Klausimas. Koks jūsų požiūris į Einšteiną – didis fizikas, filosofas, o gal kabalistas?
Atsakymas. Iš dalies laikyčiau Einšteiną kabalistu. Štai kodėl: jis įvedė sąlygiškumo sąvoką, tiksliau sąlygiškumo stebėtojo, žmogaus atžvilgiu. Taip moksle, pasaulyje atsirado mūsų suvokimo, žinių, gyvenimo sąlygiškumo sąvoka.
Viskas priklauso nuo stebėtojo, nuo jo savybių – o būtent tai kabalistinis žmogaus vertinimas, kai žmogus vertinamas absoliuto, Kūrėjo atžvilgiu, visiško ryšio (davimo, meilės) tarp visų (priešingų) gamtos dalių ir savybių atžvilgiu.
Be to, viskas, ką suvokiame, suvokiame žmogaus atžvilgiu, o apie tai, kas už žmogaus ribų, nieko negalime pasakyti. Kalbame tik apie tai, ką suvokiame. Taip tvirtina kabala ir kaip tik dėl to ji – mokslas, visų mokslų pagrindas.

Tyrimas. Mokslininkai tvirtina, kad laimingi ir nerūpestingi žmonės gyvena trumpiau nei susiraukę, mat stiprus laimės jausmas veda iš proto ir verčia nepagrįstai rizikuoti. O už rizikos, aišku, pasipila nemalonumai, kurie veikia gyvenimo trukmę.
Laimė ir netgi jos siekis gali pakenkti psichikai, apkartinti gyvenimą ir sutrumpinti jo ilgumą. Žmonės, vaikystėje buvę džiugiais ir nerūpestingais, gyvena trumpiau nei jų niūrūs draugai.
Knygos, kaip tapti laimingam, atneša blogį: skaitytojai pradeda vaikytis laimės, patiria nesėkmes, ir nuo to jaučiasi dar blogiau. Mokslininkai pataria liautis jaudintis dėl laimės – ir tai suteiks tikrąją laimę. Jeigu žmogus laimingas, tai jo gebėjimas kūrybiškai mąstyti menksta.
Komentaras. Štai taip imame įsisąmoninti, kad būtent pagrįstas, neužpildytas noras yra optimalus egzistavimui. Kaip tik tokiu jį sukūrė Kūrėjas , kad pasiektume kūrimo tikslą .
Šis noras mėgautis niekada neprisipildo. Virš jo siekiame beribės Kūrėjo didybės, Jo begalinio atskleidimo, ir būtent to siekdami įgyjame laimę! Kabala dar prieš 6000 metų aprašė laimės pasiekimo sąlygas…

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Nuo kančių prasmės – iki gyvenimo prasmės

