Pranešimas. Pasaulio banko užimtumo direktorius G20 ministrų susitikime Australijoje pareiškė, kad artimiausioje ateityje viso pasaulio laukia globali darbo vietų krizė.
Siūloma sukurti 600 mln. darbo vietų. Dabar G20 šalyse daugiau nei 100 mln. žmonių neturi darbo vietos ir apie 500 mln. yra „dirbantys vargšai“, kuriems tenka išgyventi mažiau negu už 2 dolerius per dieną.
Komentaras. Sukurti darbo vietas – nėra sprendimas. Bedarbystė ir toliau augs kartu su naujų technologijų plėtra. O dirbti „tuščiai“ reiškia švaistyti išteklius tik tam, kad žmonės būtų užimti.Ilgainiui, siekiant aprūpinti planetos gyventojus būtinais dalykais, turi būti užimti ne daugiau 2- 3% gyventojų.
Sprendimas – visų įtraukimas į integralų ugdymą, o vėliau, pagal jo poveikio laipsnį , socialinės visuomenės sistemos keitimas į racionalaus vartojimo visuomenę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Esame pereinamojo laikotarpio pradžioje

Už nedarbą – milijardai

Ką reiškia gerovė?

Nuomonė. Audringas maisto produktų kainų augimas visame pasaulyje gali išprovokuoti perversmus ir karus.
Sugebėjimas apsirūpinti maisto produktais ir galimybė eksportuoti jų perteklių tampa valstybių įtakos pasaulinei ekonomikai ir politikai faktoriumi.
Vyriausybės nepajėgia sumažinti maisto produktų kainų, dėl to kyla masiniai protestai ir demonstracijos, o vėliau – ir politiniai perversmai. Egipto ir Tuniso perversmai davė pradžią vadinamajai „maisto produktų revoliucijų“ epochai.
Šiandieninis posūkis į žemės ūkį, kaip į alternatyvią ginkluotę, tapo pasauline tendencija, sulaikančia priešininką, bausmės ir skatinimo instrumentu.
Egzistuoja trijų rūšių grėsmės, susijusios su saugumo, kurį lemia apsirūpinimas maisto produktais, užtikrinimu ir sukeliančios karinius konfliktus: 1. gamtinės (sausros, potvyniai), 2. ekonominės (pagrindinių maisto produktų kainų pokyčiai), 3. politinės (draudimas naudotis žemės ištekliais arba socialinėmis programomis).
Atsakymas. Gamtos kataklizmai ir sukaupti ginklai sukels pasaulyje grėsmingą situaciją. Mes esame pajėgūs paveikti pirmąją – gamtos grėsmių rūšį, bet ne tiesiogiai, o siekdami pašalinti antrąją ir trečiąją grėsmių rūšis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Beprotiškas požiūris į maistą

Amerikiečiai išmeta 40 proc. maisto

Pasaulis neįveikia bado

Klausimas: Kaip atrodys valstybė, gyvenanti pagal tarpusavio laidavimo dėsnius?
Atsakymas: Žmonija ateity negamins produktų daugiau, nei reikia, kad galėtų egzistuoti.
Tokią egzistavimo formą lemia dvasinių vertybių iškėlimas virš materialiųjų. Jei žmogus visa širdimi įsitraukia į dvasinį kilimą, jam materialiai egzistuoti daug ir nereikia – tik įprasto, normalaus lygio.
Reikia truputį sporto, maisto, miego ir šeimos šalia. Galbūt jam būtina specifinė apranga darbui, tačiau asmeniškai jam to nereikia. Jis apskritai atsisakytų visko, bet, būdamas fiziniame kūne, privalo juo pasirūpinti.
Visa, kas nebūtina, suvokiama kaip našta, spaudimas. Prie tokios egzistavimo formos žmonija priartės palaipsniui. Mes netrukus pasieksime situaciją, kad iš inercijos vis dar gaminsime daugybę nereikalingų prekių, bet pamažu nustosime jas pirkti.
Žmonės mažiau pirks ne dėl to, kad turės mažiau pinigų, kitaip tariant, ne dėl išorinių priežasčių, o dėl vidinių – tiesiog neturės noro. Požiūris į tai staigiai pasikeis, dings susidomėjimas: „Na, nusipirksiu, o ką man tai duos?“
Noras vis mažėja, kol visiškai dingsta. Vienas noras keičia kitą. Žmonijai turi atsiskleisti dvasinis noras, ir nors tai dar  toli, bet palaipsniui jau pradeda neutralizuoti materialinį norą.
Žmonės perka vis mažiau. Per kelerius artimiausius metus pamatysime, kaip žmonės taps abejingi materialiems pirkiniams. Ne todėl, kad kažkas juos ribos, o todėl, kad nebejaus tam poreikio.

