Išminčiai sakė (Jona traktatas), kad antroji Šventykla buvo sugriauta, nes kilo neturinti pagrindo neapykanta.
Ir tai įvyko nepaisant to, kad ten užsiiminėjo Tora, laikėsi priesakų, labdariavo, tačiau tai darė savanaudiškai, dėl atlygio, kitaip tariant, atliko visus veiksmus, tik nesivienijo, ir todėl tas darbas iš gyvenimo eleksyro virto mirtinais nuodais.
Tora gali būti mirtinas nuodas, t. y. vaistas, padedantis užmušti egoistinį norą, o gali būti gyvybės eleksyras, suteikiantis gyvastį norui duoti.
Tai viena ir ta pati Šviesa. Jei Šviesa ateina norui mėgautis, kuris kol kas egoistinis ir nesiekia išsitaisyti, kad duotų, tai ji dar labiau apsunkina žmogaus širdį ir atveda jį į blogio įsisąmoninimą.
O paskui, kai žmogus įsisąmonina savo blogį ir iš tikrųjų nori taisytis, ta pati Šviesa virsta geruoju angelu.
* * *
Pirmiausia reikia įsisąmoninti blogį, tik tai gali mus atvesti prie maldos, prie prašymo ištaisyti. Blogio įsisąmoninimas galimas dėl savo egoistinių savybių arba dėl to, kad nenoriu išsitaisyti, arba dėl to, kad jau noriu išsitaisyti, bet neturiu tam pakankamai jėgų. O jėgų reikia ne taisytis, o tam, kad paprašyčiau Šviesos mane ištaisyti.
* * *
Avo 9 diena – gedulas dėl sudužusios sielos, kurią paliko Šviesa, t. y. Kūrėjo buvimas. O mums jį reikia sugrąžinti atgal. Būtent tai, kad nenorime jo sugrąžinti, nenorime atkurti sudužusios sielos – tai ir yra griovimas, prasižengimas, dėl kurio turime gailėtis.
Kitaip tariant, gedime ne tos griūties, kuri buvo kažkada, gedime, kad nenorime ištaisyti jos čia ir dabar. Nenorime paprašyti Kūrėjo, kad mus ištaisytų, netgi atsisakome priartėti prie šio prašymo. Tai ir yra tikroji griūtis.
Verkti reikia ne dėl sugriuvusio pastato, o dėl savęs, savo sudužusios sielos, kurią galime atkurti, bet to nedarome.
#230501

Iš 2018 m. liepos 22 d. vakarinės pamokos, tema „Avo mėn 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkus metas – galimybė vienytis

Nebijok blogio atsiskleidimo

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Klausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Klausimas. Kas ypatingo nutiko Baal Sulamo laikais, kad jis pirmas pajuto stiprią vidinę būtinybę platinti kabalą, nors jis gyveno prieš šimtą metų?
Atsakymas. Pasaulyje įvyko posūkis su staigiais pokyčiais. Pasaulis tapo egoistiškesnis, įvyko mokslinė, techninė, kultūrinė ir tiesiog revoliucija. Daugelyje šalių pasikeitė santvarkos, sukilo tautos, valstiečiai leidosi į miestus. Kitaip tariant, pasaulis tapo labiau koncentruotas, reiklesnis.
Todėl buvo galima pradėti platinti kabalos mokslą taip, kad ją būdu galima realizuoti. Žmogus ėmė klausti: „Kam gyveni? Kodėl?“, o ne šiaip gyventi kaip karvė, kuri ganosi pievoje.
Jį ėmė traukti pasaulis, kultūra, technika. Atsirado mašinos, lėktuvai, ryšys tarp žmonių. Žmonija tapo visiškai kitokia. XX amžius su mumis atliko tai, ko neatliko ankstesnieji laikai. Todėl atsiskleidė kabala.
#248699

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Kam skirtas kabalos mokslas?

Klausimas. Kaip penki jutimo organai atsiskleidžia dešimtuke?
Atsakymas. Dvasinis parcufas apima sfiras Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Zeir Anpin savo ruožtu apima šešis jutimo organus: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Chod, Jėsod. Ir todėl turime Kėtėr (1), Chochma (1), Bina (1), Zeir Anpin (6) ir Malchut (1) – iš viso 10.

Kiekvienas dešimtuko narys jaučia visus penkis dvasinio jutimo organus, nes dešimtukas – tai viena visuma, tarsi vienas dvasinis kūnas ir siela.
Išeitų, kad jūs visi turite vieną sielą. Esmė ta, kad pasaulyje mums visiems yra viena siela. Visa ta konstrukcija vadinasi „siela“ arba „Adam“.
Šiame dvasiniame kūne atskleidžiate penkias jusles, kurios vadinasi Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut.
#248865

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Pasirink šį gerą likimą!

