Klausimas. Kad pasiektume tikros meilės būseną, turime laikytis vienintelio visatos dėsnio – savybių panašumo. Kitaip tariant, aš turiu turėti savybes, panašias į gamtos, šios pirminės priežasties, kuri mane sukūrė?
Atsakymas. Taip, mes turime supanašėti su gamta, kurioje iš tikrųjų esame. Bet kaip sužinoti, kokia ta gamta? Todėl mums suteikta grupė, tariamai egzistuojantys žmonės, su kuriais aš turiu sąveikauti, laikydamas save ir juos viena bendra visuma. Taip nusistatau fokusą, kaip, pavyzdžiui, iš dviejų figūrų arba linijų, reguliuodamas ryškumą, gaunu vieną.
Klausimas. Kabala sako, kad gamta yra altruistiška, o mes žmonės, kūriniai – egoistiški, kitaip tariant, mes turime egocentrinį mąstymą, tačiau privalome tapti panašūs į gamtą. Nors mes ir suprantame, kas yra altruizmas, bet mes jo lyg ir nematome gamtoje. Tai ta pati materija. Ji taip pat egoistinė?
Atsakymas. Kai kabala atskleidžia žmogui jo išsitaisymo metodiką, tai tampa jo auklėjimosi metodika. Ji jam paaiškina, kokiu būdu jis turi keistis, o besikeisdamas jis pamatys ištaisytą pasaulį. Taip tai veikia.
Žmogus turi suprasti, kad jo matymo lauke yra dvigubas pasaulio vaizdas, ir jis turi jį sujungti. Jungdamas save su kitais į vieną bendrą visumą, vieną objektą, jis išsitaiso ir pamato pasaulį ištaisytą.
Kūrėjo prigimtis, sukūrusi mus, yra altruistinė, ir mums reikia tapti panašiems į Jį, kitaip tariant, absoliučiu davimu. Kūrėjas specialiai sukūrė mus priešingus Jam, kad galėtume iš priešingos būsenos suvokti Jį.
Sujungdamas savyje absoliučiai neigiamas ir absoliučiai teigiamas savybes, žmogus galės pakilti į kitą pasaulio pajautimo lygmenį.
#246981

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Gyvenimo ir mirties klausimas

Klausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip vystosi siela?

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Klausimas. Prieš tris metus ėmiau studijuoti kabalą ir atrodo, kad viską supratau. Ir „Įvadas į kabalos mokslą“ (Pticha), ir „Mokymas apie dešimt sfirų“ (TES) buvo suprantami bei aiškūs.
O po trejų studijavimo metų ėmiau jausti, kad ne tik blogai tai suprantu, kas anksčiau buvo aišku, bet Pticha ir TES, darbas grupėje atstumia mane. Tai normalus ženklas?
Atsakymas. Tai gero tobulėjimo ženklas. Šį laikotarpį reikia pereiti jėga, atkakliai, ir tuomet imsi viską suprasti protu ir jausmais.
Klausimas. Kitaip tariant, kliūtys iš tikrųjų yra pagalba?
Atsakymas. Taip. Bet taip tęstis gali gana ilgai, galbūt keletą metų. Svarbiausia nepalikti ir pamatysi, kokio atlygio sulauksi.
#251355

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys dvasiniame kelyje

Kliūtys virs pagalba

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis

Klausimas. Kaip kabalistas įvertina objekto ar reiškinio išsivystymo lygį?
Atsakymas. Gamtos išsivystymo lygį galima įvertinti tik tada, kai matome jos tarpusavio ryšį bendroje sistemoje. Kiek ji užpildo visą sistemą iki idealios integralios būsenos, tiek galime įvertinti kiekvieno gamtos elementą pagal tai, kiek jis įsijungęs į tą bendrą būseną.
Tačiau bet kokios raidos formos vis tiek priklauso nuo žmogaus. Žmogus iš esmės ir nusprendžia, kiek visos formos bus teisingai viena su kita suderintos ir teisingai sąveikaus tarpusavyje.
Todėl pasakyta, kad viena vertus, žmogus priklauso nuo visos gamtos, o kita vertus, visa gamta priklauso nuo jo.
#251020

