Visada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Klausimas. Jei egoizmas nuolatos vystosi, tai žmogaus taškas širdyje irgi vystosi kartu su egoizmu?
Atsakymas. Žinoma. Taškas širdyje plečiasi, brinksta kaip grūdas žemėje. Jei grūdas maistingoje terpėje, tai gali augti. Tačiau nuo mūsų priklauso, ar ši maistinga terpė grūdui bus paruošta. Turime parūpinti tinkamą ryšį tarp grūdo ir supančios aplinkos.
Supanti aplinka – tai mes, mūsų draugai, didžiulė pasaulinė grupė, o paskui ir visa žmonija. Kiek mes daugiau mažiau surenkame šią sistemą, tiek auga mūsų grūdas.
O grūdas susideda iš kiekvieno mažyčių grūdelių, kuriuos surenkame į dešimtuką.
#260993

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kas yra sielos užuomazga?

Grupė – Kūrėjo tyrimų laboratorija

Klausimas. Ar galima auginti norą dvasingumui nepatiriant tuštumo ir prisipildymo būsenų?
Atsakymas. Ne, neįmanoma. Esmė ta, kad kadaise visi buvome viena visuma – viena siela (Adam). Vėliau ši siela sudužo į daugybę mažų dalelių – milijardus atskirų sielų. Tačiau tarp jų buvo kontaktas, buvo ryšys, tai šie kontaktai liovėsi dirbę.
Kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo? Tuo, kad gyvame žmoguje nuolatos vyksta susijungimas, ryšių atnaujinimas, o mirusiame žmoguje to nėra. Todėl mūsų būsena yra vadinama dvasiškai mirusi.
Ką mums reikia daryti? Susijungti. Būtent vienybės procese įgyjame vis didesnę bendros būsenos, bendros sielos dalį.
Turime atkurti mūsų pirminį ryšį, egzistavusi iki „nuopolio“, iki bendros sielos sudužimo.
#246630

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ryšys, skirtas sielai gimti

Bendros sielos sistemoje

Komentaras. Vienoje kabalistinėje dainoje yra tokie žodžiai: „Žmogaus siela auga ne pagal laiką, vėl ir vėl atlikdama širdies darbą, kad galiausiai iš sėklos išaugtų meilė“.
Atsakymas. Taip ji ir auga. Ir nieko nepadarysi, reikia pasirūpinti ta sėkla (tašku širdyje) ir jo aplinka. Nors aplinka – tai visas mūsų pasaulis. O paskui dar ir netyrieji dvasiniai pasauliai, vadinamieji klipot. Tai itin rimta pagalba sielai augant, bet ji neigiama. Taip ir pasakyta: „Sukūriau pagalbininką prieš tave“.
Netgi mūsų pasaulyje, jeigu noriu būti sportininkas, mokslininkas – nesvarbu, kas – turiu dėti pastangas ir eiti prieš savo prigimties tingumą. Tik taip galima įveikti tingulį.
Tačiau dvasiniame pasaulyje, kad ir kaip keista, tai kur kas lengviau. Dvasiniame pasaulyje reikia tik suprasti, kad visus klausimus sprendi per vienybę. Neįmanoma jų išspręsti, jeigu vienas eini priešais juos, juk tuomet atsibedi į sieną, mušiesi, mušiesi, vis įsistatydamas guzus.
O jeigu susijungi su kitais, tai drauge randate praėjimą į dvasinį pasaulį, įeinate ten tarsi peilis per sviestą.
#260920

