Klausimas: Mūsų ryšys su dvasiniu pasauliu galimas arba per kabalistų parašytą knygą, arba per žmones, kurie jau pasiekė šią sistemą?
Atsakymas: Ne, ryšį su aukštesniuoju pasauliu labai sunku užmegzti per knygą. Tik per mokytoją. Ir taip nuolatos, iš kartos į kartą.
Knyga nepakeis bendravimo su mokytoju-kabalistu. Galima perskaityti daug knygų, kurios nukreips žmogų į tinkamą tikslą, bet pasiekti jį galima tik mokantis pas tinkamą mokytoją.
Beje, ne visi kabalistai, t. y. suvokiantieji aukštesnes gamtos būsenas, gali būti mokytojais. Tai priklauso nuo sielos šaknies. Vieni tai turi, kiti ne. Kaip ir mūsų pasaulyje: žmogus gali būti didis mokslininkas, bet siaubingas mokytojas, mat neturi tokių gebėjimų. O būna priešingai – kurie puikiai moko, bet patys nėra daug pasiekę.
Klausimas: Tad ryšys su aukštesniuoju pasauliu galimas per mokytoją ir knygą?
Atsakymas: Taip. Todėl šis mokslas vadinamas „kabala“ – gavimas – iš mokytojo taip pat.
#264317

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Mokantys prisiglausti ir gerti

Mokytojo vaidmuo vystant sielą

Klausimas: Tyrimai parodė, kad iki 60 proc. žmonijos genomo yra modifikuota virusų. Kitaip tariant, koronavirusas, iš esmės, perneša struktūras, kurios yra labai artimos mūsų ląstelės baltymams.
Yra hipotezė, kad gamta per koronavirusą atlieka visuotinę žmonijos rekonstrukciją. Jeigu taip, tai kuo mes, žmonija, turime virsti?
Atsakymas: Nežinau. Manęs tai nedomina. Remiantis tuo, ką sako kabala, esame paskutinioji karta, t. y. artėjame prie būsenos, kai būsime priversti pakilti aukščiau egoizmo ir pasiekti aukštesnes savybes, lygmenis, gamtos sluoksnius – ten, kur esame ne kūne.
Ten nėra negyvosios, augalinės ir gyvūninės materijos, nieko nėra, išskyrus mūsų sąmonę. Visi ankstesnieji materijos sluoksniai išnyks iš mūsų pojūčių ir liausis egzistavę. Ateisime į pasaulį, kuriame yra tik sąmonė.
Klausimas: Bet tai žmonijos perdarymas? Kitaip tariant, žmogus bus naujas?
Atsakymas: Taip. Nauja žmonija. Ši būsena, kurią dabar patiriame, vadinama „paskutinioji karta“. Ji tęsis dar kurį laiką, kol gamtos smūgiai ir mūsų teisingas tarpusavio ryšys su ja pakels mus į lygmenį, kuriame egzistuosime tik savo sąmonėje.
Klausimas: Tada nebus kūnų, o bus visų mūsų norų ir minčių visuma?
Atsakymas: Taip. Nebus materialių kūnų, savybių, jėgų pojūčio. Bus tik sąmonė. Bendra visiems ir kiekvienam savo. Kaip yra pasakyta Toroje: dieviška dvasia tvyro ore, ir materijos dar nėra.
Komentaras: Įdomu. Tai panašu į virusus. Skaičiau, kad jie taip pat gyvena kolonijomis, turi bendrą sąmonę, vienas kitą supranta. Kitaip tariant, galime tapti modifikuotu virusu?
Atsakymas: Galime tapti atskiromis sielomis, kurios sąveikauja tarpusavyje, sudarydamos vieną bendrą tobulą sistemą, kuri vadinama „Adomu“.
#264054

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Būkite sveiki!

Klausimas: Sakėte, kad visus siekius verta palikti dešimtuke, o darbe ir namuose likti tokiam, kaip visi. Tai mane sutrikdė. Ar galite paaiškinti savo žodžius?
Atsakymas: Esmė ta, kad bet kokie dvasiniai pokyčiai galimi tik vienminčių, turinčių vieną tikslą, kolektyve. Tarpusavyje padėdami vieni kitiems, jūs perprantate šį dvasinį tikslą, t. y. abipusio davimo savybę.
O darbe tave supa paprasti žmonės, normalūs egoistai, su kuriais negali kalbėti šia tema. Ir neverta to daryti, kad negadintum jų, o jie tavęs. Bendrauk su jais tame lygmenyje, kokiame jie pripratę bendrauti.
Tad čia nėra jokių problemų. Būkite tarp žmonių toks, kokie jie. O su draugais per jus siejantį tamprų, vidinį, rimtą ryšį sieksite abipusio davimo savybės – Kūrėjo, kol Jis atsiskleis jumyse.
#260348

