Pasiruošimas pamokai

Knyga „Zohar“, skyrius „Mikec“ 225 d.)

Nereikia nerimauti, jei nesupranti, kokius etapus praeini, besimokydamas „Zohar“. Tavo užduotis yra tiesiog naudoti „Zohar“ kaip „stebuklingą priemonę“.
Gerai jautiesi ar blogai, traukia tave ši knyga ar atstumia, stenkis tęsti. Kantrybė ir pastovumas šiame kelyje – būtent jie atneš sėkmę.
Svarbiausia – norėti pritraukti ištaisymo Šviesą, kuri paveiks tave taip, kad pradėsi jausti ir matyti ryšį tarp savo mokymosi ir šios Šviesos.
Tai bus jau ne stebuklas, o atvira sistema. Pamažu suprasi, kaip ji veikia, kaip tu sudarytas, kaip ši Šviesa gali daryti įtaką ir keisti tavo norus, mintis, ketinimus.
O taip pat, kaip tu veiki šią Aukštesniąją sistemą, kokiais savo norais ir ketinimais atkreipi į save iš jos ateinančią Šviesą.
Pradedi pažinti šią sistemą. Kaip ir bet kuriame kitame moksle, iš pradžių studijuoju tik išorinius ryšius, nežinodamas, kodėl taip yra. Po to vis giliau skverbiuosi į sistemos vidų, pradedu ją jausti, formuoti savyje jos modelį – taip pradedu gyventi šiame naujajame pasaulyje.
Visa tai suvokti galima tik savyje suformavus kažkokį panašumą. Jeigu noriu suprasti, kaip dirba kažkokia sistema ar mašina, neužtenka ištyrinėti ją iš išorės, – reikia savyje sukurti jos modelį, kad suvokčiau, kaip tai turi veikti.
Tik dvasiniame modeliavime pirma turi įgauti jėgos ir savybių, kuriomis remdamasis galėsi formuoti šiuos dvasinės sistemos modelius… Tai yra, pirma privalau įgyti dvasines savybes, tik tuomet ši sistema pamažu susigulės manyje ir atsiskleis.
Man jau nebereikės prisiversti mokytis – aš suprasiu visą šią parcufų, sfirų, pasaulių sistemą ir pajusiu, kaip galima ją paveikti.
Taip aš suvoksiu kabalos mokslą ir suprasiu, apie ką kalba „Zohar“. Jis nukreips mane: nueik ten, pasuk čia, padaryk tai, pažiūrėk, kaip tai veikia, išmok.
Pradėsiu jausti šią sistemą, gyventi joje su visais šiais parcufais, pasauliais ir sfiromis, atskleisiu jos vidinę jėgą – Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kam atsiskleidžia knyga „Zohar“?“

