Klausimas. Kaip ir kodėl tobulybėje gimė netobulumas?
Atsakymas. Iš tikrųjų netobulumo nėra. Nėra mūsų pasaulio, nėra mūsų, nėra netobulumo. Mes egzistuojame tik savo iliuzinėje vaizduotėje, kad iš jos suvoktume tobulumą – Kūrėją.
Kūrėjas tyčia sukūrė tokį paveikslą, tarsi egzistuojame mes, pasaulis ir visa visata. Knyga „Zohar“ vadina šią būseną miegu. Tad kol neprabundame ir neatskleidžiame Aukštesniojo pasaulio, esame kaip sapne.
Klausimas. Ar mato Kūrėjas šį pasaulio paveikslą?
Atsakymas. Mes galime kalbėti apie Kūrėją tik kaip apie savybę. Todėl negalima pasakyti, kad Jis „mato mus“, juk taip kalbama apie kažką labai konkretaus – ne apie savybę, o apie kokį nors objektą.
Mums sunku visa tai įsivaizduoti, nes neegzistuojame tokiu pavidalu, kaip mums atrodo. Mes esame savybės, kuri vadinama Kūrėju, viduje.
#226165

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulybė

Suvokti visatos protą

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Paprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.

Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.

Ir tai ne šiaip atvirkštinis perversmas, juk tuomet jis būtų mano išgalvotas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.

Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi egzistuoti manyje paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelas.

Dvasinis žmogus tas, kuris įvaldęs abu lygmenis: prigimtinius, egoistinius jausmus ir protą, ir virš jų – į davimą nukreiptus dvasinius jausmus ir protą. Šie du lygmenys drauge gyvena viename žmoguje, o jis pats yra per vidurį, tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.

Viršutinis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o apatinis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip pasiekiamas tikėjimas aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti priešingumą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.

Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę.“

#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Klausimas. Koks kabalistų požiūris į mokslą ir technologijas?
Atsakymas. Kabalistai – už mokslą, technologijas, – už visa tai, kas stumia pasaulį pirmyn, kad žmonės kuo greičiau sužinotų, kad visa tai jiems nieko neduoda.
Klausimas. Kitaip tariant, jūs už robotus, už dirbtinį intelektą?
Atsakymas. Taip, tegul aplink mus būna viskas dirbtina: gydytojai, juristai ir t.t. Būtent tai padės žmonėms suprasti, kokia jų tikroji paskirtis, ką jie iš tikrųjų turi daryti mūsų pasaulyje.
#226159

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos technologijos

Mus pakeis robotai

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Klausimas. Sakoma, kad negalima teisti draugo, kol nesi jo vietoje. Ar taip iš tiesų?
Atsakymas. Tu teisi draugą, nes matai jame savo neigiamas savybes. O jei tu būtum ištaisytas, tai matytum drauge Kūrėjo veidą.
Iki tol, kol nesusilieji su juo visomis savo savybėmis, nepasieki vienybės su juo, negali tvirtinti, kad supranti, kas jis yra. O kai susijungi, jau nieko nelieka: tu ir jis – viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, negalima teisti nei draugo, nei artimo, nei kito žmogaus?
Atsakymas. Nieko. Todėl, kad iš tikrųjų tu nematai nieko, tik save.
Klausimas. Jei aš žvelgiu į kitus ir matau juose trūkumų, kaip aš turiu su tuo dirbti?
Atsakymas. Tu negali dirbti konkrečiai su tuo. Tu turi apskritai dirbti su savimi ir tada pamažu pamatysi pasaulį, kaip vaidinimą Kūrėjo, kuris rodo tau per aplinkinius vietas, kur tu dar nepasiruošęs būti panašus į Kūrėją.
#226206

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nulinio egoizmo filtras

Niekšai mumyse

Kas gi ten slepiasi manyje?