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Tarpusavyje norime atskleisti Kūrėją – meilės, davimo, vienybės, žinojimo jėgą, kad visi mūsų įspūdžiai širdyje ir prote užsipildytų be galo.
Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu: atskleidžiu ne Jį patį, lygiai taip, kaip neatskleidžiu savo draugo, o tik jo savybes, veiksmus, jo santykį su manimi ir iš to suprantu, kas jis toks. Tai reiškia pažinti Kūrėją iš Jo veiksmų.
* * *
Iškelti Kūrėją – reiškia – nepalikti vietos, kur Jo nebūtų. Kūrėjas organizuoja mano mintis, norus, visą mano suvokimą. Visur tik Jis, Jis ir Jis. O kas aš toks? Aš tas, kuris prilimpa prie Jo. Ir net ne pats prilimpu, o tik to noriu, prašau Jo, meldžiu ir Kūrėjas tai atlieka su manimi.
* * *
Visąlaik kreipiuosi į Kūrėją ir turiu pasistengti išgirsti Jo atsakymą tiek, kiek esu prilipęs prie grupės. Grupė perduoda man Kūrėjo atsakymus. Viskas, ką jaučiu grupėje, – tai Kūrėjo atsakymas man, kiekvienoje situacijoje, kas akimirką.
Nors tai gali būti man nemalonu, bet toks Kūrėjo atsakas. Kad ir kaip kreipčiausi į Kūrėją ir apie ką Jo prašyčiau, turiu žiūrėti į draugus ir išvysiu, kad Kūrėjas atsako man kiekvieną sekundę.
#264548

Iš 2020 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Viena vertus, kovodami su koronavirusu šį tą laimėjome: įstengėme jį labiau ištirti, suprasti, netgi pradėjome kurti vaistus, palengvinančius ligą.
Kita vertus, epidemiologai perspėja apie antrosios epidemijos bangos pavojų rudenį. Virusas nepaliks mūsų ramybėje, kol nepakeisime žmonių visuomenės, ir šis integralus, pasaulinis smūgis nepakeis žmonijos veido.
Virusas privers mus vienytis visame pasaulyje ir įsisąmoninti, kad mus valdo viena aukštesnė jėga. Problema yra ne priešintis koronavirusui, o ta, kad esame priešingi aukštesnei jėgai. Žinoma, epidemija nesibaigs tol, kol tarpusavyje susivienysime, kad bent šiek tiek, pirmoje pakopoje prilygtume aukštesnei jėgai.
Sakoma, kad Kūrėjo smūgiai gydo. Ir iš tikrųjų tai – gydymas, juk virusas rodo mums, kaip skiriamės nuo aukštesnės jėgos. Ir taip vyksta kiekvienoje pakopoje: jeigu iš karto nesuprantame, ką reikia daryti, tai tučtuojau gauname smūgį ir kentėjimas verčia mus taisytis.
Tikėkimės, kad būsime protingi ir nepriversime savęs kentėti bergždiai, o suprasime, ką reikia daryti.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, iš aukštesnės jėgos, iš vieno šaltinio, kuris tiesiausiu keliu veda mus į tikslą iš dabar esamo taško į galutinį kūrimo sumanymą. Remdamiesi tuo, turime suprasti, kas vyksta su mumis, su visa žmonija, ir kokia yra epidemijos priežastis.
Visas problemas visada sukelia nukrypimas nuo tiesaus kelio, kuriuo turėjome eiti, jei tęstume idealų judėjimą nuo savo taško iki taisymosi pabaigos, t. y., nuo egoizmo, blogojo prado iki visiško išsitaisymo į Kūrėjo prigimtį, davimą ir meilę.
Visos mūsų būsenos, koronavirusas kyla dėl mūsų neatitikimo tam, ką reikėjo atlikti. Jei būtume ėję idealiu, tiesiu keliu, nebūtume jautę jokio spaudimo ar nemalonumų. Bet kadangi nejudame taip, kaip turėtume, ir atsiduriame netinkamoje vietoje, kyla kliūčių, atsižvelgdami į kurias, galime ištaisyti nukrypimą nuo kelio.
Nuklydome nuo teisingos krypties ir pradėjome naudoti savo egoizmą daugiau nei reikia, todėl esame sugrąžinti į kelią per smūgį, koronavirusą. Tuomet judame toliau ir vėl einame tiesiu keliu ir gauname naują smūgį: badą šalyje, kaip aprašyta Toroje.
Ir tada kitos bausmės viena po kitos: kraujas, varlės, utėlės ir kt. – visos dešimt bausmių prieš išeinant iš Egipto (iš mūsų egoizmo), kylant iš egoistinio proto į tikėjimą aukščiau žinojimo, į altruistinį protą, į davimo išmintį.
Kiekvienas kenčiantis šiame pasaulyje turi suprasti kančios priežastį. Tik tinkamai traktuodami smūgį, galime jį ištaisyti.
Jei gydomės nuo koronaviruso vaistais, tai tėra išorinė priemonė, kuri negali išgydyti mūsų iš vidaus bei ištaisyti ligos priežasties: mūsų neatitikimą Kūrėjui. Todėl tai nėra gydymas, ir liga grįš. Tikrasis vaistas – paprašyti Kūrėjo vienybės jėgos, kad sujungtų mus ir išstumtų iš dabartinės būsenos (kai esame dvasiškai nutolę vienas nuo kito) bei labiau mus suartintų.
Tik toks bus tinkamas gydymo būdas: Kūrėjas šviečia mums stipriau ir taiso mūsų santykius. Tai tinkamas vaistas, tikrai išgydysiantis visus koronavirusus. Antraip, vietoj vienų problemų kviečiame daug rimtesnes, ypač mūsų laikais, kai artėjame prie taisymosi pabaigos.
Gyvename vadinamojoje „paskutinėje kartoje“, kur žmonija ima jausti save kaip vieną organizmą, vieną šeimą aplink vieną Žemės rutulį, valdant vienai bendrai jėgai. Šiandien tai neigiamas poveikis, tačiau tikėkimės, kad rytoj jį pakeisime į teigiamą.
Tikrasis paskutinės kartos požymis yra tai, kad žmonija tampa integrali.
#264260