„Skaitant knygą „Zohar“…“

Klausimas: Kaip įžvelgti savyje davimo savybę?
Atsakymas: Pats aš nieko negaliu įžvelgti, turiu tik stengtis tai daryti.
Jeigu stengsiuos savyje tarsi iš rūko išnyrantį paveikslą įžiūrėti visas šias savybes: aliejų, vyną, Kainą, Levį, Izraelį, Abraomą, Izaoką, Jokūbą, šios pastangos atkreips į mane keičiančią Šviesą.
Pakanka noro atskleisti pasaulį – kaip kad to nori mažas vaikas. Net jeigu mūsų veiksmai nenukreipti davimo link ir nesusiję su kitais žmonėmis, visgi pokyčius savyje pradedame jausti.
Sulaukiu atgarsių iš dešimčių žmonių visame pasaulyje. Vieni su mumis susiję tiesiogiai, kiti – per internetą, treti apskritai nesusiję, vieni tik pradeda mokytis, kiti studijuoja kelerius metus, vieni atvyksta į visus mūsų kongresus, kiti išvis nėra su mumis susitikę.
Tačiau visuose juose „Zohar“ sukelia kažkokius pokyčius. Reikia tik tęsti, stengtis įsivaizduoti save kartu su visais kitais, o visą knygą – savyje!
Kai pajusiu, kad visi mano pokyčiai ir visa realybė yra tik šiame vidiniame pasaulyje, man pavyks. Tai ir vadinama stebuklu.
Ir į visus kitus Baal Sulamo straipsnius pradėsi žvelgti taip pat, juk jis negalėjo kitaip parašyti.
Ir suprasi, jog visi žmonės veikia kaip kabalistai – juk jie vykdo gamtos dėsnius.
Visuose pasaulio reiškiniuose pradėsi matyti Kūrėjo ranką ir suprasi, kad neegzistuoja Juo neužpildyta vieta,  kad nėra nieko kito, tik Jis. Visas pasaulis tau pavirs į atverstą knygą „Zohar“.
Ne tik pamokos metu įsivaizduosi, kad viskas vyksta tavo viduje – taip pat vertinsi ir visą savo gyvenimą, visose situacijose ir bet kuriuo metu.
Ir tai netrukdys tavo įprastiniam santykiui su gyvenimu – tu nesupainiosi šių dviejų požiūrių.
Pašaliniai žmonės netgi nesupras, kad tu kitaip suvoki tikrovę, kadangi visas vidinis suvokimas taip ir liks tavyje ir neatsiskleis išoriniam pasauliui.
Savo tobulėjimą gali įvertinti būtent pagal tai, ar pavyksta vis lengviau įsivaizduoti visą pasaulį esant savyje, o įprastiniame gyvenime likti eiliniu žmogumi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Į visus klausimus atsako Šviesa“

„Koks jis – knygos „Zohar“ pasaulis?“

„Skaitant knygą „Zohar“

Klausimas: Dėl ko knyga „Zohar“ tokia sudėtinga – dėl savo teksto, painaus aprašymo, pojūčių nebuvimo, atotrūkio nuo įprasto pasaulio?
Atsakymas: Tik dėl vieno – būtinybės savo noru, be jokios narkozės, būnant visiškai sąmoningos būsenos, atlikti sau pačiam egoistinės širdies ir proto pašalinimo operaciją, ir vietoj jų įsodinti meilę visiems bei nuolatines mintis vien tik apie tai…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slaptas raktas į knygą „Zohar“

„Maistas sielai“

„Vienintelė, bet be galo sudėtinga sąlyga“

Tarkime, kad dabar skaitome knygą apie mūsų organizmo funkcionavimą.
Joje aiškinama, kaip būtent dirba smegenys, širdis, kepenys ir kiti organai, kaip jie keičiasi tarpusavyje medžiagomis, kas vyksta, kai kažką jaučiame ar valgome, kaip cirkuliuoja kraujas ir kiti skysčiai, kaip perduodami elektriniai signalai, kaip veikia visa mūsų fiziologija.
Taip knygoje „Zohar“ aprašoma sielos (kli) kūno fiziologija, jo sandara, ryšiai, darbas.
Tarsi klausytume paskaitos apie žmogaus anatomiją ir fiziologiją: iš kokių dalių sudarytas kūnas, kaip veikia visos vieno organizmo dalys, kiekviena savo vietoje, pagal savo funkciją ir galiausiai jaučiama, jog jis gyvas, lygiai taip pat dabar skaitome medžiagą, kuri kalba apie mūsų sielą.
O mokydamiesi dėdami pastangas palaipsniui priartėjame prie mūsų sielos atskleidimo mums, o joje atskleidžiame visą pasaulį ir Kūrėją.

