesintų. Kas yra tas rezistorius?
Atsakymas. Ketinimas veikti dėl davimo kitam, o ne dėl savęs, kai aš mėgaujuosi tuo, kad suteikiu malonumą kitiems. O kiti – tai begalinis, milžiniškas noras, esantis ne manyje. Ir tada, jei praleidžiu per save malonumą, kuriuo juos pripildau, tai šis malonumas prateka per mane, pripildo mane, bet nedingsta, kadangi jis turi pereiti jiems.
Galima pasakyti, kad tarp manęs ir malonumo yra kitas žmogus. Aš, kaip aukštesnysis (parcufas), imu malonumą ir pervedu jam. Jei mes visi kartu esame viename tinkle ir gauname vieni iš kitų dėl to, kad perduotume toliau, tai vienu metu viską gauname ir viską atiduodame, ir šitaip esame begalinio, amžino absoliutaus malonumo cirkuliacijoje.
Tai ir yra amžino malonumo receptas – mėgautis dėl kažko. Jis absoliučiai logiškas, jį galima suprasti protu. Tik jį reikia įgyvendinti.
Klausimas. Ar yra panašių pavyzdžių mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Neįmanoma pamatyti pavyzdžių, nes tam reikia matyti davimo ir gavimo savybes. O tas savybes galima pamatyti tik savyje.
Tai nėra paslėpta. Tačiau didžioji mūsų pasaulio žmonių dalis vystymosi procese nepasiekė tokios būsenos, kad juose kiltų šis poreikis, kitaip tariant, kad jie iš tikrųjų trokštų įgyti amžiną, tobulą malonumą per davimą ir būtų tam pasiruošę. Norinčių šito išmokti yra labai mažai. Todėl, kad tam reikia mokytis duoti, tada atsiras galimybė gauti amžiną malonumą.
Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
2017-06-8 
Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.
Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Būsime priversti tapti altruistais
2017-05-20 
Kongresas Prahoje. Pasiruošimas pamokai
Klausimas. Mes baigėme vystytis negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyse ir dabar turime pereiti į lygmenį „Žmogus“. Dėl ko įvyksta šis kokybinis šuolis?
Atsakymas. Jei susijungiame tarpusavyje ir pasiekiame tokį ryšį, kai vietoj rato pradedame jausti jo centrą, t. y. save kaip vieną visumą, viename nore, tai ši galia (atitinkanti mūsų egoizmo laipsnį ir pakilimą virš jo) įveikia 0-1-2-3-4 lygmenis, ir mes susivienijame.
Kitaip tariant, egoizmas išstumdo mus į priešingas puses, sukelia tarp mūsų milžinišką pasipriešinimą, ir tas, kuris studijuoja kabalos mokslą, pradeda rimtai jį realizuoti, jaučia neapykantą draugams, – tai, ko anksčiau nebuvo.
Besimokydamas jis tai jaučia vis labiau, ir pagal tai, virš kokio egoizmo lygmens mes susivienijame, atsiranda vienybės galia, pritraukianti mums Supančiąją šviesą (Or Makif).
Šviesa pradeda dirbti mums: kiek mūsų norai sutampa su ja, tiek Ji mums šviečia ir kuria tarp mūsų tokį ryšį, kokia yra pati.
Tada mes tampame lygūs Jai – indu jos užpildymui, kuris vadinamas „siela“.
Tai ir yra mūsų būsima būsena, nepriklausoma nuo laiko, erdvės, judesio, virš fizinio pasaulio, apie kurį kalbėjo Einšteinas: aukščiau šviesos greičio ir mūsų biologinio gyvenimo.
Tokią būseną turime pasiekti būdami šiame pasaulyje, materialiame kūne, nes jis tam netrukdo ir egzistuoja tam tikruose tarpsniuose iki tol, kol mes išeisime į naują lygmenį.
Prie to mus veda kabalos mokslas, pabrėždamas, kad krizė, kuri apėmė pasaulį, iš tiesų ne krizė. Graikų kalba „krizė“ reiškia gimimą. Ir tai tikrai yra mūsų gimimas būsimojoje pakopoje „Adomas“ (Žmogus).
Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. Prahos kongreso pasiruošimo pamokai
Daugiau šia tema skaitykite:
Valios laisvės beieškant, III dalis
rašykite
prenumeruokite