Iš 2014 m. gegužės 4 d. pamokos pagal temą „Žmonių vienybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pačioje apverstos piramidės apačioje

Augimo ekonomikos galas

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pranešimas: Europoje daugiau nei 11 milijonų namų yra tušti. Netekę darbo daugelis gyventojų nesugebėjo sumokėti kreditų ir bankai atėmė iš jų namus, kartu papildydami benamių gretas.
Komentaras: Panaši situacija ir JAV. Visa tai veda į revoliucinį sprogimą – liaudis pareikalaus būtiniausių gyvenimo sąlygų. Integralaus auklėjimo metodika kviečia užtikrinti normaliam gyvenimui būtinas sąlygas mainais į tai, kad kiekvienas įsijungs į privalomą integralaus švietimo ir auklėjimo sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Benamių skaičius Europoje pasiekė precedento neturintį lygį

Kada atsikvošės pasaulis…

Europiečių klaida

Nuomonė. Paskutinė krizės banga prasidės ne Amerikoje, be paliovos spausdinančioje dolerius, ir ne sergančioje Europoje, o Kinijoje, tame perkaitusiame pasauliniame fabrike.
Kinijos komunistų partijos centro komitetas paskelbė finansų sektoriaus liberalizavimo politiką. Valstiečiai galės užstatyti ir parduoti žemę. Dėl visuomenės senėjimo bus leidžiama turėti antrą vaiką šeimoje. Paskelbta bausmių humanizacija. Reformos turi sustiprinti juanio kursą – JAV labai to laukia!
Vis dėlto reformos neišsprendžia dviejų pagrindinių Kinijos problemų: staigaus skolų augimo, kuris savo mastu prilygsta amerikietiškajam, ir ekonomikos augimo lėtėjimo. Ekonomikos krypties keitimas iš eksporto į vidinių poreikių tenkinimą reikalauja laiko, kurio Kinija neturi, bet šios pastangos smarkiai pakėlė darbo jėgos kainą.
Viskas, ką iki šiol ekonomikoje darė kinai, yra protinga, bet laikas nelaukia.
Kinija – paskutinis pasaulinės ekonomikos traukinys. Kai jis nuvažiuos nuo bėgių, pasaulinė krizė pasireikš labai plačiai. Ir mes pagaliau nebesikankinsime.
Komentaras. Krizė plėsis ir gilės tol, kol žmonija įstengs teisingai ją suvokti: tai mūsų civilizacijos egoistinio vystymosi krizė. Turime įsisąmoninti savo egoistinę prigimtį. Nors mums norisi būti egoistais, kitokios prigimties neturime, vis dėlto suvokiame būtinybę pakeisti ją į priešingą – ne gavimo, o davimo prigimtį, negatyvą pakeisti pozityvu.
Aišku, tam neturime jėgų, bet mūsų noras (chisaron) ir siekimas (ištokekut) atsikratyti kenksmingos egoistinės savybės ir įgyti naudingą – altruistinę – nulems mūsų laipsnišką ištaisymą. Turėdami naują savybę, pajusime naują altruistinę realybę, kuriai negalioja egoizmo apribojimai (laiko, vietos, judėjimo), t. y. pasieksime amžinybės ir tobulumo būseną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Besaikio vartojimo eros pabaiga

