Iš viršaus ateina smūgis iš karto visam pasauliui, visai žmonijai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad esame paskutinėje kartoje ir pasiekėme vieną bendrą sistemą.
Iš aukštai į mus nebežiūri pavieniui, atskirai į kiekvieną šalį, o laiko mus kaip vieną organizmą, skatina grįžti į žmogaus, Adam, t. y. vienos sielos, pavidalą.
Bet kaip galima pripažinti, kad mano asmeninis noras ir visos visuomenės, visos žmonijos noras yra vienodai svarbūs, ir aš turiu teisę rūpintis savimi tik tiek, kiek rūpinuosi žmonija? Tai itin sunku, juk suduoda per skausmingiausią egoistinį tašką. Tačiau būtent tokia integrali atskaitos sistema, veikianti paskutinėje kartoje, ir turime prie jos prieiti.
Jei kiekviena tobulo organizmo ląstelė galvoja apie visą kūną kaip apie save, tai yra ženklas, kad kūnas sveikas.
Dvasinis pasaulis yra toje pačioje vietoje kaip ir materialus, tame pačiame nore mėgautis, kuris neišnyksta, ir tik pasipildo ketinimu, keičiančiu jo naudojimą. Žmogus lieka žmogumi, klausimas tik tas, kaip jis naudoja savo norą: artimo naudai ar vien savo labui.
Žinoma, ir toliau galvosime apie save, bet ar galime pradėti truputį galvoti apie kitus? Kitaip, gausime smūgius, vieną virusą po kito, kurie privers mus taisytis ir pamažu imsime galvoti integraliai, globaliai, kaip apie vientisą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Bet tai bus sunkus kančios kelias. Vienas virusas paveikia visą pasaulį, ir jei nepradėsime galvoti vieni apie kitus, epidemija nesiliaus ir tik plėsis.
Kitas virusas bus toks, kad ne man reikės nuo jo saugotis užsidėjus kaukę ir laikantis atstumo, o saugoti kitus. Jei negalvosiu apie kitus, bus blogai man pačiam: ką nors užkrėsiu šiuo virusu, o kai tas pats virusas nuo jų sugrįš man, tuomet tikrai rimtai susirgsiu.
Tai išmokys mane rūpintis kitais: jaudinsiuosi tik dėl to, kad visi aplinkiniai būtų sveiki ir niekas neužsikrėstų mano virusu.
Juk jeigu perduosiu šį virusą kam nors, o paskui jį gausiu atgal, tai bus tikras smūgis. Štai tuomet susimąstysime, kaip neperduoti artimui ko nors blogo. Šie virusai ištaisys mūsų ketinimus, išmokys nekenkti kitiems. Gamta turi daugybę priemonių mums mokyti.
#264284

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Audringa gyvenimo tėkmė neša mane ir mėgina nuskandinti, o aš turiu per ją įžvelgti, įsivaizduoti Kūrėją, ir suprasti, kas Jo naudai, kad pakilčiau virš visų asmeninių, savanaudiškų išskaičiavimų ir užmegzčiau ryšį su Juo.
Tuomet pamatysiu, kad visos man ateinančios kliūtys – tai pagalba, kad vis stipriau susisiekčiau su Kūrėju.
O norint suprasti, kas Kūrėjo naudai, reikia visą laiką veržtis Jo link ir įsivaizduoti Jo nuomonę: davimo nuomonę, kuri priešinga man.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kliūtys dvasiniame kelyje

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Avijut – tai egoistiniai norai, kurie atskiria žmogų nuo Kūrėjo. Šį norą būtina įveikti jo nesunaikinant, o pakylant virš jo, išnaudojant jį kaip tinkamą atramą, kurią pasitelkus galima „išjudinti Žemę“.
Todėl egoizmas įprastinės būsenos, kai atskiria mus nuo Kūrėjo, vadinamas „avijut“ – noro storumu, o kai jį tinkamai išnaudojame, tai avijut virsta „zakut“ – apšvietimu, ir priešingai padeda mums atpažinti, ištirti ir priartėti prie Kūrėjo.
Klausimas: Kitaip tariant, avijut – tai grubumas, mūsų norų, dalijamų į keturias pakopas, dydis?
Atsakymas. Taip. Į negyvąją, augalinę, gyvūninę ir „žmogaus“ pakopas.
Klausimas: Kabalistinių terminų verčiau neversti, sakykim, avijut – grubumas?
Atsakymas: Žinoma. Kaip medicinoje pasitelkiami terminai lotynų k., o muzikoje italų, taip ir kabaloje. Reikia tiesiog prisiminti patį apibrėžimą.
#264399