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Klausimas. Ar kabalistai rašė tekstus kodais, slėpė paslaptis už raidžių ir žodžių, ar kaip parašyta taip ir reikia suprasti?
Atsakymas. Kaip parašyta, taip ir reikia suprasti. Paskui išvysite, kad tame „taip parašyta“ atsiskleidžia visiškai kita, nauja prasmė, tačiau ne pačiame tekste, o jūsų viduje, kaip reakciją į tą tekstą. Kitaip tariant, jūs atsiskleidžiate, o ne tekstas.
Tekste nėra kodo, nėra paslapties, nėra šifro. Visas šifras – jumyse. Jūsų reakcijos į tuos pačius žodžius bus visiškai kitokios. Jus užvaldys tai, kas jumyse atsiskleidžia.
Iš principo tekstas bus tas pats tekstas, knyga liks ta pačia knyga, tik jūs suvoksite ją naujai. Pavyzdžiui, skaitant knygą pirmąsyk jums atrodys, kad ji pasakoja ką nors protingo, o sugrįžę prie jos po poros metų, pamatysite, kad joje išdėstyta aukštesniojo pasaulio struktūra ir jūs joje esate.
#248798

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi Baal Sulamo dovana ateities kartoms

Kabalistiniai tekstai

Visų pradžių pradžia

Klausimas. Koks kabalos mokymosi tikslas?
Atsakymas. Baal Sulamas grynai kabalistiškai apibrėžia kabalos mokymosi tikslą: Kūrėjo atskleidimas mūsų pasaulyje. Kiekvienos pamokos tikslas priklauso nuo studijuojamos medžiagos. Pati medžiaga nuteikia žmogų priartėti prie Kūrėjo, nukreipti save į tikslą. Kaip prieš grojimą derinamas muzikos instrumentas, taip ir žmogus turi sufokusuoti save, kad suvoktų Kūrėją.
Klausimas. Tai labiau priklauso nuo pačio žmogaus, ar nuo to, apie ką kalbama vienoje ar kitoje knygoje? Ar yra kabalistinėse knygose kažkokia stebuklinga jėga?
Atsakymas. Yra stebuklinga jėga, bet stebuklingi ne knygos puslapiai ar raidės, o teksto poveikis žmogui. Esmė ta, kad kabalistai, rašydami knygas, išreikšdavo savo vidinius pasiekimus. Kalbama apie žmones, kurie jautė Aukštesnįjį pasaulį / Kūrėją, ir viskas, ką jie išdėstė popieriuje, susiję su jų dvasiniais pasiekimais. Todėl, kai mes skaitome jų tekstus, norime to ar nenorime, jie mus veikia. Tiksliau, mus pradeda veikti Šviesa, ir Ji palaipsniui keičia mus.
Komentaras. Bet kai aš skaitau kokį dramatišką pasakojimą, jis irgi veikia mane, net pradedu verkti ar juoktis.
Atsakymas. Taip. Bet jis tave veikia grynai psichologiškai. O čia tu gali skaityti nieko nesuprasdamas, bet tekstas vis tiek veikia tave, ir tu pradedi palaipsniui jausti, kad tavyje kažkas darosi. Tu jauti, kad šiame tekste ir tavyje egzistuoja kažkokios vidinės jėgos, vidinės „povandeninės srovės“, kurios tave kažkur traukia, derina ypatingu būdu tavo mintis ir jausmus. Tu staiga tampi truputį kitoks, galbūt įvairiapusiškesnis, tikslingesnis. Būtent taip pasireiškia kabalistinių šaltinių poveikis žmogui.
#244616

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Kabalistinių knygų efektas

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Klausimas iš Facebook. Kaip kabala aiškina skirtingas žmogiškas priklausomybes, pvz., žaidimų manija? Ar tai egoizmo nulemtas žaidimas, velnio pinklės ar tai Aukščiausiojo Programuotojo programa? Ar šis mokslas padeda išsivaduoti nuo priklausomybių?
Atsakymas. Kabala nepadeda išsilaisvinti nuo jokių priklausomybių: nei nuo narkomanijos, nei nuo žaidimų ir pan.
Ji padeda žmogui ieškoti atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę tiek, kiek jis to klausia. Kabala atskleidžia žmogui gyvenimo prasmę, veda į tikslą. Tokiu atveju jis pamažu išsivaduoja nuo visų menkų, žemiškų, egoistinių priklausomybių.
#249985