Iš 2010-01-18 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Kai skaitome „Zohar“, nenoriu teoriškai aiškinti ir painioti žmogaus, kad jis apsigautų, neva kažką supratęs.
Visų šių savybių reikia ieškoti tik savo viduje – kaip mažas vaikas nesupranta, kuo skiriasi vienas dalykas nuo kito, taip ir tu nesupranti, o po to savaime suprasi.
Supratimas čia reiškia suvokimą – tu turi viską pajausti, kad pasakytum: „Aaa, štai dabar matau, gyvenu tame, jaučiu skonį!“ Reikia tik stengtis įsiskverbti į šio paveikslo vidų – ir tada suprasi!
Knyga „Zohar“ teoriškai nestudijuojama, čia nėra ko mokytis – tik įeiti į jį ir sužinoti. Ir tai visiškai taip pat, kaip vaikas pažįsta mūsų pasaulį.
Argi jis žino, kaip turi vystytis? Jis tiesiog ima iš pasaulio viską, kas tik įmanoma, ir taip auga. Ir tu taip vystykis. Tu turi turėti tokias pat mintis ir ketinimus mokydamasis!
Vaikas turi savo kambarį, visokius žaidimus, ji prižiūri motina – tai ir yra jo pasaulis. O tavo pasaulis, kuriame turi vystytis – tai knyga „Zohar“, ir elkis it kūdikis, kuriam reikia atskleisti šį pasaulį.
Vaikas neklausia, apie ką jam reikia galvoti – jis plačiai atveria akis ir burną, ir godžiai siurbia visą informaciją visais savo jutimo organais.
Tai ir vadinama suvokimu – kai iš pradžių jaučiu, o jau po to suprantu tai, ką jaučiau.
Jausdamas jau pradedu suprasti, kaip vieni dalykai susiję su kitais, ir kaip tai veikia mane, ir kas bus, jeigu kažką patrauksiu savęs link – tarsi vaikas, kuris iš savo žaislų mokosi, kas ir kaip veikia.
Taip mums reikia pajausti „Zohar“ – tai vienintelis būdas įeiti į dvasinį pasaulį, kito būdo nėra!
Smegenys čia nieko nepridės, nes tada teks naudoti žemiškąjį šio pasaulio protą ir pateikti materialius pavyzdžius. O tokiu būdu dvasiniame pasaulyje nieko nesuvoksi.

Iš 2010 m. sausio 4 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Klausimas: Kaip žinoti, kad mano pojūčiai „Zohar“ skaitymo metu – teisingi?
Atsakymas: Tai nesvarbu. Svarbiausia – sekti tekstą, pasiduoti jo tėkmei, o šis sūkurys kaip nors iškels tave į paviršių.
Gilindamasis į „Zohar“ žmogus patiria labai sunkias būsenas, kartais jaučiasi susipainiojęs, kartais iš viso nesupranta, kas su juo vyksta.
Turime būti iš anksto tam pasiruošę, juk įgydami kitą pakopą, nutriname visa, kas buvo ant praėjusiosios. Tarsi spaustume kompiuterio klaviatūros klavišą „Delete“ („Pašalinti“) – ir tuomet pakylame ant kitos pakopos! Tai pojūčiai, kurių mūsų pasaulyje nėra. Mes kol kas nepatiriame tokių intensyvių, tikrų, rimtų perėjimų, bet jaučiame, kad staiga susipainiojame, nustojame suprasti žodžius, pasijuntame tarsi rūke.
Taip atsitiks kiekvienam – ir besimokančiam akivaizdiniu būdu, ir stebinčiam pamokas internetu. Būtent taip mes augame!
Mums jau neteks mirti ir vėl gimti, mirti ir vėl gimti – tuos gyvenimų ratus mes praeiname šiame savo gyvenime. O naujas gyvenimo ratas – tai visada naujas „kli“: nauja žemė ir naujas dangus, viskas nauja.
Todėl iš anksto nieko negali žinoti – reikia tik visiškai atsiduoti sąlygoms, kurioms mus įpareigoja „Zohar“, ir jei eini kartu su šia knyga, tėkmė išneš tave iš visų sudėtingų būsenų.
Ateis naujos sumaištys ir nušvitimai, o senieji pasimirš ir pradings, ir taip pasikeisi, kad net neatsiminsi, kad kažkada buvai kitoks.
Todėl kol kas nereikia į save žiūrėti kritiškai – reikia tiesiog tęsti.
Kabalistai žmogui, kuris susipainiojo, pataria dar labiau gilintis į mokymąsi, veržtis toliau, lauk iš šios ūkanotos būsenos. Tiesiog reikia dar labiau stengtis, ir būsena pasikeis. Jeigu žmogus atsitraukia ir nori atsipūsti, nutolti nuo mokymosi, jis nubloškiamas atgal, ir vėl privalės žengti tuos pačius žingsnius pirmyn, tik jau daug sunkesnėmis sąlygomis.
Todėl, kai tik pajutai, kad susipainiojai ir esi rūke, žinok, jog tai nuostabi būsena, naujos pakopos pradžios ženklas, – ir iš visų jėgų spausk greičio pedalą!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ padeda mums augti“