Kabala, kaip visi mokslai, grindžiama tam tikrais principais ir pagrindais, iš kurių viskas išplaukia. Todėl, jei tiksliai nenaudosime apibrėžimų, kabalos mokslo principų, iš šio mokslo nieko neliks.
Juo labiau, kabala – grynai praktinis mokslas. Kabalistai, keisdami savyje parametrus – egoizmo dydį, ekrano matmenis ir kita, – gauna įvairią šviesą. Jie kuria iš savęs laboratoriją ir, atlikdami su savimi konkrečius bandymus, žino, apie ką kalba, o mes – ne. Mes galime lengvai suklysti, nusimušti, pakeisti vieną apibrėžimą kitu ir susikurti netinkamą paveikslą, nes neturime palyginimo iš savo praktikos. Tai mus tik painioja.
Todėl reikia pasistengti tiksliai suprasti, įsiminti, išsiaiškinti kabalistinius terminus, kad nesuklystume.
Klausimas. Kaip svarbu pradedančiajam žinoti kabalistinius principus, terminų apibrėžimus?
Atsakymas. Reikia laikas nuo laiko grįžti prie apibrėžimų ir principų, nes tai stabilizuoja žmogų, suteikia jam pagrindą, ant kurio jis gali tvirtai stovėti, o ne siūbuoti kaip audringoje jūroje. Todėl aš siūlau periodiškai perskaityti kabalistinius apibrėžimus ir terminus.
#222221

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kabalos terminologiją

Kaip išmokti kabalistinės kalbos

Kabalistų kalba: su ja sunku, be jos neįmanoma

Klausimas. Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo filosofijos?
Atsakymas. Filosofija – tai proto pramoga. Mūsų pasaulyje žodžiu „filosofas“ piktnaudžiaujama, nes kiekvienas mano, kad visos jo išvados turi teisę egzistuoti ir plisti net ir be jokio mokslinio pagrindo. Todėl pasaulis pilnas nepagrįstų išsigalvojimų.
Kabalos mokslas atrodo panašus į filosofiją, nes kabalistas, atskleisdamas Aukštesnįjį pasaulį, jaučia tai, ko niekas kitas nesupranta ir nežino, tačiau jis kalba iš savo pažinimo, o filosofas iš savo protinių išvedžiojimų.
Tačiau kaip galima įrodyti, kad vienas iš jų – mokslininkas kabalistas, kuris atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį, valdymo sistemą ir todėl ją aprašo formulėmis, grafikais, lentelėmis, o kitas filosofuoja tuščioje vietoje? Paprastas žmogus tarp jų nepamatys jokio skirtumo. Todėl kabalos mokslą priskiria filosofijai ir jį studijuoja filosofijos fakultetuose.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kad tai – kabalos mokslas, o tai – filosofija, nes kabalos mokslas paslėptas. O filosofija neturi ką slėpti – ką žmogus išgalvoja, tą ir pristato. Todėl filosofija metams bėgant kinta, o kabalos mokslas nesikeičia.
Kabalos mokslas galutinai išsivystė dar XV a., Ari laikais. XX a. pr. kitas didis kabalistas Baal Sulamas papildė Ari veikalus komentarais, visiškai atskleisdamas šią teoriją, o mes turime ją realizuoti. Mes neturime galimybės kažką pridėti, nes tai – Aukštesniojo pasaulio sistema, ji nekintama, visa aprašyta ir atskleista.
#221754

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala – ne filosofija

Kodėl bijoma kabalos, IV dalis

„Persikėlimas į kosmosą yra ne tai, ką galime rinktis, o tai ką turime atlikti.“, – pareiškė „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas kosmoso konferencijoje, kuri vyko Los Andžele 2018 m. Prieš metus apie tai kalbėjo dabar jau miręs astrofizikas Stivenas Hokingas.