Klausimas. Ar mintys ir norai duodami iš aukščiau?
Atsakymas. Žinoma. Tarkime, dabar ko nors užsinorėjote. Iš kur atėjo tas noras?
Jei jis fiziologinis: pavalgyti, atsigerti, pamiegoti ir t.t. – tai suprantama, kūnas turi savo ypatingus, vidinius dėsnius ir poreikius.
O jei tai mintys, kurios neturi jokio ryšio su gyvūniniu kūnu, tai iš kur jos kyla?
Mintys ir norai – juk tai viskas ne mūsų. Esate aplink jus klajojančių minčių ir norų gavėjas ir priėmėjas. Jums duodama tik galimybė juos tinkamai surūšiuoti, suvokti ir imti su jais dirbti. Kitaip niekaip!
Todėl mes visi dirbame su mumyse kylančiais norais ir mintimis ir turime imti juos valdyti. Apie tai ir kalba kabalos mokslas – mokslas kaip gauti. Jūs gaunate norus, mintis, o kabala moko jus, kaip teisingai elgtis su jais, kad pasiektumėte maksimaliai komfortiškų, tinkamų būsenų.
Klausimas. Koks mūsų darbas?
Atsakymas. Mūsų darbas – rūšiuoti norus.
#249144

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar būna atsitiktinių minčių?

Mintis – pati didžiausia jėga

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Klausimas. Ar galima išmatuoti mintį mūsų pasaulyje? Ar tai – elektromagnetinės bangos, ar kažkas kita?
Atsakymas. Mūsų mintys visai nematerialios. Žinoma, jos duoda kažkokį materialų atspindį mumyse. Mes galime matuoti įvairiausius potencialus su smegenų encefalogramomis ir kt., bet tai nėra pačios mintys, o pėdsakas jų materialių nešiklių, kurie taip reaguoja į tai, kas vyksta juose.
Mintis – tai pati didžiausia jėga, su kuria galima apversti visą pasaulį. Ji yra aukščiau mūsų pasaulio, bet nusileidžia į jį kaip valdymo signalas.
Klausimas. Vadinasi, viskas, kas nematoma, yra stipriausia?
Atsakymas. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, paimkime atominę bombą. Kas joje yra matoma? Kilogramas kažkokios medžiagos. O kas vyksta, kai ji sprogsta? Jei susieji tarpusavyje priešingus jos elementus, sakysime, pliusą ir minusą, kokią energiją tu gauni?!
Klausimas. Ar galima šią išlaisvintą energiją lyginti su mintimi?
Atsakymas. Ne, mintis daug stipresnė, nes jos atstumas ir jėga – neriboti. Viskas priklauso nuo to, kas ją naudoja ir kaip.
Klausimas. Ar gali minties jėga būti neigiama? Pavyzdžiui, nužiūrėjimas – juk irgi mintis?
Atsakymas. Taip, tai labai kenksmingos mintys, kuriomis negalima naudotis, bet tokių yra.
Klausimas. Mes sakome, kad dvasingumas nesusijęs su materialumu, bet mintis, nors ir nėra materiali, veikia mus. Ar tas poveikis – vienpusis?
Atsakymas. Ne. Sakydami, kad dvasingumas nesusijęs su materialumu, mes turime omenyje visai ką kita. Bet būtent dvasingumas valdo materialumą. O kas dar valdo materiją, jei ne dvasia?
Klausimas. Vadinasi, nemateriali mintis valdo materialumą?
Atsakymas. Žinoma. Jei mes žinotume, kaip gadiname pasaulį savo mintimis, neįsivaizduoju, ką padarytume! Kokia baisi žmonių fizinėje būklė, kaip kenčia jų kūnai vien, kaip sakoma, dėl kvailos galvos.
#246062

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga ir proto vystymasis

Gyventi ir mėgautis, III dalis

Noras, mintis ir protas

Klausimas. Kokia kaltės, kaltumo šaknis? Ypač draugų atžvilgiu.
Atsakymas. Kaltės jautimas ypač draugų atžvilgiu – tai labai geras jausmas, kuris stumia mus išsitaisyti. Turime jį gerbti.
Yra didelių jausmų, mažesnių jausmų, tačiau kaltės jausmas padeda žmogui pasikeisti. Kaltė kyla iš to, kad jaučiamės egoistiškai neteisūs, užgauti.
O paskui tai praeina, imate suprasti, kad viso to nėra, kad visa tai atlikta Kūrėjo. Kūrėjas tai kuria būtent jums, kad jus pažadintų, stumtelėtų pirmyn, o jūs imate dirbti remdamiesi tuo, kad esate su Juo susijęs. Visi tie pojūčiai turi dar labiau artinti jus prie Jo.
#249971

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėda – pats stipriausias jausmas

Mano mintys Twitter (2017 09 29)

Gėda išgelbės pasaulį