Kinijos ateitis

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Nuomonė: Kapitalizmą galima apibrėžti kaip ekonominę sistemą, kuri grindžiama privačiomis gamybos priemonėmis, samdomu darbu ir rinka. Kitaip tariant, kapitalizmo išnykimas susijęs su privačios gamybos priemonių nuosavybės, samdomo darbo ir prekių-valiutų rinkų pakeitimu.
Kapitalizmą pakeis valstybinė ekonomika. Pereinant iš kapitalistinės visuomenės nebus vieno dominuojančio tipo nuosavybės, o bus „daugialypė ekonomika“ ir visų nuosavybės formų lygybė. Ši idėja jau yra šiuolaikinio pasaulio tikrovė.
Kad ekonomika nesustotų, bet kuris gamintojas turi gauti kompensaciją už savo išlaidas. Organizuojant ekonomiką rinka vaidina pagrindinį vaidmenį.  Rinkos pagrindą sudaro mainų procesas.
Norint atsisakyti rinkos mainų, būtina išspręsti: a) pasiūlos ir paklausos balanso problemą, nukreipiant gamintojus į vartotojams reikalingus tikslus ir b) gamintojo motyvacijos problemą.
Kapitalizmą įveiksime, įveikdami ekonomiką, kai žmonių elgsenai nedarys įtakos ekonominiai motyvai: ekonomiką įveiksime dėl turto pertekliaus, kai visuotinė gerovė tiesiog leis žmonėms negalvoti apie uždarbį ir mainus arba toks pats efektas bus pasiektas dėl bendro pramonės automatizavimo ir žmogaus išstūmimo iš gamybos proceso.
Komentaras: Įprastinė  masinė gamyba išnyks, žmones pakeis robotai ir programos. Namuose 3D spausdintuvai pakeis fabrikus ir gamyklas. Laipsniškai integraliai auklėjant visuomenę ir nykstant egoistiniam interesui, gimdančiam perteklinius materialius poreikius, šalia robotų technikos pasieksime tai, kad atsiras interesas bendrai dirbti, kuris bus suvokiamas kaip apdovanojimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Augimo ekonomikos galas

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Robotų revoliucija prasideda

Nuomonė: Žmonija pasiekė mokslinės-technologinės galios maksimumą septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, tų laikų herojus buvo mokslininkas fizikas, būti protingam buvo madinga.
Jau aštuntajame dešimtmetyje mokslo, gamtos ir technikos žinių, mokslinio mąstymo mada palaipsniui silpnėjo, prasidėjo domėjimasis ezoterinėmis žiniomis, mistika, rytų mokymais. Racionalumas ir mokslui būdingas pozityvizmas pradėjo aiškiai blėsti.
Tuo metu pirmaujančiose kapitalistinėse šalyse pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo patenkinti baziniai (natūralūs ir protingi) buitiniai gyventojų poreikiai. Iki tol skurdas buvo laikomas paprastų žmonių gyvenimo norma.
Vystymosi modelis, kuris buvo paremtas natūralių žmonių poreikių patenkinimu jų uždirbtais pinigais, išsisėmė. Žmonių pajamos ir poreikiai nebeaugo. Verslas galėjo plėstis tik didėjant gyventojų skaičiui, kuris  išsivysčiusiose šalyse irgi nustojo augti.
Tuomet žmogus turėjo susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Bet jį aplenkė verslas, kuris ėmė kurti vis naujus poreikius ir juos tenkinti. Kurti naujus pavojus – ir ginti nuo jų: nuo pleiskanų, nuo mikrobų unitaze, nuo mobilaus telefono spinduliavimo.
Rinkodara atsidūrė pirmame plane – kaip nereikalingą padaryti reikalingu tam, kad jį nupirktų. Rinkodaros specialistai ne tenkina poreikius, o juos sukuria, ne racionaliai, o emocionaliai. Reklama apeliuoja į emocijas ir instinktus.
Šiuo metu kalbama apie pasaulinį  idealaus vartotojo, kuris neturi racionalios sąmonės ir mokslo žinių apie pasaulį, formavimą. Vartotojas – tai vamzdis, į kurį iš vieno galo pilamos prekės, o iš kito galo jos skrenda į sąvartyną.
Idealaus vartotojo sukūrimui reikalingas tikslingas, mases mulkinantis darbas. Dabartinė žiniasklaida aktyviai mus tempia žemyn.
Mus moko: nieko nereikia žinoti, viską galima pamatyti Google. Tai  labai produktyvus požiūris. Jeigu žmogus nieko nežino, tai jam galima įbrukti viską. Šiandien pagrindinis šaltinis – visuotinis gyventojų  kvailinimas.
Komentaras: Priešaky dvi galimybės, kaip priversti žmoniją susimąstyti apie gyvenimo prasmę, nuo ko ji buvo atplėšta XX amžiaus viduryje: ilgu kančių keliu ar trumpu integralaus auklėjimo keliu –  kai gyvenimo tikslas suvokiamas kaip Aukščiausiosios Gamtos Jėgos atskleidimas. Šio auklėjimo metu žmogus pasiekia savo aukščiausiąjį  lygmenį – tobulumą ir amžinybę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Augimo ekonomikos galas