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Ar koronavirusas gali būti kam nors naudingas?
Atsakymas: Žinoma. Gamtai.
Klausimas: Kodėl?
Atsakymas: Nes ji būtinai turi ištaisyti mus ir atvesti į tobulą būseną. Mes vieninteliai jos kūriniai, kurie niokoja, gadina, laužo ir kenkia patys sau ir gamtai. Tad apsauginė gamtos reakcija pasireiškia taip.
#264505

Iš 2020 m. kovo 29 d. laidos „Susitikimas su kabala. Viktoria Bonya“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Kuo svarbus žaidimas žmogui einant dvasiniu keliu?
Atsakymas: Pasakyta: „Visas gyvenimas – žaidimas“. Ir tai tikra tiesa. Juk žaidimas vysto žmones.
Todėl Kūrėjas vysto mus per žaidimą, pakišdamas mums įvairiausias problemas ir kliūtis. O mes mokomės jas įveikti, ir taip auginame save.
Kasdieniame gyvenime mokomės mokykloje, universitete, kažko mokomės namuose ar dar kur nors. Visąlaik įveikiame kokias nors kliūtis, ir taip mokomės gyvenimo mokykloje.
O kabaloje mums duodamos ypatingos kliūtys, kad atvestų mus į būseną, kuri vadinama „visiškas išsitaisymas“, kai žmogus tampa panašus į Kūrėją. Šios kliūtys jau iš anksto duotos kiekvienam žmogui, t.y. kiekvienam sielos tipui, ir turime kaskart jas įveikti.
Taip mūsų siela keičiasi ir pamažu prilygsta Kūrėjui. Kiek įveikiame kliūčių, tiek Kūrėjas atsiskleidžia, iki tiek, kad susivienysime su Juo.
#260557

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Rėšimo – tai informacinis įrašas, kuris egzistuoja kūrinyje, kad jis kaip nors orientuotųsi praeityje, dabartyje, ateityje ir galėtų nukreipti save į tikslą.
Paprastai žmonės teturi supratimą, kur esą. Netekę atminties senukai to neturi, ir jie tiesiog atlieka veiksmus, niekuo nesiremdami. Lygiai taip ir rėšimo vadovauja žmogui ir apibrėžia jo judėjimą pirmyn.
Rėšimo yra sieloje, kiekviename lygmenyje ir polygyje. Kur egzistuoja noras, kur egzistuoja Šviesa, ten visuomet yra rėšimo, sujungiantis norą bei Šviesą ir valdantis juos sieloje.
#265034