Komentaras. Kuriamas XXI amžiaus Nojaus arka. Žinoma, kad per milijardus Žemės egzistavimo metų buvo vienuolika masinių išmirimų. Didžiausias iš jų įvyko permo periodu, kai išmirė 95 % viso, kas gyva Žemėje.
Nūnai Rusijoje norima surinkti visų gyvų organizmų rūšis, jas išsaugoti ir sukurti savitą duomenų banką – „Nojaus arką“.
Atsakymas. Esmė ta, kad Žemė, ir apskritai visas pasaulis turi savo pabaigą. Juk materija – tai tam tikras mūsų pasaulio jautimas. Visi jo įvykiai, egzistavimas jame, nuoseklumas, laikas, visa, kad nutinka, tėra mūsų pojūčiuose. O to, ko nejaučiame, nežinome, tai mums neaišku. Ar kas nors egzistuoja?
Šiame pasaulyje tūkstantmečius švaistome tam, kad kaip vaikai iš smėlio pasistatytume miestus, archyvus, bibliotekas, kinotekas ir pan. Iš tikrųjų visa tai neegzistuoja – tik mes taip jaučiame! O mūsų pojūčiai greitai iš esmės keisis!
Imsime jausti pasaulį nauja savybe – davimo savybe ir tada dabartinė gavimo savybė atrodys mums kaip neegzistuojanti! Pakilsime virš jos, ir viskas, ką kūrėme šiame pasaulyje, tiesiog išsisklaidys kaip dūmas.
Pasaulis išnyks, mat žmonija įgis naują jutimo organą, pereis prie naujos koordinačių sistemos!
Klausimas. Ne dėl to, kad kils branduoliniai karai?
Atsakymas. Ne! Branduoliniai karai vis tiek nesunaikins visos žmonijos, nes ji turi pasiekti būseną, kai pasikeis, išsitaisys, pakels save!
Net jeigu branduoliniai karai sunaikins 90% žmonijos, tai likę 10% privalės įvykdyti visą kūrimo programą! Ir tada išnyks viskas, ką šiandien jaučiame mūsų pasaulyje – save ir materiją. Save ir mus supantį pasaulį pradėsime jausti visiškai kitaip – kaip vieną bendrą sielą.
Klausimas. O jums negaila, kad 70 Jūsų parašytų knygų pradings?
Atsakymas. Tegu kad ir rytoj pradingsta! Bet žmonija ims judėti pirmyn!
Žinau, kad mano darbas skatinant žmoniją vystytis niekur neišnyks. Jis užrašomas ant tų dvasinių pasiekimų, kuriuos kada nors kas nors galės pats patirti.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

Visata kilo iš 10 cm objekto

Klausimas. Einšteinas užrašė energijos formulę. Ar Laitmanas gali parašyti visiems suprantamą Kūrėjo atskleidimo formulę? Ir ją paaiškinti? Tada galėsime visada prisiminti, kaip tai daroma, ir patikrinti.
Atsakymas. Visada, kokios bebūtų aplinkybės, galvoti tik apie tai, kad susidūrei su gero linkinčiu Kūrėju, ir niekada nepalikti šios minties.

Klausimas. Žinomas amerikiečių mokslininkas Feinmanas apie kvantinę fiziką kalbėjo kaip apie mokslą, kurio niekas nesupranta, nors daugelis juo tinkamai naudojasi. Ar situacija su kabalos mokslu panaši?
Tai yra labai dažnai Jūsų mokiniai skundžiasi, kad nesupranta „Mokymo apie dešimt sfirot“. Bet ar jie gali jį kaip nors panaudoti?
Atsakymas. Ne, jie negali panaudoti šio mokymo, išskyrus tuos, kurie jau kyla dvasinėmis pakopomis, yra aukščiau įprastų mūsų kūno suvokimų.
Skaitydami „Mokymą apie dešimt sfirot“, mano mokiniai nesupranta, kas ten parašyta. Iš tiesų tai metodikos, kuri vysto žmoguje naujus jutimo organus, studijavimas.
Kai mokinys skaito, studijuoja ir labai nori suvokti tai, kas parašyta, vidinis jo noro impulsas ugdo dar neatskleistas jo savybes, ir pamažu jis pradeda suprasti ir jausti, apie ką kalbama.
Iš esmės tai panašu į tai, kaip žmogus vystosi mūsų pasaulyje. Juk gimdami mes nieko nesuvokiame. Mus stumia į priekį smalsumas, pavydas, konkurencija, ir taip mes vystomės, nežinodami kurlink judame.
Vaikas automatiškai kartoja, ką kalba suaugusieji, visiškai nesuprasdamas žodžių prasmės, nesąmoningai daro tuos pačius judesius. Taip ir kabaloje.
Klausimas. Iš tiesų, kaip sakė profesorius Feinmanas, fizikai nesupranta fizikos dėsnių šaknų, o tik jais naudojasi. Ar sugeba kabalistai išmokyti fizikos pagrindų fizikus?
Atsakymas. Patys paprasčiausi dalykai, kurie tuo pačiu metu yra patys sudėtingiausi, sudaro visos pasaulių sistemos pagrindą.
Aš manau, kad kada nors bus atskleistas ryšys tarp kabalos ir visų likusių mokslų, metodikų ir teorijų, kuriomis naudojasi žmonija. Kabala – mokslas apie visą pasaulių sistemą, pasaulio stebėjimą, pasaulio suvokimą – gali pakloti visų likusių mokslų pamatą, pagrįsti jų egzistavimą.
Tačiau aš negaliu pasakyti, kada tai įvyks, nes nežinau, kaip bendrauti su mokslininkais, siekiant apibrėžti bendrą kabalos ir mokslo pagrindą. Mums reikia pasistengti suprasti vieniems kitus.