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Sielų sistema dvasiniame pasaulyje – tai pati aukščiausia pakopa ar yra kas nors aukščiau?
Atsakymas. Sistema nėra pakopa. Sistema – tai sistema.
Bendras, Kūrėjo sukurtas noras sudužo į atskiras dalis. Tos atskiros dalys susijusios tarpusavyje ir mums reikia jas surinkti taip, kad jos egzistuotų kaip viena bendra visuma.
Tokiu atveju, nors jos ir atskirtos tarpusavyje, jų funkcionavimas kaip vienos bendros visumos įgyja 620 kartų didesnę jėgą nei ta, kuri buvo iki sudužimo.
#251002

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Kabalos mokslo vystymasis nuo Adomo iki Abraomo
Komentaras. Viena vertus, „Kabalos istorija“ yra labai paprasta, kita vertus, gana sausa.
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip ji dėstoma. Jūs galite tiesiog išvardyti nuogus faktus, kuriuos reikia prisiminti. O jei kalbate apie priežastis, kodėl tai įvyko, tada istorija tampa ir dideliu mokslu apie tai, kaip visi veiksmai, ryšiai ir reiškiniai persilieja vieni į kitus.
Komentaras. Kabalos mokslas sutinka su tuo, kad po Didžiojo sprogimo, maždaug prieš 14 milijardų metų, atsirado materija, laikas, erdvė. Atomai jungėsi į molekules, vėliau į stambesnius organizmus ir t. t. Visa tai Baal Sulamas aprašė laikraštyje „Tauta“.
Atsakymas. Yra tik vienas pataisymas: visa tai susiję su žmogumi, kuris atsirado prieš 13,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo. Vystydamasis jis pradėjo atskleisti, kad jo atžvilgiu tarsi egzistuoja žvaigždės ir viskas, ką jis mato. Ir jei ne žmogus, neįmanoma pasakyti – buvo tai ar ne. Tada iš viso nebūtų laiko, erdvės ir istorijos.
Komentaras. Sakoma, kad prieš 70 000 metų įvyko kognityvinė revoliucija ir šiuolaikiniai žmonės kilo iš homo sapiens. Kabalos mokslas tvirtina, kad pirmasis žmogus, kuris atskleidė ne tik pasekmes, bet ir materialių procesų priežastis, buvo Adam Rišon.
Atsakymas. Adomas vadinamas „Rišonu“, t. y. „pirmuoju“, nes pirmas iš žmonių atskleidė Aukštesnįjį pasaulį, t. y. papildomą tikrovę. Ir iki jo žmonės egzistavo dešimtis tūkstančių metų. Kabalos mokslas to neneigia, nes Adomas ne pirmasis žmogus Žemėje, o pirmasis, atskleidęs Aukštesnįjį pasaulį. Nes be penkių jutimo organų jis išvystė dar penkis, vidinius, daug gilesnius jutimo organus, nesusijusius su mūsų pasauliu, kuriais jis pajuto kitą, aukštesnį, gamtos būvį.
Tora sako, kad nuo Adomo iki Nojaus ir nuo Nojaus iki Abraomo praėjo 10 kartų, t. y. 20 kartų kabalos mokyklų. Tačiau labiausiai kabala paplito Senovės Babilone, ten ji atsiskleidė ne vienetams, ne mažai grupelei, o Abraomui ir jo sekėjams. Būtent per Abraomą kabala pradėjo sparčiai plisti masėse.
Klausimas. Ar Abraomą galime laikyti kabalos metodikos pradininku?
Atsakymas. Taip. Todėl jis ir vadinamas „Abraomu“, t. y. „tautų tėvu“. Mokymas, kurį jis atskleidė – tai papildomų žmogaus jutimo organų išvystymas, kai be mūsų pasaulio, kuriame gimstame, jis dar jaučia papildomą dvasinį tūrį. Jis yra aukščiau mūsų pasaulio ir lemia visus Žemės įvykius, todėl yra mums būtinas.
Iš pradžių Abraomas nebuvo kabalistas. Jis buvo Babilono karaliaus Nimrodo žynys. Tačiau palaipsniui, matydamas, kas vyksta su babiloniečiais, kurie iš draugiškų, geraširdžių žmonių virsta prieštaringais, piktais vienas kito atžvilgiu žmonėmis, jis pradėjo tyrinėti, kodėl tai vyksta. Būdamas žyniu, jis privalėjo situaciją sureguliuoti.
Abraomas suprato, kad priežastis – natūralus žmogiškos prigimties vystymasis, skatinantis žmogų pakilti virš šito blogio ir vystytis geruoju būdu.
Jis atskleidė, kaip sukurti žmonių visuomenę, kuri būtų geranoriška vienas kito atžvilgiu ir padengtų blogį. Jis tai išstudijavo, aprašė ir pradėjo dėstyti. Tai ir yra jo metodika, teorija ir praktika.
Klausimas. Ar šis mokymas, kurį išvystė Abraomas yra metodika vienetams, o Mozės, parašiusio Torą, mokymas, metodika didelei tautai, nes iš Egipto išėjo 3 mln. žmonių, ir buvo reikalinga kita metodika?
Atsakymas. Ne, metodika, iš principo, nesikeičia. Jos tikslas yra vienas – pakelti žmogų iki lygmens „pamilk savo artimą, kaip pats save“. Praktiškai tai buvo žinoma ir iki Abraomo, Adomo laikais. Tačiau viskas priklausė nuo to, kokiomis sąlygomis buvo taikoma ši metodika.
Vienas dalykas taikyti tai mažoms grupėms žmonių iš Babilono, su kuriomis Abraomas iš ten išėjo. Jis mokė juos vis labiau vienytis, nes tarp jų atsirado tam tikra trintis. Vėliau tarp jų iškilo labai rimtas ego, ir jie nusileido į tokį gilų egoizmą, tokią tarpusavio trintį, kuri vadinasi buvimu pas faraoną arba egoistine tremtimi. Egoizmas (faraonas) tapo jų valdovu.
#246374