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rėšimo ir vitalinė siela

Dvasinio DNR realizavimas

Genetinis žmogaus žemėlapis, 3 dalis

Mes egzistuojame globaliame pasaulyje, kuriame veikia integralūs įstatymai, kurie valdo ne tik mūsų pasaulį ir mūsų visatą, bet ir visą Visatos sistemą, apimančią penkis aukštesniuosius pasaulius. Juos reikia jausti, matyti, suformuoti kaip pojūtį, pasaulėžiūrą. Ir visa tai mums duota.
Jei netinkamai dirbame su šia sistema, neatsižvelgiame į jos objektyvumą, integralumą ir absoliučiai visų jos dalių tarpusavio ryšį, tada mums būna blogai. Mes jaučiame priešingą, labai nemalonią jos reakciją.
Ši „grįžtamoji reakcija“ ateina skirtingais lygiais, atsižvelgiant į tai, kokius iškraipymus padarėme bendroje sistemoje. Šiuo metu mes matome grįžtamąją reakciją koronaviruso pavidalu.
Negalime sakyti, kad tai yra vien blogai, nes tai mus taiso, kreipia ir verčia judėti į priekį. Bet, kita vertus, mums tai nemalonu. Iš tiesų, daugelį metų esame stadijoje, vadinamoje „paskutine karta“, kai aiškiai jaučiame, kad gyvename integraliame pasaulyje, kuris turi tapti normalia, visiškai išbaigta sistema. Šį darbą turi atlikti žmogus.
Todėl, jei pradėsime elgtis teisingai, atskleisime šią sistemą. Kai mes su ja elgiamės neteisingai, kai nejudame link susijungimo vienas su kitu, nejungiame savęs prie sistemos, nesuvokiame gamtos kaip integralios sistemos, tada ji automatiškai reaguoja, ir kyla visokių, kaip mums atrodo, kliūčių.
Tačiau tai ne kliūtys, o atvirkščiai – poveikis, kuris turėtų pakeisti mūsų kryptį.
Štai pasaulyje ir pasirodo virusas, verčiantis sėdėti namuose, mažiau bendrauti, nes tarp mūsų yra labai blogi, savanaudiški santykiai. Turime pradėti elgtis kitaip.
Visa tai labai tiksliai gamta apskaičiuoja, nes esame bendros integralios sistemos dalis. Esame tarsi sferoje, kuri veikia mus iš visų pusių. Būtent ji skiria tokias reakcijas, kurios aiškiai nusako, kokie turėtume būti, kad priartėtume prie integralios sistemos. Taip virusas mus verčia keistis, tobulėti.
Netolimoje ateityje tai pajusime labiau, tapsime artimesni, labiau suprantantys vienas kitą. Išnyks daugybė nereikalingų profesijų, nustosime elgtis su Žeme taip, tarsi ji turėtų beribius rūsius, iš kurių mes galime traukti viską, ko norime.
Mes nustosime elgtis su atmosfera, vandeniu, vandenynais taip, tarsi tai būtų niekam nereikalingos gamtos dalys.
Nemanau, kad galime labai greitai išmokti tinkamai sąveikauti su mus supančia aplinka. Todėl, sakyčiau, kad turime būti pasirengę tam, jog panaši būsena išliks ateinančius penkis šešis mėnesius.
Tai yra rimta sistema, tad bus labai ilga, griežta sąveika tarp mūsų ir integralios sistemos, kol pradėsime suprasti, kad turime atsikratyti daugybės nereikalingų profesijų, užsiėmimų, verslų, imti iš gamtos tik tai, kas būtina normaliam egzistavimui, ir ne daugiau.
Savo elgesiu mes taip kenkiame ekologijai, dinaminei gamtos pusiausvyrai, kad jokia sistema negali to atlaikyti. Apskritai, mes turime elgtis harmoningai su mus supančiu pasauliu.
Tada viskas nurims ir mes iš tikrųjų pradėsime jausti integralaus harmoningo pasaulio aukštesniąją sferą – valdančiąją sferą, vadinamą Kūrėju.
#264197

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant naujos visuomenės slenksčio

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Klausimas: Žinant, kad galutinis veiksmas – pradiniame sumanyme, kam mums lakstyti, plėšytis, jei Visagalis anksčiau ar vėliau viską sustatys į savo vietas – jei ne šiame gyvenime, tai kitame.
Atsakymas: Prašom, gali nieko nedaryti. Niekas neverčia. Apskritai nesuprantama, kodėl esi čia ir klausaisi manęs.
Turi galimybę suvokti Jo sumanymą, tapti solidarus su Juo. Net iki tol, kad Visagalis privers tave įvykdyti Jo kūrimo programą, gali pats ją atskleisti ir atlikti. Beje, visiškai sąmoningai, verždamasis pirmyn savo tempu.
Taip pasijausi esąs Kūrėjas. Taip tapsi panašus į Kūrėją ir jausiesi kaip Jis. O tai didelis skirtumas: arba tave ragins kaip asilą, arba pats jausiesi kaip Dievas.
#260023

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kildami pakopomis netenkame ryšio su mūsų pasauliu ar vis labiau jį jaučiame?
Atsakymas: Kildami dvasinėmis pakopomis, viena vertus, vis labiau ir geriau jaučiame, kaip funkcionuoja mūsų pasaulis. Tačiau, kita vertus, netenkame susidomėjimo juo, nes jame negalime naudotis tuo, kad yra priešais mus. Tai nepakankamos jėgos, objektai, apimtys.
Mūsų kūnas turi tiesiog egzistuoti, nes jis susijęs su bet kokia pakopa, kuria kyla siela. Todėl rūpintis kūnu reikia tik tiek, kiek būtina, kad jis egzistuotų: gydyti, maitinti, prausti, migdyti.
Tačiau netgi kai kūno nėra, vis tiek kylama.
#259690

