Komentaras. XII a. viduryje Rambamas rašė, kad mokyti žmogų kabalos reikia palaipsniui. O dabar, XXI a., jūs skaitote paskaitas lygmenyje žmogaus, kuris yra prieš įėjimą į dvasinį pasaulį.
Atsakymas. Esmė ta, kad kai į ratą sėdasi mokiniai su 20 metų patirtimi ir visiškai nieko nežinantys naujokai, tai palaipsniui naujokai organiškai įsijungia į pokalbį taip, kad kalba ta pačia kalba, tame pačiame lygyje, su tais pačiais pavyzdžiais, idealais, kaip ir veteranai. Iš kur jie tai turi? – Užsidega taškai širdyje.
Taip susikuria bendruomenė, kuri vadinama grupė arba dešimtukas, arba siela, kitaip tariant, viena konkreti dvasinė asmenybė, kuri jaučia, kad egzistuoja, ir iš jos naujokams ateina supratimas. Todėl viename rate kalba ir jaučia ne atskiri individai, – visa tai vyksta ryšyje tarp jų, ne kūnuose, ne jų asmeninėse širdyse ir asmeniniuose protuose.
Svarstant sukuriamas naujas laukas. Todėl bet kuris naujokas, kurį galima pakviesti iš gatvės, po dviejų minučių rate ramiai dalyvaus jungimesi lygiai su kitais. Juk jis įsijungia betarpiškai į bendrą lauką, ir šis pradeda jį veikti.
Žmogus yra absorbuojamas šio lauko, kaip kūdikis ant suaugusiojo rankų, visiškai atsiduodantis jo valiai, ir tai jam nesunku, nebaisu. Jam nereikia visko suvirškinti savo protu ir jausmais, jis tiesiog plaukia pasroviui.
O mes, kabalistai, viso labo esame tik sensoriai, laidininkai šiame egzistuojančiame lauke. Mus įtraukė į jį ir mes, pradėdami suvokti jo poveikį, generuojame dvasinį lauką kitiems, į kurį jie įsijungia, kaip maži užtaisai.
Mes nežinome, kas bus toliau su mūsų atsitiktiniais pakeleiviais, kaip tolimojo reiso traukinyje, į kurį jie įlipo, atsisėdo, pasikalbėjo ir išlipo. Bet jų dalyvavimas vienijantis su mumis suformuoja juose užuomazgą – jų naujo dvasinio kelio pagrindą.
Kai kuriems ji pradeda vystytis iš karto. Kitiems, priklausomai nuo išorinių aplinkybių, po keleto metų. O tretiems – galbūt ir po mirties, kitame gyvenimo cikle.
Bet jie jau papuolė ant dvasinės jėgos kabliuko. Mes tebuvome kaip srovė, kuri atnešė juos Kūrėjui, ir ne daugiau.
Ir taip eis visas pasaulis. Tai tiesiausias žmogaus įsijungimas į aukštesniąją sistemą.
#226100

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Dvasinis judėjimas pirmyn

Dešimtukas kaip ssiliejimo instrumentas

Jei visuomenė nevykdys savo misijos, pasaulyje kils atominiai ir branduoliniai karai, pasaulio tautos bus priverstos ieškoti išeities ir kreipsis į Jeruzalės Mesiją, kuris juos išmokys šios metodikos. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Altruistinės visuomenės organizuojamuose apskrituosiuose staluose yra tokia jėga, kuri vadinasi „Izraelio Žemė“, „Jeruzalė“, „Viešpaties kalnas“, „Mesijas“ (nuo žodžio „limšok“– „traukti lauk“).
Klausimas. Vadinasi, mūsų maža kabalistinė organizacija ir yra Mesijas?
Atsakymas. Pati organizacija – ne. Tačiau joje, ant kiekvieno jos nario ir tų, kurie prie organizacijos glaudžiasi, nusileidžia Aukštesnioji šviesa, – Ji ir vadinasi Mesijas.
Mūsų organizacijos užduotis – siekti, kad perėjimas į ateities visuomenę vyktų taikiai, ne karo būdu. Arba tu savanoriškai judi į priekį, arba tave veja pagaliu – viena iš dviejų. Bet kokiu atveju kūrinio programa bus realizuojama. Mes trokštame vystytis taikiu būdu. Todėl kviečiame judėti į priekį savanoriškai visus, kiek tai įmanoma.
#226173

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Informacinis tikrovės laukas