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Aplinka nulemia likimą

Pesachas žymi mūsų išėjimą iš egoizmo, iš žemiškos, materialios prigimties, iš mūsų „faraono“ valdžios. „Faraonas“ šimtu procentų valdo visą žmogų, išskyrus vieną mintį, vienintelį tašką širdyje, kuris mus sieja su Kūrėju.
Turime kreiptis į Kūrėją per šį tašką, kad ištrauktų mus iš „Faraono“ valdžios lyg už virvės galo.
Koronaviruso epidemija, namų karantinas, ekstremalios sąlygos, kurias šiandien patiria žmogus – tai laikotarpis prieš išeinant iš „Egipto“, kai ruošiamės išsilaisvinti iš „Egipto“ vergijos, iš mus atskiriančio noro mėgautis valdžios, į vienybę.
Kai pajaučiame vienybę, reiškia, kad išėjome iš „Egipto“ ir atkeliavome į „Izraelio žemę“, į norą, nukreiptą tiesiai į Kūrėją, Isra-el (Jašar-Kėl).
„Egiptas“ – dabartinė mūsų būsena, kai kiekvienas yra savo egoizmo viduje. Bet yra Izraelio žemė, noras, nukreiptas tiesiai į Kūrėją. Perėjimas iš Egipto į Izraelio žemę, iš vieno noro į kitą, vadinamas išėjimu iš Egipto, ir jį sudaro keletas veiksmų.
Tikėkimės, kad netrukus tai atliksime, o mūsų noras bus nukreiptas į Kūrėją indo viduje, kuris vadinamas siela. Taip nusipelnysime pamatyti, pajausti, gyventi kitame gyvenimo lygmenyje – aukščiausioje žemėje.
Kiekvienas iš mūsų nori išeiti iš Egipto, iš savo egoizmo, palikti seną požiūrį į gyvenimą, kuris verčia mąstyti ir rūpintis tik savimi. Juk tai mano prigimtis, su ja gimiau ir gyvenu. Bet bundantis taškas širdyje ragina mane atsisakyti egoizmo.
Pirmiausia noriu išeiti iš vieno pasaulio ir patekti į kitą vien tam, kad man būtų gera. Bet tada imu suprasti, kad perėjimas iš pasaulio į pasaulį, iš Egipto į Izraelio žemę – tai kilimas nuo vienos pakopos į kitą.
Egiptas reiškia rūpintis savimi, o Izraelis – rūpintis Kūrėju, teikti Jam malonumą. Ir tam, kad iš tikrųjų kreipčiausi į Kūrėją, o ne vėl išversčiau viską į savo pusę, Kūrėjas man duoda ženklą: jei galvoju apie kitus, vadinasi, siekiu Kūrėjo.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė Savo sukurtą norą į daugybę dalių, parodydamas mums, kaip kiekvienas galvojame vien apie save. Bet jeigu noriu siekti Kūrėjo, turiu galvoti apie kitus, o per mintis apie juos, prieisiu prie minties apie Kūrėją.
Ir tada tapsime lygūs su Kūrėju, panašūs: Kūrėjas šimtu procentų galvoja apie mane, ir aš, galvoju apie Jį tam tikru nuošimčiu savo norų. Tiek atsiskleidžiu Kūrėjui ir jaučiu Jį, priartėju prie Jo, susijungiu, ir tarp mūsų atsiranda ryšys.
Priklausomai nuo ryšio su žmonija, su visuomene, nukreipiu save į Kūrėją ir jaučiu Jį. Tai yra visas išėjimo iš Egipto procesas. Šiame kelyje patiriame daugybę pokyčių, kontrolės punktų, apie kuriuos kalba Tora.
Kabalos metodikos esmė – nukreipti žmogų per visas šias stadijas, pradedant nuo jo pirminio, bazinio egoizmo ir baigiant visišku panašumu į Kūrėją, tai vadinama galutiniu išsitaisymu.
Šiuo keliu jau einame. Juk pradžioje visai nesupratome, kad esame valdomi egoizmo, savo noro mėgautis. Tačiau pamažu judėjome į priekį ir šiandien jau jaučiame, kad grupė – tai priemonė Kūrėjui pasiekti, o egoizmas, vadinamas Faraonu, valdo mus.
Turime pabėgti nuo jo (tai vadinama išėjimu iš Egipto): savo egoizmą paversti į davimą pasitelkę grąžinančią į Šaltinį Šviesą, Torą.
Kai noras iš gavimo virsta į davimą – tai reiškia, kad pereinu iš Egipto į Izraelio žemę. O pakeliui yra daugybė pokyčių, tarpinių stočių.
#262411

Iš 2020 m. kovo 31 d. rytinės pamokos ,,Pesach” tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Visas kūrinio dalis sujungti į vieną sistemą

Koronavirusas keičia tikrovę III dalis

Klausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Klausimas. Ką geriausia daryti, jeigu staiga aplink save pastebiu žmonių, kurių taškas širdyje aiškiai pabudo?
Atsakymas. Jeigu jumyse pabudo taškas širdyje, vadinasi jus traukia suvokti valdymo sistemą. Privalote atskleisti, kas yra likimas, kodėl egzistuojate, kaip pasiekti pasaulį valdančią sistemą. Jums reikia užsiimti savo dvasine raida.
O jeigu sutinkate žmonių, kuriuos taip pat traukia dvasingumas, pakvieskite į įvadinę paskaitą ar į mūsų vebinarą. Turite jiems padėti. Tai dar labiau jus pritrauks prie kabalos, juk jie per jus gaus dvasinę energiją.
Net jeigu daugiau jų neišvysite, tačiau atkursite jų kontaktą su aukštesniuoju šaltiniu, vadinasi jų ryšys su juo eis per jus, ir taip jų dėka eisite pirmyn. Tad verta tai daryti.
#260894

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendras dvasinis laukas

Kiekvienam savas laikas

Sujungti taškus širdyje

Klausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Visą pasaulį nulemianti jėga
Baal Sulamas, „Šamati“ „Nėra nieko kito, tik Jis“: Pasakyta: „Nėra nieko kito, tik Jis“, o tai reiškia, kad nėra jokios kitos jėgos pasaulyje, kuri turėtų galimybę ką nors atlikti prieš Kūrėją. Arba, paprasčiau tariant, nėrą pasaulyje nieko, išskyrus Kūrėją.
O tai, kad žmogus mato, jog yra pasaulyje daugybė jėgų, neigiančių vienintelės aukštesniosios jėgos egzistavimą, priežastis ta, kad toks Paties Kūrėjo noras: Jis nori supainioti žmogų, kad neva yra daugybė jėgų, galimybių, pirminių priežasčių visam tam, kas egzistuoja. Ir visa tai tam, kad žmogus, painiodamasis, rastų, apibrėžtų, įsisąmonintų, įrodytų pats sau, kad nėra nieko kito – tik Kūrėjas.
Pasaulyje viešpatauja viena vienintelė jėga. Ji nulemia visą pasaulį, veikia kiekviename iš mūsų, kiekvienoje ląstelėje tiek mūsų gyvūniniame kūne, tiek dvasiniame (t.y. sielose). Visi esame šios jėgos lauke. Ji supa mus, valdo mus, atlieka absoliučiai viską. Ir mūsų egzistavimas – atskleisti jos vienatiškumą.
Bus tęsinys…
#256630

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti save Kūrėjo suvokimui

Pamatyti Kūrėją

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Šiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!
#262315

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Viruso trajektorija

Embriono vystymasis ir sielos raida