Pasak jo, žmonijos laikas Žemėje baigiasi. Ir tik persikėlimas į kitas planetas suteiks žmonijai bendrą tikslą, užkirsdamas kelią naujiems karams ir žmonijos sunaikinimui. O jei prie to pridėsime Amerikos milijardieriaus Elono Masko planus perkelti milijonus žmonių į Marsą, tai galėsime įsivaizduoti, kas mūsų laukia apokalipsės laikais.
Bet kodėl turime persikelti į kosmosą? Juk mūsų planetoje netrūksta laisvų plotų. Grįždamas iš Islandijos skridau virš teritorijos tarp Uralo ir Kaspijos jūros, mačiau iliuminatoriuje didžiules erdves, kur žmogaus koja nebuvo įkelta.
Ir tokių erdvių gyvenimui planetoje yra daugybė. Mūsų žemė gali sutalpinti iki 200 milijardų žmonių, taigi, jokios būtinybės kraustytis nėra. Na, ir klimatas Žemėje palankiausias mūsų vystymuisi. (Reikia dar patikrinti, ar galės moteris pastoti Marse). Bet tik dėl to, kad mes, negalėdami sutarti vienas su kitu, sunaikinome pusę Žemės planetos, dabar tą patį turime padaryti ir su Raudonąja planeta?
Aš ne prieš mokslą, priešingai, manau, kad laboratorija mėnulyje ir Marse praturtins mūsų žinias. Bet tarp kosmoso tyrinėjimo ir žmonijos persikėlimo į ją egzistuoja didžiulis skirtumas. Ir nėra jokios garantijos, kad katastrofa mūsų planetoje, prognozuojama mokslininkų ir taip spalvingai vaizduojama Holivudo, nepasikartos ir kitoje planetoje.
Tuo tarpu gamtos programa seniai yra aprašyta kabalistų. Atverskime jų knygas ir pažiūrėkime, ką reikia daryti, kad neišsipildytų niūrios futuristų prognozės. Tada suprasime, kad žmonijai išgelbėti nereikia persikelti į kosmosą, kaip mano kai kurie mokslininkai. Mes tik turime išmokti sukurti tarp mūsų gerus ryšius.
Iš kabalistinių šaltinių taip pat sužinome, koks iš tikrųjų kūrimo planas, ir tai, kad atsitiktinumų nebūna, ir mūsų egzistavimas Žemėje turi tam tikrą tikslą. Todėl persikėlę į kitą planetą jokiu būdu nepakeisime savo likimo. Ir nors pagal bendrą kūrimo planą iš tikrųjų esame kelyje į kitą visatą, ši visata nėra fizinė. Tai dvasinis išmatavimas, kuris kuriamas noru susijungti vienas su kitu širdimis. Kai turime tokį norą, pradedame jausti, kad visata aplink mus perregima, ir mes prasiskverbiame kiaurai ją į naują tikrovę.
Kaip tai gali įvykti? Visos gamtos dalys sąveikauja absoliučioje harmonijoje, ir tik žmonės savo egoizmu skaldo šią sistemą, sukuria neigiamą jėgą, naikinančią harmoniją.
Bet jei pakilsime aukščiau mūsų egoizmo ir sukursime gerus, teigiamus ryšius tarp mūsų, tai susitapatinsime su bendra teigiama gamtos jėga ir pajausime, kaip ji mums padeda. Tai ir yra kabalos metodikos esmė.
Teisingų ryšių kūrimas suteiks mums naują protą ir naujus jausmus, kurie bus bendri visiems. Jie mus pripildys, padarydami materialų pasaulį antraeiliu dalyku. Svarbiausias bus naujo, dvasinio pasaulio pojūtis. Mes nustosime jausti save, nebejausime, kad egzistuojame tik materialiame pasaulyje. Naujas egzistavimas bus jaučiamas kaip esantis už laiko ir erdvės, amžinas ir begalinis.
Štai dėl ko tie, kas studijuoja kabalą, nesutinka su Bezosu, Hokingu, Masku ir kitais futuristais. Visi jie vaizduoja gražius paveikslus, bet neatsako į klausimą apie žmogaus paskirtį. Į šį klausimą kabalistai atsakė jau seniai, konkrečiai, knygoje „Zohar“.
Jie iš tikrųjų aprašė kelią, kuriuo žmonija turi pakilti į amžiną egzistavimą aukščiau gyvenimo ir mirties. Ir aš einu paskui juos šiuo keliu. Todėl į klausimą apie tai, ar bus gyvenimas Marse, aš atsakau: „Ne. Gyvenimas egzistuoja tik ryšyje tarp mūsų“.
#227662