Iš 2018 m. lapkričio 22 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Antisemitai nuolat koneveikia žydus, rėkauja tulžingus šūkius, žydai nuo to kenčia. O japonai skaito antisemitinę literatūrą ir žavisi žydais. Jie teigia: „Jeigu žydai iš tikrųjų kontroliuoja visą pasaulį, tai galima iš jų to pasimokyti“. Ar tai gera tendencija?
Atsakymas. Apskritai, japonai į tai žvelgia dalykiškai. Labai teisingai. Jei pasaulis taip vertina žydus, kad laiko juos dėl visko kaltais, vadinasi, jie turi didelę jėgą ir galimybę, aš irgi norėčiau ją turėti.
Klausimas. Ko trūksta kitoms tautoms ir antisemitiškai nusiteikusiems piliečiams, kad jie taip pat dalykiškai reaguotų?
Atsakymas. Ne, to negali būti. Taip reaguoja tik japonai, bet irgi trumpam.
Antisemitizmas kyla ne dėl to, kad žydai sėkmingi, turtingi, protingi ir pan. Galbūt tik iš dalies, bet antisemitizmo šaknys kitur.
Jis kyla iš vidaus. Tai grynai biologinis, genų reiškinys. Jis yra mūsų dvasiniuose genuose. Kitaip nekęstų tik turtingųjų žydų, o vargšų – ne, o pastarųjų dauguma.
Reikalas tas, kad neapykantai nereikia pateisinimo. Ji kyla iš nenusakomų gelmių – iš ten, kur prasideda mūsų pasaulio, visatos egoistinė prigimtis.
Praktiškai antisemitizmo šaknys buvo dar prieš mūsų visatos atsiradimą, t. y. egoizmas, kurio pagrindu sukurta visa gamta, nekenčia savo priešingybės. O žydai turi šitą tašką. Jie to nežino, bet turi tašką, priešingą mūsų pasaulio prigimčiai.
Todėl plinta tokios teorijos, kad žydai – ateiviai iš kitos planetos, kad jie visiškai kitokie. Tarkime, kad yra aštuoni milijardai žmonių ir iš jų dešimt milijonų, maždaug 0,1%, kitokių. Tai iš tikrųjų tiesa.
Komentaras. Vienas profesorius savo paskaitoje apie asimiliuotus žydus pasakė, kad tai žmonės, kurie nenori pripažinti savo vidinio žydo.
Atsakymas. Taip, žinoma. Bet argi tai gali padėti?
Klausimas. O kas yra vidinis žydas? Taškas, apie kurį kalbate?
Atsakymas. Tai taškas, kuris gali išvesti žmogų už mūsų pasaulio ribų, pakelti jį į davimo, meilės, visiško, tikro altruizmo lygmenį. Tai iš tikrųjų žydiškas taškas, kadaise jis buvo iš tikrųjų gyvas, klestintis ir ryškus, kol užgeso. Dabar turime jį atgaivinti.
Klausimas. Dažnai sakote, kad žydų tauta – septyniasdešimties tautų, išėjusių iš Babilono, atstovai. Ar galima teigti, kad šitose septyniasdešimtyje tautų, t. y. kitose tautose, taip pat yra šis vidinis taškas, vadinamas „žydu“, kurio jie savyje nekenčia, o tai pasireiškia neapykanta kitiems?
Atsakymas. Šis taškas giliai paslėptas, bet yra kiekviename.