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

„Zohar“: „Atėjus tamsai, su ja susijungia malchut ir viešpatauja, šviesdama chochma Šviesa, reiškiančia jos valdžią.
Bet dėl to, kad trūksta chasadim Šviesos, užtverti visi jos įėjimai taip, kad visa Šviesa joje sustingsta ir nėra joje jokio plyšio, pro kurį prasiskverbtų bent spindulėlis Šviesos.
…Tačiau ji pati pilna Šviesos ir kai joje prabus vidurinė linija bei atsivers įėjimai, – teisuoliai iš jos gaus joje uždarytą Šviesą chochma.
Todėl jie stengiasi įeiti į ją būtent tada, kai ji visa tėra siauri takai ir uždari įėjimai, nes tik tada joje yra tobula chochma Šviesa.“
Iš tikrųjų naktis pilna šviesos, bet mes nesugebame matyti naktį: mums neužtenka meilės ir davimo Šviesos (chasadim), kad ją pamatytume.
Tik chasadim Šviesoje galime priversti Šviesą chochma atsiskleisti ir imti šviesti jos viduje. Kuo daugiau chasadim Šviesos – tuo didesnis atskleidimas.
Naktis, tamsa – tai būsena, kai esu chochma Šviesos okeane, bet manyje nėra nė lašo chasadim Šviesos.
Jei imu savyje vystyti meilę ir davimą, chasadim Šviesą, tai man ima po truputį šviesti chochma. Ir tai reiškia, kad pažadinu aušrą, ryto šviesą, o po to ir dieną.
Nuo vidurdienio chasadim Šviesa, mano davimo jėga, silpsta ir aš imu leistis nuo turėto chasadim lygmens.
Tarsi priartėja saulėlydis, sumažėja chasadim dalis chochmoje ir prasideda vakaras, o po to ir naktis.
Mano noras gauti malonumą išaugo ir neduoda man jėgų toliau duoti ir mylėti (chasadim). Ji vis labiau mane užvaldo.
Juodosios nakties jėgos užvaldo mane ir aš pasiduodu, paskęstu tamsoje neįstengdamas mylėti ir duoti.
Toje tamsoje ir vėl sukaupiu davimo jėgas ir nuo vidurnakčio imu jungti chochma ir chasadim, kad viena Šviesa šviestų kitoje – taip atskleidžiu Šviesą.
Ir visa tai daro žmogus! Jei jis nugali savo norą mėgautis ir siekia davimo savybės, tai pamato Šviesą. O kiek jį nugali egoizmas, tiek jis jaučia tamsą.
Taip mes vystomės: po dienos ateina naktis – vėl ir vėl. Viskas priklauso tik nuo žmogaus, o iš Kūrėjo pusės mus visą laiką supa Šviesa, sakoma: „Aš savo AVAYA nekeičiau“ ir „Yra dėsnis ir jo neapeisi“.
Tau jau viskas duota, o dabar elkis kaip tinkamas…