Iš 2020 m. gegužės 6 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Apie grupės svarbą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įeiti į kūrimo mintį

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koronavirusas keičia tikrovę X d.

Klausimas: Kodėl mūsų gyvenime nutinka tie patys dalykai? Kodėl yra cikliškumas, kodėl kartojasi įvykiai?
Atsakymas: Kad galėtumėte pamažu save ištaisyti. Per kartą to nepavyksta atlikti, todėl praeiname daug gyvenimo ratų.
Ir kaskart siela patiria vadinamąjį užgimimą, kitaip tariant, persikūnijimą, dalinį sielos susijungimą, jų atsiskyrimą ir vėl tam tikrą derinį. Galiausiai taip visos sielos visiškai išsitaiso.
Rekomenduoju paskaityti medžiagą apie sielų gyvenimo ratus. Sakant sielos, omenyje turimi norai, kurie pamažu pasikeičia iš dėl savęs į dėl Kūrėjo.
#263894

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Žmonija – uždara sielų sistema

Vakar atvėrėme vienas kitam sielas ir jautėmės esą kartu, vienoje širdyje. O šįryt jau niekas nejaučia jokio ryšio su draugais dešimtuke, nebereikia jokios kabalos, Kūrėjo, vienybės ir dvasinio kelio, norisi tik miegoti tarsi gyvūnui.
Ir dabar man reikia tikėjimu aukščiau žinojimo priimti, kad šią būseną gavau iš Kūrėjo, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su manimi, siųsdamas visokias būsenas, ir Jis dabar privertė mane pasijausti gyvūnu.
Beje, gyvūninė būsena yra geriausia iš visų, nes būtent iš jos mums reikia pakilti į žmogaus pakopą. Ir jeigu šiuo metu esu gyvūno laiptelyje – tai rodo, kad pabaigiau savo ankstesnę būseną ir ją ištaisiau. Ir dabar nusileidžiu į gyvūninę būseną, kad vėl pakelčiau save į žmogaus, turinčio naujų savybių, pakopą.
Todėl džiaugiuosi, kad tapau gyvūnu, juk dabar pradedu darbą iš naujo naujoje pakopoje. Taigi grašis prie grašio susikaupia į didelę sumą. Tad dieną pradedu geros nuotaikos, kupinas jėgų ir pareiškiu visam pasauliui: „Žiūrėkite, kaip aš, gyvūnas, paversiu save žmogumi!“
#264451

