Klausimas. Kokie likimą lemiantys istoriniai įvykiai vyksta šiandien, dabartiniu laiku?
Atsakymas. Mes gyvename ypatingu laikotarpiu, kada žmonija nusivilia savo vystymusi iki pat šios dienos ir nori pradėti vystytis naujai. Mes tapome vergais ir nejaučiame, kur link galime vystytis ir kaip.
Matome, kad viską, ką ištobulinome iki šiol, pavertėme ginklu, galinčiu bet ką sunaikinti. Visus žmogiškus jausmus ir visą protą, žmogaus pranašumus prieš gyvūnus, mes panaudojome gamtai naikinti.
Klausimas. Kokia epocha laukia mūsų po šio plastikinio amžiaus?
Atsakymas. Kita epocha vadinsis dvasiniu amžiumi. Tai reiškia, kad mes privalome pakilti į dvasinio egzistavimo lygį. Kol kas gyvename egoizmo epochoje, kuri jau tęsiasi beveik penkis milijardus metų. Bet ji greitai baigsis.
Po to mes pakilsime ant kito laiptelio – dvasinio, ir egzistuosime ne materijos, o jėgų pavidalu. Šiandien mes gyvename, jausdami save per materiją, iš kurios esame sukurti. Kūnas, jutimo organai, protas, jausmai, tikrovės suvokimas – viskas realizuojasi per materiją. O vėliau mes pradėsime suprasti tikrovės programą ir išsiaiškinsime, kad egzistuojame ne materijos, o jėgų pavidalu. Tai yra mes gyvename programoje.
Žmogus pradės jausti save per dvasines savybes, priešingas jo dabartinei prigimčiai. Jis kyla ant naujo jutimo laiptelio ir pradės suvokti pasaulį ne savo nore gauti malonumą, o nore duoti ir mylėti.
Dabar mus valdo noras pasimėgauti, įgyti, prisipildyti, tai yra natūralus egoizmas, su kuriuo mes gyvename milijardus metų. O būsimoje istorijoje mes pakeisime savo egoistinę tikrovę, piešiančią prieš mus „mūsų pasaulį“, ir pajausime tikrovę davimo ir meilės savybėse, egzistuojančiose ne mumyse.
O aš pats – tik tas, kuris jaučia šią tikrovę, bando pripildyti, pamilti ir pasiaukoti, kad pasitarnautų jai, kaip dabar mes viską aukojame dėl materialaus pasaulio. Tai yra aš pradėsiu gyventi dvasia.
Visa ankstesnė istorija padės mums išanalizuoti ateinančius etapus ir suprasti procesą, praeinamą pagal gamtos vystymosi dėsnį. Mums nepavyks pasislėpti nuo jo, mes privalėsime jį vykdyti.
Skirtumas tik tas, ar gamta mus vystys spaudimu, smūgiais, karais, ar mes pirmą kartą istorijoje gausime laisvai rinktis – žengti į kitą etapą, padėdami patys sau.
Kviečiu mokytis visus, kas nori apie tai sužinoti.
#221270

Iš 2018 m. sausio 7 d. 943-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ilgumo istorija, I dalis

Gyvenimo ilgumo istorija, II dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, I dalis

Klausimas. Platinimu masėms užsiimate dėl to, kad pasiekėme paskutiniąją kartą?
Atsakymas. Mano mokytojų žodžiai, kad esame paskutinėje kartoje, man yra atskaitos taškas, faktas, kuriuo remdamasis privalau veikti. Tad ir veikiu. O kas iš to išeis – tai jau ne mano, o Kūrėjo. Kaip eisis irgi nežinau, bet manęs tai ne itin domina, turiu atlikti, ką sugebu.
Čia nėra jokių Toros paslapčių, jokių pasaulėdaros paslapčių, jokių paslaptingųjų jėgų, prakeikimų ir pan. Yra visų žmonių pasaulyje vienijimosi sistema į tą Adam sistemą, kurioje kadaise buvome. Tad nematau tame nieko peiktino. Neturiu dėl ko gėdytis ir ko bijoti.
Klausimas. Tačiau čia slypi viena paslaptis, prie kurios visąlaik sugrįžtame: negalime susijungti patys, tegalime dėti pastangas, o viską atliks grąžinanti į Šaltinį Šviesa.
Atsakymas. Tai jau metodika! Tačiau mūsų pareiga – kviestis visas tautas, kad realizuotų Kūrėjo sumanymą. Pasiekėme tokią būseną ir negalime jos ignoruoti, jei norime būti kaip nors susiję su Kūrėju. Todėl iš savo gyvenimo būtent ir norėčiau patiesti tam pagrindus.
#237207

Iš 2018 m. gegužės 9 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skatykite:

Tegul Šviesa tęsia savo darbą

Kabalisto motyvacija

Platinimas daro mus panašius į Kūrėją

Klausimas. Ar iš tikrųjų visos mano būsimos būsenos iki pat vystymosi pabaigos jau egzistuoja?
Atsakymas. Žinoma, juk laiko nėra. Tu gali tiktai spręsti, ar nori būti šioje būsenoje, ar ne, ir judėti būsenų ašimi. Ir tada tavo laikas gali eiti atgal arba į priekį – kaip užsimanysi.
Klausimas. O kuo tada mano esama būsena skiriasi nuo visų būsimų?
Atsakymas. Jeigu judi laiko, tiksliau, būsenų, ašimi, tai vis geriau išsiaiškini, kad turi reikalą su Aukštesniąja šviesa, su Kūrėju. Tu pradedi jausti Jį, tai yra tą jėgą, kuri valdo tave ir visą tavo tikrovę. Tai davimo ir meilės jėga, kuri nori tave išvystyti, kad tu galėtum ją suvokti ir pakilti iki jos lygio.
Klausimas. O kaip tai susiję su mano ateitimi?
Atsakymas. Tai ir yra tavo ateitis! Nori ar ne, bet prie to turi prieiti. Yra davimo ir meilės jėga, „Kūrėjas“, kuris sukūrė mus iš „nieko“ ir duoda pajausti visas būsenas, kol pajausime Jį ir patys pradėsime veikti taip, kaip ši jėga. Kūrėjas padeda mums vystytis iki Jo laiptelio – tai ir yra mūsų ateitis: „Tapti panašiems į Kūrėją, pažinusiems gėrį ir blogį“. Vadinasi, mes privalome tapti panašūs į jį savo savybėmis: tokie pat duodantys ir mylintys.
Klausimas. O kaip mes persikeliame laike?
Atsakymas. Mes persikeliame laike, kai norime tapti tokie, kaip Aukštesnioji jėga. Mes pasistumiame, „apšviečiame laikus“, tai yra patys norime vystytis pagal būsenų, laiko, ašį.
Klausimas. Išeitų, kad ne ateitis artėja į mane, o aš einu į ateitį? Kaip aš tai darau?
Atsakymas. Tu įsivaizduoji sau būsimą būseną laiko ašyje ir keiti save taip, kad tiksliai ją atitiktum. Taip pasistūmėji į priekį.
Klausimas. Ateities būsenos žinomos iš anksto ar jos turi kažkokių alternatyvų?
Atsakymas. Jokių alternatyvų! Visa vystymosi ašis jau užduota ir reikia pereiti pagal ją visas būsenas. Tačiau galima pereiti nuo būsenos prie būsenos savo noru, o galima – per prievartą, kančių keliu.
Mes turime tik dvi galimybes. Vystomės iki kitos būsenos teisingu, geru keliu, žinodami būsimą būseną ir dirbdami su savimi, kad greičiau į ją patektume. Arba nenorime to daryti, kadangi tai bjauru egoizmui, tingime, bet tada sistema vis tiek vysto mus, duodama įvairių problemų – smūgių.
Klausimas. Ar galima gyventi nejaučiant laiko?
Atsakymas. Galima. Jeigu paimsime savo vystymąsi į savo rankas, tai eisime aukščiau laiko ir suteiksime svarbą tiktai mūsų išgyvenamoms būsenoms. O kada tai bus? Ne laike. Aš galiu dabar pereiti daugybę būsenų su kokiu pageidauju greičiu ir pastumti save į tobulybės būseną.
Klausimas. Ir kas gi laukia manęs šioje tobuloje būsenoje?
Atsakymas. Absoliutus gėris – toks, kad neįmanoma įsivaizduoti. Taip vaikas negali įsivaizduoti, kas laukia jo suaugus.
#220165

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Klausimas. Kiek reikia duoti? Kam gyvename šiame pasaulyje, jei viskas, ką darome, nesvarbu?
Atsakymas. Gyvename šiame pasaulyje, kad prilygtume Kūrėjui. O Kūrėjas nori pripildyti kūrinius. Jis negali atlikti to Pats, tik tiek, kiek paimsime Jo Šviesą ir per save imsime ją perduoti kitiems. Taip mes darome didžiulę paslaugą Kūrėjui ir tuomet tampame panašūs į Jį, kylame į Jo lygmenį.
Šitai yra priešais mus. Todėl tinkamas mūsų dabartinės būsenos išnaudojimas kelia mus į dideles dvasines aukštumas.
#237366

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Klausimas. Dažnai mokiniai užduoda vienus ir tuos pačius klausimus. Kas vyksta su žmonėmis? Jie pamiršta, ar taip greitai keičiasi, kad jau nepamena atsakymo?
Atsakymas. Žmogus keičiasi. Jis neužduoda tų pačių klausimų, tiesiog taip girdisi. Iš tikrųjų jis klausia juos turėdamas visiškai kitokius pojūčius, supratimą, norus. Todėl jie skirtingi, nors atrodo vienodi. Ir aš žinau, kad jie visai kiti, jaučiu pagal žmogų.
Klausimas. Kabalos kursą pabaigę žmonės dažnai sako: „Mes apskritai neprisimename, nieko nežinome. Ką konkrečiai daryti?“
Atsakymas. Vadinasi jie viską puikiai įėmė į save. Imkite jų klausinėti ir pamatysite, kad jie atsako. Ir tuo pat metu nežino. Ir taip iki pačios dvasinio kelio pabaigos. Jei dabar jaustųsi prisipildę, kur jie gautų Šviesą? Todėl jiems būtina jaustis tuščiais.
Klausimas. O kaip dėl kitų mokslų?
Atsakymas. Tikras mokslininkas jaučiasi tuščias.
#237215