Iš 2015 m. spalio 7 d. TV laidos „Kabala ir mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Davimo matavimo vienetas – dešimt sfirų

Dvasinė antimaterija

Klausimas. Kuo kiekvieno siekis patirti didesnį malonumą yra blogas? Kodėl mūsų pasaulyje tiek problemų ir kančių?
Atsakymas. Problema ta, kad mes mėgaujamės vienas kito sąskaita. Mėgaudamasis aš išplėšiu malonumą iš kitų, vagiu iš jų, kuo nors juos riboju. Iš to ir kyla karas tarp žmonių.
Be to, mes esame sukurti egoistinės prigimties ir norime mėgautis būtent tuo, kad turime daugiau nei kiti. Mėgautis kitų sąskaita – tai žymiai didesnis malonumas.
Pakanka pažvelgti, kaip elgiamės kelyje, kaip užkertame kelią ir nepraleidžiame vieni kitų: ar iš tikrųjų kiekvienas taip vėluoja, kad viena minutė lemia jo likimą? Visiškai ne, tiesiog mes patiriame malonumą aplenkę kitus. Tai ir yra mūsų blogasis pradas.
Pats siekis mėgautis nėra blogas – jis būdingas kiekvienam gyvūnui. Tačiau žmogus nori mėgautis būtent kitų sąskaita, pakilti aukščiau jų ir paminti juos, ir tai griauna mūsų visuomenę. Todėl pasaulį ištiko tokia krizė.
Klausimas. Tačiau yra daug žmonių, kurie aukojasi visuomenės labui.
Atsakymas. Jie taip pat veikia dėl savo noro mėgautis. Iš tikrųjų, niekas negalvoja apie kitus, tiesiog žmonės patys nesupranta tikrų savo veiksmų motyvų.
Jei atimsime iš humanistų malonumą, kurį jie patiria padėdami artimui, jie negalės atlikti nė mažiausio judesio. Jei motina staiga nustos jausti malonumą dėl kūdikio, jis mirs iš bado.
Visa materija veikia vien pagal šį principą. Bet yra dar viena materija, vadinama dvasine, kurios mes nejuntame, kuri veikia pagal kitą principą: davimo, o ne gavimo. Dvasingumas remiasi tuo, kad malonumas teikiamas, o ne gaunamas. Tai antimaterija, „atvirkščias“ pasaulis.
Dvasinis pasaulis egzistuoja, ir net įprastiniai mokslai atskleidžia tam tikrus ribinius reiškinius, bet mes nesugebame užčiuopti jų mūsų prietaisais. Tačiau žmogus gali pradėti jausti Aukštesnįjį pasaulį, antimateriją – būtent tai ir tyrinėja kabalos mokslas.
Atlikdami specialius pratimus galime paversti savo materiją nauja – noru duoti vietoj noro gauti. Ir tada galėsime mėgautis davimu, o ne gavimu.

Iš radijo stoties „103FM“ 2015 m. lapkričio 29 d. laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I d.

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Tai buvau ne aš!