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Žmonija egzistuoja jau tūkstančius metų, karta keičia kartą, bet mes nesimokome iš praeities klaidų. Ar tikimės, kad ateities kartos nepamirš koronaviruso, ir jis paliks pėdsaką mumyse, ne tik įrašą istorijos knygose?
Ir iš tikrųjų tai virsta į augantį pokyčių srautą sielose, kurios priklauso Adam Rišon sielai. Kančios ir problemos didėja kaip sniego kamuolys ir veda mus į paskutinę kartą.
Šioje paskutinėje kartoje, kurioje gyvename šiandien, pirmiausia turime sutikti, kad visa žmonija yra vienoje integralioje sistemoje. Visi priklausome ne kokioms atskiroms tautoms, o žmonijai.
Matome, kaip susimaišęs pasaulis, visos rasės: juoda, balta, geltona, raudona. Paskutinėje kartoje turėsime priimti žmoniją kaip vieną sistemą ir pamatyti, kad netgi savo naudai turime rūpintis visu pasauliu.
Ankstesni smūgiai stūmė mus nuo vienos santvarkos prie kitos: nuo vergijos į feodalizmą, po to į kapitalizmo, socializmą. Bet dabar prasideda visiškai naujas laikotarpis, kai gamtos smūgiai privers mus susiburti, susivienyti, tarsi viena šeima.
Tai atliksime kęsdami gamtos smūgius, tačiau būtų gerai sutrumpinti įsisąmoninimo laiką. Tada žmonija pasiruoš vienybei, kad taptų it viena šeima, ims įgyti vienos Adomo sielos pavidalą. Tai laiko šauksmas.
Todėl smūgiai nesiliaus, bet vis dažnės ir privers pajausti mūsų tarpusavio ryšį visame pasaulyje. Pastebėsime, kad kenkiame sau, dusiname save savo rankomis ir taip pamažu priartėsime prie tiesos.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Klausimas: Paprastai žmoguje myliu tai, ką myliu savyje, ir nekenčiu to, ko nekenčiu savyje. Tačiau man nesinori konfliktuoti su kitais žmonėmis, juk dar neišsitaisiau.
Neseniai žiūrėjau spektaklį teatre ir man kilo klausimas: ar įsijautus į kokią nors dramą scenoje ar gyvenime ir taip mokantis išvengti konfliktų, galima imti labiau mylėti kitus žmones?
Atsakymas: Turi puikią galimybę – darbą grupėje. Vaidinkite ten įvairiausius teatrinius pastatymus apie meilę ir neapykantą. Mėginkite visąlaik siekti vienybės ir meilės. Tuomet pajausite, kiek jūsų prigimtis atskleidžia abipusę neapykantą, atstumia vienus nuo kitų.
Taip meilės ir neapykantos derinys visuomet bus tinkamas, ir viskas bus nuostabu.
Galėsite tai tiesiog atidirbti gyvenime. Tam mums ir duotas dešimtukas. Tad nėra ko vaikščioti į teatrą. Teatras tiesiai priešais jus.
#259491

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Naujasis žaidimas

Svarbu, kad malda kiltų iš viso dešimtuko, o ne liktų mano asmenine malda. Jei mano malda pasiekia draugų širdis, tuomet ji tikrai pasieks ir Kūrėją.
Jei malda nepraeina per kiekvieną širdį, iš apačios į viršų, nuo Malchut iki Jėsod, o nuo jos iki Hod, o toliau per Nėcach, Tifėret, Gvura, Chėsed, Daat, Bina, Chochma iki Kėtėr, tuomet ji nepasieks Kūrėjo. Juk Kūrėjas – tai Kėtėr.
Todėl turime dirbti ties mūsų vienybe, kad kiekvienas galėtų pasiekti Kūrėją. Juk tai įmanoma tik kreipiantis į draugų širdis, norint įsiskverbti į kiekvieno širdį. Kaip šašlyko gabaliukus suveria ant iešmo, taip mano malda praduria kiekvieną širdį, surenka jas kartu, ir visas šias širdis atnešame Kūrėjui, kad jas ištaisytų ir užpildytų.
Man atrodo, kad draugai yra išorėje, ne manyje. Tačiau iš tikrųjų nieko nėra išorėje – visa tai mano vidinės savybės, bet organizuotos taip, kad jas matau kaip išorines vienos iš savo savybių, kurią laikau savo „aš“, atžvilgiu.
Todėl turiu susijungti su šiomis tariamai išorinėmis savybėmis, kad jos visos taptų mano. Taip visus negyvuosius, augalinius, gyvūninius ir žmogaus norus surinksiu draugėn į vieną norą ir atskleisiu, kad viskas yra mano viduje.
Todėl dešimtuką turi sieti vienas, ištikimas ryšys. Negaliu kreiptis į Kūrėją, jei nesu prisijungęs prie devynių draugų, t. y., prie devynių noro dalelių, per kurias galiu kreiptis į Kūrėją ar gauti iš Jo. Be jų net nesugebu nukreipti savęs į Kūrėją: neįmanoma nukeliauti nuo Malchut į Kėtėr, nepraėjus pro visas draugų širdis.
#264447

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusivilti savo jėgomis