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta

Kabalos pamokos, IV dalis

Klausimas. Yra taškas širdyje ir materialūs norai. O kur aš? Kas toks „aš“?
Atsakymas. Mano dvasinis „aš“ – tai mano pasirengimas gauti, kad duočiau, kad perduočiau aukštesniąją Šviesą per save kitiems. Ir tuomet, jei imuosi misijos užpildyti pasaulį, visas aukštesnysis pasaulis tampo mano.
Galiausiai tai turi atlikti kiekvienas. Taip žmogus visiškai išsitaiso. Be to, viena vertus, jis nieko negauna, tik perduoda Šviesą kitiems. Bet, kita vertus, kai Šviesa eina pro jį, visi užpildymai tampa jo. Taip kiekvienas žmogus pasiekia visos didžiulės sielos, visos žmonijos dydį.
#237201

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks žmogus dvasinis?

Nesibaigiantis pripildymas

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Klausimas. Koks skirtumas tarp gaunamo malonumo tipo ir negebėjimo jaustis užpildytu?
Atsakymas. Priklausomai nuo malonumo dydžio kylu arba leidžiuosi pagal malonumo tipų liniuotę, ir taip valdau save. Esmė ta, kad visi malonumai skiriasi tik savo kiekybe ir kokybe.
Pavyzdžiui, jeigu imtume dirginti kokias nors nervų galūnėles ar sinapses smegenyse, pamatytume, kad bet kuris mažas dirgiklis – nesvarbu, ar tai cheminis preparatas, ar silpnas elektros poveikis – gali sužadinti įvairiausius pojūčius, ir jie bus visiškai kitokie.
Galime jausti malonumą ar kančias nuo bet ko: maisto, sekso, šeimos, mokslo, garbės, šlovės. Viskas priklauso nuo to, kokius nervų centrus sužadinsime.
#237156

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras – tai materija

Kam Kūrėjui malonumas?

Klausimas iš Twiterio. Ne kartą pats sakėte, kad žmogus mūsų pasaulyje – niekas, viskas Kūrėjo rankose. Ar verta apie tai kalbėti?
Atsakymas. Verta kalbėti, nes viskas Kūrėjo rankose, išskyrus viena – mano valios laisvę. Galiu pasirinkti tokią būseną, tokią raidą, kai būsiu lygus Kūrėjui ir pasaulio valdymą perimsiu į savo rankas. Tad čia ne viskas Kūrėjo rankose, bet tai priklauso nuo manęs.
Žinoma, rinkdamasis, kaip vystysiuos, ar imsiuosi valdžios, turiu rimtai įsisąmoninti tą atsakomybę, kurią imu ant savęs. Ir vis tiek netgi imdamas visa tai ant savęs, dar labiau susisieju su Kūrėju, man Jo dar labiau reikia, tampu Jo partneriu.
Taip pakylu virš Kūrėjo ir naudoju visas Jo savybes, kad perimčiau iš Jo valdžią. Jis mane to moko ir paskui tarsi palieka. Ką reiškia palieka? Jis yra manyje, bet Jo nejaučiu.
Tai ir yra susiliejimas su Kūrėju, kai išnyksta bet kokie skirtumai tarp mūsų: mano mintys – Jo mintys, mano veiksmai – Jo veiksmai, mano norai – Jo norai. Tai ir yra kūrimo tikslas.
#237166

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netobulumo nėra!

Valios laisvės paieškos, II dalis

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Klausimas. Jeigu žmogus per analizę suvokia Visatą, žvaigždes, planetas ir jų tarpusavio ryšį, tai pats žmogus gali būti centru arba viso to, kas jį supa, pradžia?
Atsakymas. Ne. Jei ką nors tiriu ne savyje, tai centru tampa tai, ką nagrinėju. O jeigu tiriu save per visą Visatą, tuomet – centras esu aš.
#237099

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ar egzistuoja giminingų sielų sąvoka, pavyzdžiui, kaip Jūsų ir Jūsų Mokytojo?
Atsakymas. Žinoma, yra tokių sielų, kurios yra arti viena kitos pagal dvasinę sistemą, maitina viena kitą, priklauso viena nuo kitos. Kiekvienai – sava visuomenė, sava aplinka.
Paprastai visi, kurie studijuoja kabalą, vyrai ir moterys, priklauso identiškam sielų tipui, nes atlieka bendrą judėjimą pirmyn. Todėl jie gali save laikyti artimaisiais.
#225923

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Dvasinės informacijos perdavimas

Draugai, įjunkite Šviesą!