Kadaise buvome visi kartu vienoje integralioje būsenoje, sistemoje. Po to ši sistema subyrėjo, pasklido kaip žvaigždės ir kiti kosminiai kūnai po susidūrimo. Taip išėjo, kad šis taškas įkrito mums į vidų.
Yra tokių žmonių, kuriuose jis truputį dar gyvuoja. Juos domina sukūrimo priežastis, tikslas. Yra žmonių, kuriuose tai menkiau jaučiama. Juos traukia menai, mokslai ir t. t. Kituose žmonėse jis dar mažiau gyvybingas. Juos traukia tik paprastas, praktiškas, įprastas žmogaus gyvenimas. Kai kurie žmonės jo beveik neturi. Tai jau patys primityviausi žmonės.
Dėl to žmonės gimsta tam tikroje aplinkoje, atitinkamoje planetos vietoje. Viskas kyla iš šio vidinio taško, iš jo santykio su Kūrimo tikslu, sugrįžimu į bendrąją integraliąją būseną.
Visų kartų žydai – tai tie, kurių trauka bendrajai integraliajai būsenai didesnė, nei visų kitų. Tokie žmonės gimsta vadinamaisiais žydais.
Vidinis taškas yra jų vystymosi šaknis, jis ir sužadina visas kitas savybes. Taigi, jie gali būti apsukrūs, verslūs, protingi, veržlūs. Arba gali būti romantiškesni, meniškesni, kūrybingesni ir t. t.
Vadinasi, šis taškas nulemia visas kitas žmogaus savybes. Žinoma, kiekvienam kitaip. Jis suformuoja labai gyvenimišką, aiškų poreikį: kam, dėl ko gyvenu, ko šiame gyvenime noriu pasiekti? Tai jaučia didžioji žydų dauguma.
Klausimas. Kodėl šio taško „dėl ko gyvenu?“, šio vidinio žydo savyje niekas nemėgsta? Nei žydai, nei nežydai.
Atsakymas. Išskyrus kabalistus. Tie, kurie ugdo šį tašką ir mano, kad jis jiems netrukdo, o atvirkščiai, vilioja į kitas erdves, kitus matavimus, tie šį tašką plečia ir nuolat augina.
Klausimas. Kodėl kiti žmonės jo nekenčia? Kodėl negalima jo išrauti arba tiesiog pamiršti?
Atsakymas. Jo iš žmogaus negalima išrauti, jis viduje. Net persodinus organus, to taško nerastum, nes jis – dvasinis. Jo nėra materijoje, nes ši – tik nešėja.
Tai ypatingas informacinis įrašas, kuris egzistuoja kartu su žmogumi. Žmogus miršta, o informacija lieka ir patenka į kitą pasaulį, kitą gyvenimą.
Klausimas. Kaip šią neapykantą paversti meile žydams?
Atsakymas. Pamilti savyje žydą – reiškia suprasti, dėl ko šis informacinis įrašas yra manyje, koks jo tikslas.
Kai žmonės supras mūsų aiškinimus: ką reiškia siekti Aukštesniojo pasaulio, kitos pakopos, kokią dovaną gaus iš savo vidinio taško, – tada jie ims jį branginti ir ugdyti.
Tada didžiausi antisemitai ir visi kiti, įvairiai nusiteikę žydų atžvilgiu (ir žydai, ir ne žydai), suvoks, kad gali pakilti virš savo gyvūninio gyvenimo.
Klausimas. Iš esmės, tai – labai geras taškas. Dėl to žydai protingi, veržlūs, kūrybingi, romantiški, bet vis tiek jo nemėgsta. Kaip žydams pamėgti šį tašką?