Klausimas. Paaiškinkite, kuo skiriasi tokios sąvokos kaip susivienijimas, abipusis įsijungimas, vienybė. Kaip jie susiję? Nuo ko viskas prasideda?
Atsakymas. Viskas prasideda nuo to, kad draugėn susirenka žmonės, norintys pažinti gyvenimo prasmę. Jie pasiruošę aukoti savo laiką, savo jėgas, o svarbiausia – savo egoizmą, kad tarpusavio ryšyje išvystytų davimo savybę.
Pirmasis etapas – tai savojo egoizmo anuliavimas, kai nesiskaitau su savo savybėmis, svarbiausia – būti grupėje, norinčioje atskleisti Kūrėją.
Kitas etapas – tai jau stipresnis ryšys tarp mūsų, kai tarpusavyje įsijungiame vienas į kitą. Kartu mokomės, įgyjame bendrą leksikoną, bendrą dvasinį žodyną: ką reiškia dvasinė savybė, davimas, įsijungimas, susitraukimas, ekranas ir taip toliau.
Pradedame labiau suprasti vienas kitą, jausti, nuolat tikriname, ar einame teisingu keliu. Tai labai didelis darbas, bet visas jis, išskyrus mokymąsi, grįstas tarpusavio susijungimu. Taip ateiname į vienybę.
#228544

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Skirtingos vienybės šaknys

Draugai, įjunkite Šviesą!

Klausimas. Kam man mylėti kitus žmones, jeigu „nėra nieko kito, tik Jis“? Tegu Kūrėjas juos ir myli.
Atsakymas. Mūsų dabartinė būsena duota ne tam, kad mylėtum ar nemylėtum, – turi surinkti savo sielą iš šukių. Tuomet tiek, kiek surinksi, pasieksi savo amžiną, tobulą būtį.
Tačiau norint, kad ji būtų beribė, neribojama tavo egoizmo, turi pamažu surinkti tas šukes virš savo egoizmo: dar vieną ir dar vieną, ir dar.
Klausimas. Jei žmogus mato, jog džiaugiasi, kai kitam bloga – ar tai blogio įsisąmoninimas?
Atsakymas. Jei džiaugiasi – tai dar ne blogio įsisąmoninimas, tai tiesiog džiaugsmas. O jei jis kenčia, kad džiaugiasi, kai kitam bloga – tai jau tam tikras išsitaisymas.
Klausimas. Tai jau malda?
Atsakymas. Ne, tai dar ne malda, taip tiesiog konstatuoji savo egoizmą kaip faktą. Malda turi prasiveržti virš šito. Čia turėtų būti keturi penki aukštai, kol su malda kreipsiuosi į Kūrėją.
Klausimas. Ir tuomet Kūrėjas gali viską ištaisyti?
Atsakymas. Jei paprašysi – ištaisys.
#236716

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Nuopuolius reikia gerbti

Besąlyginė meilė

Klausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Atsakymas. Kabalistinė grupė įpareigoja Kūrėją su ja elgtis individualiai.
Klausimas. Kuo skiriasi individualus Kūrėjo valdymas nuo įprastinio?
Atsakymas. Tuo, kad grupė atskira struktūra, kaip atskiras kūrinys.
Klausimas. Kaskart įsijungdamas į kitą grupė patenku po kita valdymo sistema?
Atsakymas. Žinoma. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra grupė. Šiandien dar nesame tokia lygmenyje, kad labai skirtumės vieni nuo kitų.
#236720

Iš 2018 m. liepos 8 d. pamokos rusų k.

Amžinas variklis

Kaip žvelgti į grupę?

Grupė = 10 + žmonija