Iš 2009.12.24 d. vakarinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Klausimas: Kokią įtaką „Zohar“ turės mūsų apsijungimui prieš pasaulinį virtualų kongresą ir kitus panašius susitikimus?
Atsakymas: „Zohar“ viską atliks. Mums tik reikia turėti ketinimą ir norėti matyti save tobulesnės būsenos. O „Zohar“ jau atliks šį darbą – tačiau tik tada, jei norėsime.
Aš negaliu tiesiog taip skaityti šios knygos. Nors net jeigu ją tiesiog skaitysiu, ji veiks mane.
Jeigu žmogus ateina į pamoką ir mato, kad jis neturi jokio noro, jo širdis ir protas kurti – „Zohar“ vis tiek jį veiks, juk jis sėdi tarp visų kitų ir yra susijęs su jais.
Net jeigu dabar negali susisiekti su savo bičiuliais, iš praėjusių dienų liko ryšys su jais, visai kaip sąmonės netekusiu ligoniu rūpinasi kiti žmonės, nes jis irgi žmogus.
Tačiau reikia kaip galima labiau stengtis, kad tave veiktų „Zohar“ …

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ padeda mums augti“

„Knyga, kuri atveria mums akis“

„Slaptoji Zohar jėga“

Jeigu jaučiu blogąsias jėgas – vadinasi, suprantu, kad yra ir gerosios jėgos, tik dabar mane veikia ne jos, o blogosios.
Pavyzdžiui, turiu namą – gerą, šiltą, saugią vietą, bet dabar esu naktį miške. Man baisu, tamsu ir bloga, nes turiu su kuo palyginti.
Jei neturėčiau jaukaus ir šilto namo, nesikankinčiau ir prisitaikyčiau prie gyvenimo miške. Jis nebeatrodytų man tamsus ir baisus – tai man būtų įprasta. Taip ir mes – jau  įpratę gyventi šiame blogiausiame pasaulyje.
Todėl nereikia bijoti vaizdų, aprašytų knygoje „Zohar“. Skaitydamas apie pačius baisiausius personažus, turiu sakyti sau – visa tai yra manyje…
Manyje yra mano paties norai, kuriais noriu mėgautis. Manyje yra ir visi šie velniai bei dvasios, ir pragaras – viskas čia.
Reikia tai įsisąmoninti, antraip įsivaizduosime visokius materialius Pragaro ir Rojaus vaizdus, kaip priimta religijoje: čia įeiti uždrausta, o čia – galima…
Todėl Baal Sulamas ir parašė knygos „Zohar“ komentarą, kad išsivaduotume nuo visų šių išgalvotų vaizdinių ir ieškotume viso to tik savo viduje.
Tai vidinė Toros (Biblijos) dalis: viskas yra žmogaus viduje, o pats žmogus – tai mažas pasaulis. Visa tai – tik aš, nėra nieko, išskyrus mane.
Viena, kas yra manyje, – arba Kūrėjas (Šviesa), arba atvirkštinė jo pusė. Yra tik Jis ir aš, ir Jis pasakoja, kaip atskleisti Jį iš Jo paties paslėpties.
Taip Jis sutvarkė tyčia, kad atskleisčiau Jį per savo paieškas savo paties pastangomis.
Taisydamas savo norus, atpažįstu Jį, taip sukūrusį mane. Tai yra, suvokdamas Kūrėją, suvokiu patį save, visas savo savybes ir galimybes.
Visą laiką prašau Jo pagalbos, kad surinkčiau ir suprasčiau kažkurias savo sielos dalis. Jis ateina, atskleidžia jas, ir mes pradedame dirbti kartu – susivienijame šiame darbe!
Sistema, kurioje dirbame, tampa mano siela, kurioje esame kartu – Jis ir aš.
Visa tai ir pasakoja knyga „Zohar“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mano priešas – žudantis mane egoizmas“

„Rojus ir pragaras – žmoguje“

„Kūrėjas – kūrinio viduje“