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Klausimas. Kūrėjas – tai begalinė energija, kurios mes negalime suvokti?
Atsakymas. Galima ir taip pasakyti. Tačiau, iš esmės, Kūrėjas – tai davimo savybė, emanacija. Jei žmogus įgyja tokią savybę, Kūrėjas per ją nuleidžia savo jėgą į pasaulį, ir žmogus tampa Jo pasekme.
Klausimas. Ką reiškia „duoti Kūrėjui“?
Atsakymas. Tu nieko negali duoti Kūrėjui. Ši kategorija tobula.
Klausimas. O ką reiškia „būti Kūrėjo laidininku šiame pasaulyje“?
Atsakymas. Stengtis platinti šią metodiką tarp žmonių. Palaipsniui ją įsisavindami, jie irgi taps Kūrėjo laidininkais, per juos nusileis Aukštesnioji šviesa ir jie pasijus kaip Kūrėjas. Tapdamas tapačiu Kūrėjui, žmogus tampa jo energijos laidininku.
#226127

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Klausimas. Kas pagal kabalą atsiskleidžia suvokimo procese pradžioje ir kas – pabaigoje?
Atsakymas. Iš pradžių atsiskleidžia, kad viskas pasaulyje sukurta žmogui, kad jis suvoktų Kūrėjo savybę. Todėl egzistavimo tikslas – atskleisti savyje Kūrėjo veiksmus.
O pabaigoje, kai pasieksi visišką išsitaisymą, atskleisi, kad visi Kūrėjo veiksmai vyksta unisonu su Juo, absoliučiai harmoningai.
Klausimas. Manoma, kad pradžioje suvokiama „Nieko nėra išskyrus Jį“, o paskui, kad Jis – „Geras, kuriantis gėrį“. Ar galima skirstyti į tokias stadijas?
Atsakymas. Galima ir taip pasakyti. Bet kiekvienoje pakopoje visa tai yra persipynę.
Klausimas. Knygoje „Šamati“ yra pasakyta: „Kūrėjas – mano šešėlis“. Kaip judėti Kūrėjo suvokimo pakopomis, suvokiant, kad tai – mano šešėlis? Manyje kažkas trukdo tai pamatyti?
Atsakymas. „Kūrėjas – mano šešėlis“ reiškia, kad viskas yra Kūrėjo atspindys, ir žmogus taip pat. Kaip juda Kūrėjas žmogaus atžvilgiu, taip žmogus atlieka šiuos judesius.
#227402

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Bet kokiam užsispyrimui yra ribos

Komentaras. Verslininkė Kristina Rod ruošiasi įsigyti salą Suomijos teritorijoje, į kurią patekti galės tik moterys. Rod sako, kad nori sukurti rojų gražiosios lyties atstovėms, kur nebus streso ir išgyvenimų, susijusių su vyrais (goo.gl/UwtJkV).
Ar įmanomas moterų rojus be vyrų?
Atsakymas. Iš esmės, moterys mūsų laikais gali savarankiškai apsirūpinti viskuo, kas būtina. Todėl klausimas iš tikrųjų kitas: ar egzistuoja vidinis psichologinis ir dvasinis moterų ir vyrų tarpusavio ryšio poreikis?
Mes sekame savo norais, pamiršdami, kad gyvename didžiulėje sąveikos sistemoje. Neatsitiktinai gamta sukūrė mus tokius. Evoliucijos pradžioje pirmieji primityvūs organizmai buvo tos pačios lyties.
Bet paskui suskilo į dvi dalis, kurios būtent abipusiai ir dėl priešingumo papildo vienas kitą. Be to, papildo visais lygiais, visais aspektais: fiziologiniu, fiziniu, moraliniu, dvasiniu. Kartu jie atskleidžia tarpusavyje Aukštesniąją jėgą.
Kalbant kabalos kalba, teisinga jungtis tarp davimo ir gavimo savybių pagimdo dvasinius palikuonis, arba Kūrėjo atskleidimą.
#226085

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kabalos mokslas yra asmeninio noro pažinti Kūrėją patenkinimas, vadinasi, tai irgi yra egoizmo apraiška? Mes negalime gyventi be ego?
Atsakymas. Žinoma! Egoizmas neišnyksta, jis lygus gėriui. Abi sistemos turi egzistuoti viena priešais kitą. Taip ir pasakyta: „Vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“: Kūrėjas viršuje, gėris, o kūrinys, blogis, – po Juo.