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Pasaulis dabar rimtai pasiklydęs. Jis, žinoma, nėra globalus, nes žmonių visuomenė nėra integrali. Žmonės tarpusavyje visiškai susvetimėję, o gamta savo sąveika su mumis, savo spaudimu mums rodo, kaip viskas joje yra susiję, integralu ir veikia pagal bendrus dėsnius.
Šią didingą harmoniją pažeidžia tik žmonės, todėl ir regresuoja. Mes niokojame ir teršiame Žemę, nenorime kartu su gamta judėti pirmyn ir tampame vis labiau priešingi jai. Tai ir yra pati didžiausia žmogaus problema.
Mes dar kažkaip egzistuosime, kol prieisime bifurkacijos tašką, kuriame Žemės rutulys tarytum apsivers.
Anksčiau apie tai nenorėjo kalbėti apskritai, po to leido apie tai rašyti, nors dar ir šiandien daugelis nori išvengti šios temos, apsimesdami, kad nieko nevyksta.
Vis dėlto žmonija jaučia, kad nepajėgia nei sudrausminti savęs ir pasiekti pusiausvyrą su gamta, nei pakeisti gamtą pagal savo norą. Mes tiesiog naikiname viską savo mažutėliuose namuose.
Toliau taip tęstis nebegali. Mokslininkai praneša, kad per pusę metų jau išnaudojame tiek išteklių, kiek turėtume išnaudoti per metus. Gyvename skolon.
Klausimas: Nepaisant viso to, pusė maisto, gaminamo Žemėje, yra išmetama, kai daugiau kaip milijardas žmonių maisto stokoja ir badauja.
Atsakymas: Mums nereikia daugiau gaminti. Turime visko ir tiek, kad visiškai pakaktų visiems. Yra tik viena problema – reikia visiškai pakeisti civilizacijos požiūrį į save.
Žmonija turi organizuotis į teisingas socialines bendruomenes ir daugybę socialinių organizacijų, kurios paskirstytų gyventojams tuos 50 proc. maisto bei kitus perteklinius produktus, kuriuos kol kas išmeta.
Žmonių mentalitetas turi pasikeisti, kad jie liautųsi leisti pinigus tam maistui, kurio nesuvalgo. Reikia iš esmės pakeisti požiūrį į šią problemą. Žmogus turi žinoti, kad jis viskuo aprūpintas. Kaip šiandien gyvena Europoje? Ar ten yra iš tiesų badaujančių? – Ne.
Visuomenėje turi būti atliekamas didžiulis auklėjamasis bei socialinis darbas. Svarbiausia pasiturinčių valstybių gyventojus užimti tuo, kad jie aprūpintų badaujančias šalis. Tam turime visus išteklius. Nieko nereikia papildomai gaminti! Tik teisingai sutvarkyti paskirstymą pagal europinį principą: viskas, kas būtina – kiekvienam. Padarykime taip, kad pasaulyje neliktų badaujančių, ir pamatysime, kad visi turės darbo paskirstymo srityje, kiekvienas ras kuo užsiimti.
Be to, reikia organizuoti tarptautinius, pasaulinius, valstybinius liaudies universitetus. Kad gautų maisto davinį, žmogus turės dirbti, t. y. nuo ryto iki vakaro mokytis pagal integraliąją metodiką savo gyvenamojoje vietoje esančiose įstaigose, būtinai laikyti egzaminus, tobulėti.
Tai jį padarys žmogumi, kuris supranta, kodėl pasaulis taip sudarytas, kaip reikia teisingai palaikyti ryšį su kitais, su gamta. Jis ims jausti, kaip kyla, palaikydamas ryšį su kitais, kaip jį apgaubia šiluma, kaip jis gauna palaikymą. Manau, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina!