Klausimas. Ar manote, kad kabalos mokslas – tai vienintelis kelias pas Kūrėją?
Atsakymas. Žinoma. O jūs pabandykite rasti kitą kelią.
Pamėginkite rasti mokslą, kuris galėtų ištirti visą pasaulių sistemą, visą pasaulį ir visiškai realiai, netikint kuo nors antgamtišku jį valdyti.
Mokslą, kuris suteiktų žmogui įrankius atskleisti bendrą valdymo sistemą ir parodytų jam, kur būtent jis turi įsikišti, kad ši sistema pakryptų į teigiamą pusę jo ir visos žmonijos atžvilgiu.
Raskite tokią metodiką ir tada su malonumu paliksiu kabalos mokslą ir imsiuosi jos. Šiandien tokia metodika ir yra kabalos mokslas.

Iš 2015 m. lapkričio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasiekimai, atnešantys laimę

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Kabalos mokslo pranašumai

Komentaras. Statistikos duomenimis daugiau kaip pusė mokslininkų – materialistų tiki Dievu. Be to, įvairiose pasaulio šalyse jų skaičius svyruoja nuo 54 iki 85 nuošimčių. O jūs sakėte, kad mokslininkams nėra taip paprasta tikėti Dievu.
Atsakymas. Mokslininkų broliją galima padalyti į keletą kategorijų. Tarp jų yra tokių, kurie automatiškai tiki Dievu.
Yra sakančiųjų: „Na, dėl viso pikto“. Yra abejojančiųjų: „Mes nežinome visko. Gali būti, kad yra kažkokia jėga“. Dar yra įvairių mokslininkų, kuriems artimos Hegelio, Spinozos ir pan. pasaulėžiūros.
Kitaip tariant, Dievas – tai Gamta, tam tikras aukštesnis protas. Kabalos mokslas kalba apie Dievą kalba kaip apie kolektyvų protą, pranokstantį mūsų gyvūninę prigimtį.
Kai susijungsime tarpusavyje, o tai padaryti mums pavyks, jeigu anuliuosime savo egoizmą ir pakilsime virš jo susivieniję pagal principą „pamilk savo artimą kaip save,“ – tada įgysime vieną bendrą protą, kuris ir vadinasi Kūrėju, Dievu. Štai ir viskas. Čia nėra nieko antgamtiško.
Būtų gerai, jei mokslininkai taip galvotų. Juk tokiu atveju, jie visiems patartų vienytis, kad pasiektume aukštesnį protą. O ir patys taip darytų. Tada bet kuris mokslas virstų kabala.

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Ar Dievas yra?

Ar Dievas egzistuoja?

Bėgimas per gyvenimą su kliūtimis
Klausimas. Technologijų vystymasis leis artimiausioje ateityje patobulinti ir išvystyti visus žmogaus jutimo organus. Vietoj akinių akyje turėsime mikroschemą, vietoj telefono rankoje – po mikroschemą ausyje ir smegenyse. Ar tai paskatins žmonių giminės vystymąsi?
Atsakymas. Ne, šitaip žmogus nesivysto, o tik suteikia galimybę kitiems valdyti save. Jei kompiuterį ir mobilųjį telefoną kas nors įaugins kaip mikroschemas į mano smegenis, galės į mane įsijungti ir vietoje šio gyvenimo transliuoti kokį nors filmą. O aš visą gyvenimą gulėsiu ir manysiu, kad kažkur keliauju.
Ir kaip mums sužinoti, kad dabartinis mūsų pasaulis, net be jokių mikroschemų smegenyse, – ne haliucinacija? Gyvename matricoje, programoje. Žmogus vystosi ne dėl išorinės, o tik dėl vidinės technologijos. Kabalos mokslo padedamas jis išmoks priimti naująją būseną, Aukštesnįjį – amžiną ir tobulą – pasaulį.
Šis metodas atvers žmoguje naują jutimo organą – meilę artimui, kuriuo jis pajus naują pasaulį. Tik turime įveikti  psichologinį barjerą. Tą padaryti įmanoma, juk tai ne siena, o tik nedidelė kliūtis, tarsi barjeriniame bėgime. Kartu mes galime įveikti šį psichologinį barjerą ir pradėti jausti naująją tikrovę.
Tada pamatysime, kad viskas priklauso tik nuo mūsų santykių. Galėsime iš Aukštesniojo pasaulio grįžti į šį, jei sugadinsime santykį su kitais, ir vėl galėsime ten pakilti, šį santykį ištaisę.