Atsakymas. Reikia jiems paaiškinti, koks tai taškas, kur jis kviečia, ką žada, kaip jo padedami gali ko nors pasiekti. Tai labai rimtas klausimas.
Nes greta šio taško, lygiagrečiai jam, egzistuoja visas mūsų egoizmas, kuris visai nenori būti susietas su žydais, judaizmu, su tuo tašku, siekiančiu sukūrimo tikslo – priešingo egoizmui. Tai absoliučiai priešinga! Todėl mes nė už ką to nenorime, rankomis ir kojomis spiriamės nuo to.
Klausimas. Kalbame, kad viskas ateina iš aukščiau.
Atsakymas. Neabejotina.
Klausimas. Kaip susitarti su Aukštesniąja jėga, kad ji paleisdama egoizmą ir sužadindama tašką širdyje, kaip nors viską sujungtų?
Atsakymas. Tarp jūsų labai išplito klaidinga nuomonė apie Aukštesniąją jėgą.
Aukštesnioji jėga – tai gamta, kuri nekinta, su ja neįmanoma susitarti, kaip ir su bet kokio fiziniu dėsniu. Todėl, kaip besistengtumėte pajungti gamtą (juk susitarti, tai – pajungti ją sau), jums nepavyks, turėsite paklusti jos dėsniams. Tik griežtai laikydamiesi gamtos dėsnių galėsite atskleisti vadinamąjį tašką širdyje, žydišką tašką ir išvystyti jį taip, kad galėtumėte įsisavinti Aukštesnįjį pasaulį, kitą matavimą. Tai galima padaryti, bet ne susitariant su Aukštesniąja jėga, o ją tyrinėjant ir realizuojant savyje jos savybes.
Klausimas. Kaip įveikti vidinį žmogaus pasipriešinimą, nenorą paklusti šiai gamtos jėgai?
Atsakymas. Pasipriešinimas vadinasi „mūsų egoizmas“. O egoizmui įveikti yra metodika: galima taip juo pasinaudoti, kad jis netgi padėtų, nesipriešintų šio aukštesniojo dvasinio taško įsisavinimui.
Klausimas. Pateikite trumpą formulę – kaip egoizmas padeda, ką reikia padaryti, kad jis padėtų žydų tautai?
Atsakymas. Egoizmas padeda visaip. Tik reikia sukurti teisingą mažą bendruomenę, geriausia iš dešimties žmonių, kuri padėtų įsisavinti šį egoizmą kiekvienam iš dešimties taip, kad veikdami kartu, jį paverstų priešinga savybe – altruizmu.
Tada šioje bendroje altruistinėje savybėje jie pajus kitą gamtos lygmenį – altruistinį, davimo ir meilės savybę. Ir jie pamatys, kad ten susitelkę visų jų taškai, kurie juos traukė kūrimo, gyvenimo tikslo link.
Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės sujungia savo mažus norus ir jų padedami įsisavina kitą, aukštesnę erdvę.
Klausimas. Kas atsitiks antisemitams, kai pamatys besivienijančius žydus?
Atsakymas. Jie su malonumu patys tame dalyvaus. Būtent patys didžiausi priešininkai ir nekentėjai turi daugiau galimybių įsisavinti šią metodiką ir patekti į kitą matavimą, negu abejingieji.
#248146