Ir mes privalome tinkamai derindami gėrį su blogiu, pakilti pas Kūrėją.
#235987

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis_2

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Gėris ir blogis_1

Klausimas. Jei viskas, kas vyksta aplinkui, – mano suvokimo funkcija, galbūt tai, kas man rodosi blogis, yra gėris?
Atsakymas. Iš tikrųjų, tai, kas tau atrodo blogis, – iš esmės yra gėris.
Jei mes norime teisingai suvokti pasaulį, tam egzistuoja visas kodeksas.
Su svetimais mane supančiais žmonėmis aš turiu elgtis itin formaliai ir mandagiai. Grupės draugų atžvilgiu reikia elgtis, kaip parašyta straipsniuose apie grupės darbą.
Šiuos straipsnius reikia gerai išnagrinėti, išrašyti iš ten sąlygas, apibrėžimus, principus ir išmokti, kaip teisingai elgtis su draugais. Ir tada šiame ryšių tinkle jūs pradėsite jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Kai žmogus tai atskleidžia, jis supranta, kad pasaulyje nėra blogio.
#227441

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis

Aplinka nulemia sąmonę

Grupė = 10 + žmonija

Klausimas. Floridos Senatas balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, pagal kurį mokytojai gali nešiotis ginklą. Kuo tai gali baigtis? O jei mokytojui staiga kils noras šaudyti?
Atsakymas. Nėra ką daryti, – tinkamo auklėjimo niekuo nepakeisi. Galima pastatyti dar tūkstantį kalėjimų – tai nepadės. Iš tiesų lieka tik auklėjimas, kuriuo niekas neužsiima. Tai – pasaulinė problema.
Klausimas. Kas turi įvykti, kad auklėjimo būtinybė taptų rakštimi širdyje ir žmogus privalėtų tuo užsiimti?
Atsakymas. Turi ateiti suvokimas, kad be tinkamo auklėjimo žmogus daro žalą ir sau, ir kitiems. Tai turi būti tiek sąmoninga, atsižvelgiant į tai, kiek daug mokame už tai kančiomis, pinigais ir viskuo kitu, kad būtume pasiruošę persiauklėti.
Pirmas teisingo auklėjimo įsakymas – žmogaus prigimties tyrimas. Reikia supažindinti su juo žmones per žiniasklaidą, švietimo įstaigas, visomis priemonėmis.
Klausimas. Tačiau kaip įveikti žmonių nesupratimą?
Atsakymas. Tai tarsi siena, kuri stovi priešais žmoniją. Tačiau kitaip nieko nesugebėsime padaryti.
Klausimas. Ar gali Kūrėjas per akimirką pakeisti žmogaus mąstymą?
Atsakymas. Negali. Neturi teisės. Kitaip visa kūrinija neturi prasmės. Duota išsitaisymo metodika, ji yra tavyje – prašom, veik. Jei tu pats to neieškosi, rimtai nerealizuosi savyje ir visuomenėje, tai nepasieksi naujo auklėjimo lygmens.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad jei jis nepasikeis, tai nei jis, nei pasaulis neturės ateities, ir gyvenimas bus pilnas nesibaigiančios kančios – jo ir jo vaikų, visų.
#226392

Iš 2018 m. kovo 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kokia sistemos dalis nusprendžia, kiek kartų turiu mirti ir gimti? Ar studijuodamas kabalą galiu tai paveikti?
Atsakymas. Galite. Rabašas parašė straipsnį, kuris taip ir vadinasi „Kaip daugiau nepersikūnyti“. Tai priklauso nuo žmogaus. Susitarkime, kad grįžti į šį pasaulį daugiau nebenorime. Pabaigsime šį įsikūnijimą, šiame žemiškame gyvenime pabaigsime viską, ką mums reikia atlikti, ir atsisveikinsime su šiuo pasauliu.
Juk nėra nieko blogiau už jį. Tai pats žemiausias pasaulis – būsena, kurios atžvilgiu bet kuri dvasinė būsena aukštesnė, sąžiningesnė, geresnė.
Klausimas. Ką reiškia „pabaigti su šiuo pasauliu“?
Atsakymas. Tai reiškia būti savo savybėmis panašiam į kitą pakopą.
#235849

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Klausimas. Jei žiūrėsime į bandą gyvūnų, tai matysime, kad jie gyvena tarsi kažkokioje komunistinėje visuomenėje, kur viskas bendra. O žmogus – tai gamtos mutacija, ypatinga būtybė, kurioje staiga pradėjo vystytis egoizmas?
Atsakymas. Žmogaus gyvūninis kūnas yra paprasta būtybė, tačiau jame egzistuoja žmogiškas egoizmas, kuris jį pakelia virš gamtos.
Visoje gamtoje – negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje – nėra egoizmo, yra tik instinktas, noras išgyventi. Instinktyvus siekis išgyventi, griežtų gamtos dėsnių vykdymas šiuose lygmenyse įrašytas kaip kietajame diske, kaip nuolatinėje atmintyje ir nėra laikomas egoizmu.
Egoizmas – tai troškimas pertekliaus, kai aš noriu daugiau negu man reikia materialiam egzistavimui. Jei aš kovoju už savo išlikimą – tai ne ego.
Egoistinis priedas daro žmogų ypatingą. Todėl jis išeina iš gyvūninio lygmens ir vystosi, kaip ypatinga būtybė.
#226316

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinė karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Žmogus, kuris nepasiduoda