Iš 2013 m. rugsėjo 15 d. TV programos „Globali krizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Sriuba visiems

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Nuomonė: Forumo dalyviai nenori matyti esamų problemų. Diskusijos šiemet skirtos socialiniams klausimams: sąžiningam darbo užmokesčiui, jaunimo nedarbui, veiksmingam techninės pažangos panaudojimui.
Renginys plačiai viešinamas pasaulio spaudoje ir pristatomas pasaulio gyventojams kaip lemtingas.
Bet ar valstybių ir korporacijų atstovai gali suprasti ir išspręsti problemas, su kuriomis susiduria žmonija?
Keletas pastarųjų metų parodė, kad elitas yra aklavietėje: visos jų priemonės pasirodė neveiksmingos, net kalbant apie jų pačių interesus. Jie tik nori padidinti ekonomikos augimą, stabilizuoti sistemą, sumažinti politinių ir visuomeninių sukrėtimų riziką.
Iš tiesų matome priešingą vaizdą: nėra stabilumo, krizė tęsiasi, pasaulinė ekonomika neauga, sukrėtimų daugėja.
Taigi, elitui nepavyko. Tačiau savo idėją forumo dalyviai pasiruošę ginti iki galo, nors ši ideologija prieštarauja daugumos žmonių interesams ir sveikam protui. O krizė tęsiasi, ir nieko gero iš susirinkusių Davose laukti netenka.
Jų dabartinis kursas sukels masinius planetos gyventojų protestus, kursis visuomeninės asociacijos, kurios gali tapti pasaulinio kapitalo hegemonijos alternatyva, nes siūlys solidarumo ekonomikos formas.
Komentaras: Be abejo, laukia dideli socialiniai neramumai, pilietiniai karai. Galbūt tai padės išvengti 3-iojo pasaulinio karo: elitas bus užimtas protestų malšinimu. Arba, atvirkščiai, užsimanys juos nutraukti, sukeldamas karą…

Daugiau šia tema skaitykite:

Davosas: Nauja kovos su krize kryptis

Harmonija, kurią kuriame mes patys

Klausimas: Ar gali verslininkas kitų verslininkų, kompanijų vadovų bendruomenėje pakelti savo vertę, atsisakydamas pertekliaus ir privilegijų?
Atsakymas: Aš manau, kad tai pasieksime palaipsniui. Versle mes susiję su milijardais įvairiausių kitų mažų verslų: tiekėjais, pirkėjais ir t.t., todėl jis vis tiek bus egoistinis. Mes negalime staigiai persėsti ant kitų bėgių ir kitaip vadovauti. Tegul verslas lieka toks pats, o visas perteklius pirmiausiai turi racionaliau patekti į bendrą kasą ir būti paskirstytas pagal bendruomenės socialines programas.
Kol kas kalbame apie egoistinį sušvelninimą atmosferos, kuri šiandien viešpatauja pasaulyje. Reikia atvesti visą visuomenę į tam tikrą pusiausvyrą, palaipsniui mažinant kiekvieno asmeninį egoizmą ir pakeičiant jį teisingu, geru jausmu iš aplinkinių, kai žmogus, dirbantis visuomenei, yra gerbiamas. Visa bendruomenė elgsis su tokiu žmogumi, su jo šeima, vaikais  gerai, su pagarba.
Kai aplink verslininką susiformuos tokia aplinka, jis norom nenorom susimąstys apie tai, kad jam pakanka keletą kartų mažesnio uždarbio nei anksčiau. Pajamų sulyginimas leis jam, neatsisakant komforto,  nupjauti nuo savęs visą „riebalų perteklių“ ir perduoti kitų labui, gaunant mainais jų pagarbą ir meilę.

Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. TV pamokos „Per laiką“