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 623-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Tiesa ims staiga pati skleistis

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Komentaras. Šiuo metu atliekami labai įdomūs bandymai su hologramomis, pagrįstomis kvantinių ryšių principu. Imama bendra holograma, kuri suskaidoma į atskiras dalis, kur kiekvienoje iš jų yra bendras vaizdas.
Šiuos fragmentus išdalina žmonėms, ir jeigu kuris nors vienas iš jų pabando ką nors pakeisti savo fragmente, tai visų kitų turimi paveikslai iš karto pasikeičia. Tai, matyt, labai panašu į tai, ką aprašo kabala?
Atsakymas. Taip. Tai stulbinanti pasaulio savybė, kurią esant mūsų lygmenyje sunku ne tik pajusti, bet ir išreikšti.
Tačiau visos dualumo, dalelių ryšių, holografiškumo savybės atves mus prie to, kad vis tik rasime tiltelį tarp kabalos ir paprasto mokslo. Tada galėsime pasiūlyti kabalą pasauliui.
Mokslininkai pamatys joje aiškius sprendimus, nors jų negalima bus iš karto panaudoti. Reikalas tas, kad mes nesiūlome jiems tam tikro prietaiso, kuriuo jie galėtų iš karto apsiginkluoti.
Tačiau jie pamatys kabaloje logišką dabartino mokslo, mokslinio priėjimo tęsinį, į ką mes šiandien atsiremiame mūsų sąmonėje, jutimuose, pasaulio suvokime, ir kas staiga atsiskleis mums. Tai tiesiog nauji horizontai.
Mokslininkų nereikia įtikinėti, kad jie tuo tikėtų. Kai tik jie supras, kad viskas priklauso nuo jų vidinio įsisąmoninimo, tai iš karto pajus būtinybę išplėsti savo sąmonę. Išplėsti – reiškia pakilti virš savęs, o kilti virš savęs – tai pereiti iš savo egoistinio „aš“ į altruistinį „mes“.
Tai daugeliui mokslininkų sužadins norą keistis patiems, nes jie pajus, kad jiems atsiveria stulbinanti pasaulio sistema. Visi Einšteino, Hju Evereto ir kitų garsių mokslininkų dėsniai atgis juose visų fizikinių bei cheminių pasikeitimų lygmeniu, greičiu, visais jų niuansais, kurių jie kol kas nemato, bet kažkiek apčiuopia. Jie tiesiog egzistuos juose!
Jų sąmonė pakils į lygmenį, kai šie greičiai, savybės, įvairiausių dabartinių bandymų rezultatų nesuderinamumai (mūsų dabartinei sąmonei) taps jų vidiniu lygmeniu.
Jiems nereikės įtemptai galvoti ir įsivaizduoti to, ką, pavyzdžiui, atskleidė Einšteinas, nes tai taps jų lygmeniu, kaip lygmuo vaiko, kuris šiandien studijuoja patį paprasčiausią Niutono dėsnį.
Tikiuosi, kad visa tai sudomins mokslininkus, ir jie pamatys, kad egzistuoja kitas mokslo lygmuo. Tada jiems kabala neatrodys kaip visų materialių pasaulių mokslų pakaitalas, o taps jų sąmonės išplėtimo priemone, o tai lems tolimesnę visų mokslų raidą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kolektyvinė ir individuali sąmonė

Ieškotojų karta

Sėkmingos ateities mokslas