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitolti, kad suartėtume

Dar kartą apie dvasines pakopas

Ryšys su aukštesniuoju pasauliu

Kaip kabala aiškina kritinę koronaviruso situaciją, kuri šiandien apėmė visą pasaulį?
Kabala, visų pirma, yra mokslas, tyrinėjantis gamtą. Vystydamasis žmogus vis daugiau sužino apie ją.
Yra toks ypatingas žmogaus vystymosi etapas kūrinijoje, kai jis suvokia, kad visa kūrinija – negyvoji gamta, augalinė, gyvūninė ir žmonės – egzistuoja kaip viena integrali sistema, kurioje visi susiję su visais.
Jei mūsų integralus tarpusavio ryšys yra geras, pastovus, jei palaikome vienas kitą, tai pradedame jausti šią sistemą ir bendrą programą, bendrus visatos dėsnius. Dėl to mes galime geriau suprasti gamtą.
Kabala – tai praktinis mokslas. Kuo stipriau mes galime suartėti, įveikdami gamtos jėgas, kurios stengiasi mus atitolinti, tuo geriau suprantame dėsnius ir gamtos reiškinius bei galime organizuoti geresnį, gilesnį ir didingesnį gyvenimą.
Mes žinosime, kas su mumis vyksta, suprasime savo praeitį ir ateitį, pakildami aukščiau gyvenimo ir mirties, atskleisdami visą gamtos žemėlapį, kuris pradėjo skleistis beveik prieš šešis tūkstančius metų pirmiesiems kabalistams, gamtos tyrėjams.
Pagalvokime, kas būtent išvedė žmogų iš gyvūninio lygmens, atskirdamas jį nuo beždžionės: žmogaus egoizmas, verčiantis visa pavergti savo naudai. Gyvūnas gyvena, vartodamas tik tai, kas reikalinga, kad išgyventų ir pratęstų giminę, ne daugiau. Žmogus nori viską suimti ir valdyti visą visatą.
XXI amžiuje ir ypač pastaruoju metu mūsų egoizmas auga eksponentiškai, didėdamas kiekvieną dieną. Ir dėl to mums reikalingas kabalos mokslas, kuris padeda mums subalansuoti mūsų santykius.
Juk, viena vertus, mes norime labiau nutolti vienas nuo kito, o kita vertus, valdyti visus. Todėl būtent šiandien atsiskleidžia kabalos mokslas ir turime pareigą mokyti jos visus žmones, kad visi žinotų, kaip mums teisingai sąveikauti tarpusavyje.
Kabala suteikia mums galimybę pritraukti pozityvią gamtos jėgą, juk dabar mes atskleidžiame tik negatyviąją jėgą: kiekvienas atstumia kitus arba išnaudoja.
Kabala moko, kad gamtoje paslėpta teigiama jėga, kurią galima pritraukti ir naudoti kaip papildymą neigiamai jėgai. Ir tada šių dviejų jėgų padedami galėsime teisingai dirbti. Kitaip visą laiką einame vien kaire linija, kaip vienu bėgiu vietoj dviejų.
Šiandien atsiskleidžia kabalos mokslas, kad padėtų mums pritraukti iš gamtos pozityvią jėgą. Mes negalime laukti, kol ši jėga pati atsiskleis. Tai neįvyks savaime!
Tik jei mes panorėsime būti susiję, artimi vienas kitam, suprasime savo priklausomybę, pradėsime dirbti su savo protu ir širdimi labiau integruota forma, tada atskleisime teigiamą vienybės jėgą ir sukursime tarp mūsų naujus santykius: ne kenkdami žmogui, o jo naudai.
Koronaviruso epidemija verčia mus dar labiau atitolti vienas nuo kito. Ar tai neprieštarauja kabalos dėsniams, kurie kviečia mus suartėti? Bet kabala – tai mokslas, kaip fizika, aiškinanti mums pasaulio dėsnius. Ji yra tarp mūsų, tereikia tik įsigilinti, kad suprastume.
Koronavirusas – tai gamtos reakcija į tai, kad žmonių visuomenė nesugeba palaikyti pusiausvyros. Mes norime suartėti tik dėl to, kad negailestingai išnaudotume vienas kitą.
Ir todėl atsiskleidžia jėga, vadinama „koronavirusu“, ir atitraukia mus. Juk pabudiname gamtoje tokias jėgas, kurios tampa naikinančiomis. Jei mes ir toliau tai tęsime, tai su žmonija bus baigta.
Todėl tarp mūsų įsiterpia koronavirusas ir suteikia mums laiko bei vietos pamąstyti, kaip teisingiau organizuoti žmonių bendruomenę ir santykius, kad atitiktų bendros integralios gamtos dėsnius. Juk kitaip viską sugriausime!
#262479

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?