Iš 2019 m. vasario 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ar vystymosi pagreitinimas per apibrėžtą laiką atneša daugiau kančių ir pastangų, būtinų vystyti žmogaus dvasinę dalį? Ar verta spartinti raidą?
Atsakymas. Paspartinti ar ne – iš principo nepriklauso nuo mūsų. Neturime greitinti gamtos vystymosi, mums pakanka paspartinti savo vystymąsi.
Jei siekiame tobulesnės būsenos, teisingesnės mūsų tarpusavio sąveikos, tai tuomet visa gamta tampa geresnė. Toks jos ištaisymas.
Visa esmė – mūsų pagreitinimas. Būkime artimesni vieni su kitais, geriau elkimės vieni su kitais ir geriau tarpusavyje veikime vieni kitus.
#251320

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl dvasiniame pasaulyje nėra įspėjamųjų ženklų?

Tobulėti – kylant pakopomis

Finišo tiesioji

Klausimas iš Facebook. Kabaloje irgi yra „gojų“ (pasaulio tautų) sąvoka. Ir koks kabalistų požiūris į gojus – kaip Talmude?
Atsakymas. Talmudas ir kabala – tai vienas ir tas pats. Tik reikia suprasti, kad viskas priklauso nuo žmogaus, skaitančio vadinamąsias „šventas“ knygas. Jos yra šventos, nes jas parašė dvasinį pasaulį pasiekę žmonės.
Sąvoka „gojus“ reiškia „tauta“. Žydai praktiškai nėra tauta. Tai ypatinga žmonių grupė, kuri įsipareigojo pasiekti davimo ir meilės savybę, prilygti Kūrėjui, o paskui tą savybę perduoti visam pasauliui, išmokyti jos žmoniją, „būti šviesa gojams“ – pasaulio tautoms.
Taip ta Senovės Babilone iš visų ten gyvenusių tautų susiformavusi grupė atsiskyrė nuo jų ir pasivadino „Izraelio tauta“, nors tai ir ne tauta. Taip ir pasakyta Toroje, kad ji neįtraukiama į tautas.
Ir yra kitos turinčios šaknį 70 pasaulio tautų, nes egzistuoja 70 šių tautų dvasinių šaknų, ir visos jos egoistinės. O grupė „Izraelio tauta“ buvo altruistinė. Tačiau galiausiai po pusantro tūkstančio metų ji vėl nukrito į egoizmą ir šiandien žydai yra didesni egoistai nei visi kiti.
#250345

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos žmonijos lego

Izraelis, įspraustas į svetimus rėmus

„Israel“ ir pasaulio tautos

Klausimas. Kodėl dvasiniai jutimo organai vadinami taip kaip ir mūsų pasaulyje: rega, klausa, uoslė ir t. t.?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje penkias jusles vadiname rega, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Dvasiniame pasaulyje, savaime suprantama, nėra nei akių, nei burnos, nei nosies, nei liežuvio, nei rankų. Yra tik norai.
Tačiau kiekvienas noras nustatytas į tam tikrą gavimą, į tam tikrą kokios nors Kūrėjo savybės jautimą. Ir todėl vadiname juos pagal žmogaus šiame pasaulyje pavidalą. Juk žmogus tarsi žemesnis sielos etapas.
Kitaip tariant, visa siela yra dvasiniame pasaulyje, joje nėra jokių kūniškų organų, yra tik norai. Tačiau norai, kurie nukreipti į Šviesą Chochma, į Šviesą Chasadim, į skirtingus panašius suvokimus, irgi vadinasi „akys“, „nosis“, „burna“ ir t. t. O mūsų fiziniai kūnai sukurti panašūs į tai.
Studijuodamas kabalą, pamatysite, kaip dvasinės savybės pamažu nusileidžia iki mūsų pasaulio ir mūsų materijoje palieka atspaudą. Mes esame jų pasekmė šiame pasaulyje.
#248868

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvasiniai jutimo organai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis