„Jei tik viskas nežlugs, tai atsigaus, – sako mums. Ir priduria, – kada nors“. „Neatsigaus“, – sakau aš. Bet ir žlugimas visai nebūtinas.
Kiekvienam iškyla uždavinys – išgyventi dabartinį laikotarpį su minimaliais praradimais. Tam reikia tausoti nervus ir išteklius, palaikyti kitus, mokėti atsipalaiduoti, bet ne nusišalinti. Turime suprasti, kas vyksta, kad krizės pasekmės neužkluptų mūsų netikėtai.
Pradžiai atsikvėpkime. Žmogus sukurtas ne blaškytis, o mąstyti ir veikti. Taigi, ką iš tikrųjų praradome? Kokią ateitį ruošėme vaikams?
Bendrai tariant, tiesiog tarnavome vieni kitiems už pinigus. Uoliai ar ne įgyvendindavome principą, tiksliai suformuluotą mūsų išminčių prieš tūkstančius metų: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Mums atrodė, kad dirbame sau. Bet kokią meškos paslaugą sau padarėme, įsisukdami į vartotojo voverės ratą ir negalvodami apie nieką daugiau!
Jeigu sekundei atskristume iš labiau išsivysčiusios planetos ir pažvelgtume į žmoniją prieš mėnesį, ne pats maloniausias vaizdas mūsų lauktų. Ne, ne technine prasme, bet pačia visuotinės sumaišties prasme. „Nauda“ iš jos, kaip smogas virš žemės, išsisklaido jau dabar.
Ir štai atėjo virusas. „Sustokite, žmonės, – sako jis mums. – Pažvelkite, ką padarėte su planeta ir su savimi. Pažvelkite į rytojų“.
Jei iš tikrųjų pažiūrėsime, ir ne formaliai, tai pamatysime, kad judėjome ne tik į ekologinę krizę. Dar prieš ją būtų įvykęs karas. Iš esmės, įspraudėme save į karo glėbį, beviltiškos globalizacijos būseną, prieštaravimų aklavietę. Tokia žmogaus prigimtis: kai artėja žudynės, išstumiame jas iš sąmonės ir taip susitaikome su jomis, tikimės jų. Gremas Grinas puikiai aprašė prieškarinę atmosferą knygoje „Samdomas žudikas“: viskas jau buvo nulemta, bet niekas netikėjo, kad karas įvyks, jį atmetė, nekreipė dėmesio – ir taip priartino, prišaukė, laukė.
Iki šio etapo dar nebuvome priėję, bet nevaldoma vartojimo lavina įtraukė žmoniją į bedugnę. Kad ir kaip būtų keista, virusas išgelbėjo mus nuo to! Išgelbėjo nuo egoizmo, kuris reikalavo „nuodėmių atleidimo“, nuo vartojimo rinkų perkrovimo.
Tai ar verta grįžti atgal? Ką gero praeityje palikome?
Ar yra gyvenimas po viruso?
Dabar iš naujo susipažįstame su šeima, pasauliu, su savimi.
– Tu jau penktoje klasėje!?
– Palauk, kas su tavo šukuosena?
– Nežinojau, kad tu šitaip moki kepti kiaušinius.
– Niekada negirdėjau tiek daug anekdotų. Ir jie iš karto verčiami į visas kalbas.
– Jie ten sąžiningai sėdi namuose, o mes kuo blogesni?
Anksčiau daugelis iš mūsų namuose tik miegojo – dabar gyvena. Anksčiau naršėme internete dėl malonumo – dabar turime tikrų sąsajų, įsigiliname, jungiamės tarpusavyje.
Iš čia yra keletas kelių. Mums, žinoma, norisi atgal į voverės ratą su įprastomis jo rykštėmis ir meduoliais. Tačiau negalima pamiršti, kad gresia ir nusikaltimų įsisiautėjimas, neramumų slopinimas, tiekimo nutraukimas ir kaltųjų paieškos. Tačiau galime išnaudoti šį laikotarpį ir apmąstymams.
Žinoma, ne viskas klostosi sklandžiai, ne visi išlaiko smūgius, bet pati patirtis, tempo pokyčiai, nusistatymas suteikia mums ne tik atokvėpį. Ištuštėjusiomis darbo dienomis, keistoje popiečių tyloje girdisi naujovių aidas. Sėdime namuose, kaip vaikai suoluose, kad šio to išmoktume, kad šie pokyčių skausmai nepraeitų veltui.
Bet kokiu atveju mums nepavyks išeiti iš krizės taip greitai, kaip į ją patekome. Ir tai, kas dabar vyksta, nėra pauzė, atostogos ar karantinas, tai pabudimas. Virusas mūsų nenokautavo, bet gerokai sutrenkė ir sugrąžino į tikrovę. Suteikė galimybę patiems atsargiai pasukti vairą.
Šiandien mums kyla būtinybė pervertinti vertybes prieš naują epochą, kuri reikalauja kitaip elgtis vieniems su kitais, reikalauja rasti prasmę, kurios vengėme. Pokyčių vėjas sunaikino iliuzijas ir parodė mums tikrą vaizdą. Nejaugi leisime sąmonės smogui vėl aptraukti ją miražais? Nejaugi susitaikysime su praeitimi, su amžina sumaištimi, su išoriniu pertekliumi ir vidine tuštuma?
Pasaulis atsidūrė ant siauro tilto ir svarbiausia dabar – nebijoti atsisveikinti su praeitimi. Turime kitą rūpestį – kaip sutikti ateitį, kad nesusidurtume su ja nugara, o protingai įsilietume į neišvengiamą rytojų.
Patys sukūrėme voverės ratą – ir dabar galime išeiti iš jo be nereikalingų sukrėtimų. Juk svarbiausia tai, kas viduje: mūsų ryšiai, mūsų santykiai, mūsų dalyvavimas, tarpusavio meilė. Pakanka tik tai suvokti, ir visi mechanizmai – visuomeniniai, finansiniai, komerciniai – ims persitvarkyti pagal naują paradigmą.
Pagalvokime: kodėl gyvename ir kaip galime sukurti savo gyvenimą kitaip, kitais principais? Atsivėrė išėjimas iš beribio egoizmo, tai pasinaudokime tuo, kol jis yra nokdaune. Lėktuvai – žemėje, laivai – uostuose, mes – suoluose. Čia nėra nieko žeminančio. Priešingai, mums atsirado galimybė iš tikrųjų padaryti ką nors dėl savęs.
Visą gyvenimą užsiėmėme tik tuo, kad bėgome nuo klausimo apie mirtį: blaškėmės, kiek įmanoma teisindami save. Virusas mums duoda dar vieną užuominą: nuo mirties nepabėgsi. Kad įveiktume šią ribą, turime pakilti aukščiau egoizmo, kuris mus marina. Jis riboja mus vien kūno norais ir suteikia ydingą, apgailėtiną, ribotą pasaulio pojūtį. Imkime ir pajauskime pasaulį per mūsų bendrą vidinę struktūrą – per sielą. Tada mes pamatysime jį visiškai kitą – begalinį, amžiną, tobulą.
Tai neturi nieko bendra su religijomis. Kabalos mokslas nesiglaudžia prie jokių tikėjimų. Ji tiesiog vysto žmogaus sielą ir taip daro mus laimingus. Dabar, kai visi jaučiamės vienoje valtyje, reikia kartu užgulti irklus ir laikytis kurso į pasaulį, kuriame nėra sienų tarp širdžių. Tada išnyks ir kiti barjerai, skiriantys žmones. Rytojus formuojasi jau dabar.
#262055

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Jeigu Kūrėjas – tai gamtos dėsnis, kam meldžiamės? Ir ar teisingai suprantu, kad tiesiog pasiekiame rezonansą su savo aukštesne būsena, kai keliame maldą už kitus?
Atsakymas. Nedirbame tuščiai. Dirbame vienintelio gamtos dėsnio atžvilgiu – integralaus tarpusavio ryšio tarp visų kūrinijos elementų.
Jeigu mes, tokie atsiskyrę, atsieti, stumiantys vieni kitus, norintys vien naudotis kitais, pakeisime savo elgesį ir suartėsime, tai atsirasime dvasinėje pakopoje ir pamatysime, kad esame visiškai kitame pasaulyje.
Bet tam mums reikia pakilti virš savo egoizmo ir imti jungtis tarpusavyje. Apie tai kalba kabala.
Kelias į tai – dvejopas. Arba kančių kelias, kuriuo kol kas ir einame, arba Šviesos kelias, t. y. kai pritraukiame Šviesą, mokomės mažose grupėse. Ne visa žmonija išsyk, o dešimtukais.
#259349

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam kreitis į Kūrėją?

Mintys apie koronavirusą V d.

Teisingas prašymas Kūrėjui

Klausimas. Egoizmo nuslopinimas suartina mus su Kūrėju? Kaip dirbti su egoizmu?
Atsakymas. Nereikia kovoti su egoizmu. Jei tai darysite, pirmiausia, jis jus nugalės. Visų antra, sudaužydami jį, gaunate keletą egoizmų savyje. Geriau to nedaryti.
Tik Šviesa gali dirbti su egoizmu. Ji sukūrė egoizmą, ne jūs. Egoizmas aukščiau jūsų. Tai gamtos savybė, kurią sukūrė Kūrėjas. Kaip manote, ar galime priešintis ir ką nors daryti su šia savybe? Ne. Pamėginkite ir įsitikinsite, kad esate silpnas, kad nesuprantate, ką su juo daryti. Nieko nepavyks.
Jums reikia tik vieno: padedant draugams, grupei pritraukti Šviesą. Čia yra visos mūsų pastangos. O Šviesa jau žino, ką daryti su egoizmu, juk ji sukūrė ego. Tad tegu ir dirba su juo.
#262132

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – materijos pagrindas

Žaisti su savo egoizmu

Pakilti virš egoizmo

Klausimas. Sakote, kad ėmę galvoti apie kitus, atsižvelgdami į jų norus, neutralizuosime virusą?
Atsakymas. Ne, nesiūlau jums to daryti dabar, nes neįstengsite atsikratyti savo egoistinių ketinimų. Jūs, kaip jums atrodo, taikysite kitokį, neva neegoistinį požiūrį į kitus, tačiau niekaip negalėsite išeiti iš egoizmo, tai jūsų prigimtis.
Yra metodika, kaip išeiti iš egoizmo, pakilti virš jo. Ją nagrinėja ypatingas mokslas – kabalos mokslas. Tai neduota paprastam žmogui, to reikia mokytis.
Jei galvojate apie tai, kaip išeiti iš savęs, kaip pakilti virš savęs, pradėti jausti kitokią prigimtį – aukštesnįjį pasaulį, tuomet turėtumėte rimtai susidomėti kabala. Apsilankykite mūsų svetainėje ir pasidomėkite, kaip tai daroma.
Kai tik iš tikrųjų pradėsime suartėti – ne fiziškai ir ne egoistiniu siekiu savo labui, bet dėl kitų, ne dėl savo interesų ir, galbūt, netgi kenkiant sau, tuomet visi neigiami reiškiniai mūsų pasaulyje iškart išnyks, nes jie yra mūsų egoistinių santykių produktas.
#262991

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos ,,Koronavirusas keičia tikrovę”

Daugiau šia tema skaitykite:

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Pergalė prieš žmoniją

Pakilti virš visuotinio egoizmo

Komentaras. Viduje visada esame atskirti vieni nuo kitų, neatsižvelgiame vieni į kitus ir t. t. O dabar pati gamta mums tai parodo išoriškai, versdama sėdėti namuose.
Atsakymas. Gamta tarsi sako: jei negalite tinkamai susijungti vieni su kitais, tada atsitraukite, atitolkite.
Manau, kad tai didelė gamtos dovana. Įsivaizduokite, jei investavome 80% savo pastangų, kad gniuždytume gamtą, darytume tik blogiau žmogui, visuomenei, valstybėms, nuolat ginkluodamiesi, naikindami gamtos išteklius ir pan., tai šiuo metu jau jaučiame teigiamas pasekmes to, kad žmogus tiesiog sėdi namuose.
Komentaras. Beje, apie tai nesusimąsčiau, bet man atrodo, kad kariniai konfliktai beveik visur liovėsi. Neturiu tikslių duomenų, bet manau, kad taip yra.
Atsakymas. O kam gi kovoti? Įsivaizduokite, kad dabar okupuotumėte kitą šalį, ką darytumėte? Visa tai tik žaislai, skirti šiek tiek sušildyti žmogaus egoizmą.
#262921

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos ,,Koronavirusas keičia tikrovę”

Daugiau šia tema skaitykite:

Į senąjį pasaulį negrįšime

Mintys apie koronavirusą

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Klausimas. Ar tokios atsiskleidžiančios destruktyvios žmogaus savybės kaip tingumas, godumas, pavydas, pasipelnymas, savanaudiškumas – tai egoizmo formos? Jei taip, tai jos taip pat yra ištaisomos veikiant aukštesniajai Šviesai?
Atsakymas. Kabaloje taisomasi kitaip, nei mūsų pasaulyje. Bet kurios, kaip mums rodosi, neigiamos savybės, iš tikrųjų nėra neigiamos. Tai – mūsų prigimtis. O mes per jas turime atskleisti kiekvienam tinkamas, adekvačias priešingas savybes ir taip sukurti pusiausvyrą.
Taigi, mumyse yra, sakykime, keletas šimtų neigiamų savybių, ir kartu su jomis atskleidžiame keletą šimtų teigiamų savybių – priešingą negatyvių savybių pusę, tarsi išversdami jas.
Tarp teigiamų ir neigiamų savybių pradedame jausti gamtos prasmę, jos tikrąją esmę, kurioje nėra nieko teigiamo, nieko neigiamo, tik amžinas tobulas veiksmas, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos. Ir mes visąlaik dalyvaujame jame.
Todėl nesijaudinkite, kad jumyse atsiskleidžia tam tikros negatyvios savybės. Priešingai, džiaukitės tuo, nes dabar galite atskleisti teigiamas savybes, subalansuoti jas ir būtent tarp jų atskleisti gamtos prasmę: ji sukūrė teigiamas savybes ir paslėpė jas, bet parodė jumyse neigiamas savybes, kad jūs, atskleidę teigiamas savybes vietoje neigiamų, rastumėte tiesą – visų šių savybių, visų gamtos dėsnių šaltinį. Visa tai laukia mūsų .
Svarbiausia, jokiu būdu nenusiminti, kad jumyse atsiskleidžia neigiamos savybės. Dar pamatysite, kad vien iš jų ir esate sudaryti. Sėkmės jums tai pamatant!
#261028

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks mūsų taisymasis?

Kaip patikrinti, kad Šviesa veikia?

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Virusas gyvuos, kol visi žmonės ir valstybės supras, kad būtina atsisakyti egoizmo ir laikyti save viena visuomene, šeima, visuma. Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į gamtą: laikyti ją protinga, Kūrėju, ar nesiskaityti su ja kaip iki koronaviruso. Rinkitės…!
***
Senasis pasaulis mirė, jis neegzistuoja! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Tai nėra paprastas procesas, bet jis jau prasidėjo. Jis nesustos, kol koronavirusas nevirs į karūną (Kėtėr), ir atves mus į ryšį su Kūrėju įvairiomis formomis, visuose lygmenyse…
***
Gyvename savo jausmuose. Jei mūsų santykiai egoistiniai, tai vadinama gyvenimu šiame pasaulyje. Jei taps altruistiniai, grįsti meilei, vienybe, tai šitai bus dvasinė, aukštesnioji sistema, būsimas pasaulis. Jausdamiesi viena visuma liausimės jausti asmeninė mirtį…
***
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, per koronavirusą taiso pasaulį, keičia visą tikrovę, į viską žvelgia kaip į vieną kūną. Tai didis veiksmas, skirtas mus suvienyti, paversti mus viena sistema, viena žmonija, vienu žmogumi su viena širdimi, leisti mums atskleisti Kūrėją.
***
Jau negrįšime prie to, kad buvo. Senasis pasaulis mirė! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Žinomą, tai nutiks palaipsniui. Kaip išeinant iš Egipto. Tai nėra paprastas procesas, bet jis prasidėjo ir nesustos, kol koronavirusas atves mus į ryšį su Kūrėju.
***
Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai norom nenorom priklausome vieni nuo kitų: galiu užsikrėsti nuo svetimų žmonių, o jie – nuo manęs. Virusas parodė netinkamus ryšius tarp mūsų. Jis privertė mus rūpintis kitais, o kitus – mumis. Taip gamta ėmė ugdyti mus, kas yra integralus tarpusavio supratimas ir rūpestis!
***
Koronavirusas atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jei suprasime, kad galime gyventi kitaip, išlaikydami harmoniją su gamta bei gerus tarpusavio santykius, pakilę virš ego, tai įstengsime greitai išsivaduoti iš epidemijos. Virusas atskleidžia, kad išvedėme pasaulį-gamtą iš pusiausvyros.
***
Koronavirusas – tai jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią savo būsenos reviziją. Esame prieš perversmą. Pirmąkart su žmonija vyksta dvasinė revoliuciją. Reikia pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis visą žmoniją, ir pagreitinti laiką!
***
Virusas stumia mus į pokyčius, vedančius į vienybę, kad visi nuo mažo iki didelio pažintų aukštesniąją gamtos jėgą; ir visos tautos susirinks į vienus bendrus „maldos namus“, kitaip tariant, visi susijungs viename bendrame nore, abipusio vienybėje, o tai ir vadinama Kūrėjo namais.
***
Gamta kalba mums per virusą: „Pasiekėte integralią formą savo egoizmu susijungdami apie Žemę, tapote Ego-žmonija! O dabar per šį virusą parodysiu jums, kaip vienam kūnui, kad su jumis netvarka. Imkite gydytis nuo egoizmo!“
***
Jums reikia pagalvoti, kaip reaguoti į virusą, kuris pažeidžia visą žmoniją, jums reikia veikti kartu. Susivienykite tarpusavyje, veikite išvien, imkite keisti valstybines sistemas, tarpvalstybinius santykius, santykius visuomenėje. Paverskite save viena visuma!
***
Kol kas vystomės kančių, natūralios raidos keliu (beito). Tačiau yra kelias, kur laikas pagreitintas (achišėna), kai laikydamiesi to, ką rašo kabala, suprantame, ką reikia daryti, ir kuriame gerus tarpusavio ryšius, mokydamiesi, kaip tapti viena vieninga žmonija.
***
Koronavirusas rodo mums, kad mūsų egoizmas neatitinka integralios gamtos (altruizmo). Pradėkite pamažu gydytis! Egoizmas verčia mus viena žmonija, o jame atsiskleidžiantis blogis per gamtos smūgius (gyvūniniu lygmeniu – virusus) skatina mus taisyti egoizmą.
***
Kaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savęs, savo noro mėgautis į mūsų tarpusavio ryšius, kai kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas tarp mūsų. O tarp mūsų yra dvasinė erdvė! Į ją ir nurodo koronavirusas!
***
Vieninga, integrali gamta vis labiau atsiskleidžia mums ir todėl jaučiamės esą nukritę, vis labiau neatitinkantys vieningos gamtos. Jos reakcija į neatitikimą – kataklizmai ir virusai. Tačiau tai nėra bausmė, tai siekis subalansuoti mus su gamta!
***
Po epidemijos žmonės nebus tokie, kaip anksčiau, jie pripras prie naujos būsenos. Imsime suvokti pasaulį, jausdami, kad jis yra valdomas aukštesniosios jėgos. Visi klausia: iš kur ši problema, kas bus? Mes netekome jėgų vaikytis šio pasaulio malonumų – svarbiausia gyventi ramiai…
***
Koronavirusas – disbalanso pasekmė, jį sukėlė žmogus gamtoje, nes tarp žmonių nėra draugiškų tarpusavio santykių. Turime egzistuoti integralioje sistemoje, o mes, priešingai, tolstame vieni nuo kitų. Egoizmas auga ir vis labiau skiria mus, sukeldamas vis kenksmingesnius virusus.
***
Ši epidemija kilo dėl to, kad esame paskutiniame žmonijos vystymosi etape, kuris vadinamas „paskutiniąja karta“. Užbaikime egoistinę raidą ir pereikime prie aukštesnio egzistavimo lygmens, kuris vadinamas gyvenimu aukštesniajame pasaulyje.

Iš 2020 m. balandžio 1-7 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą II dalis

Mintys apie koronavirusą III dalis

Mintys apie koronavirusą IV dalis

Klausimas. Kuo skiriasi kabalistinis mūsų pasaulio ir Pesacho šventės aiškinimas nuo įprastų komentarų?
Atsakymas. Keliais lygmenis aiškinama būtis, sukūrimas, vystymasis, tikslai, žmogaus užduotys. Pavyzdžiui, aiškinant Pesach šventę galime kalbėti apie:
1. istorinį tautos vergijos laikotarpį Egipte,
2. žmogaus „vergiją“ jo egoizme–Egipte–faraone,
3. Apie kūrinio–noro vystymąsi veikiant Šviesai–Kūrėjui ir jos nebuvimą veikiant
tamsai–Egiptui–faraonui.
Taip pat galima kalbėti skirtingais lygmenimis apie:
1. mechaniškai atliekamus ritualus, paprastai vadinamus priesakais,
2. psichologinį nurodymo „mylėk savo artimą kaip save patį“ vykdymą kaip bendrą Kūrėjo nurodymą, kuris apima visus kitus nurodymus, kaip pasakyta Toroje: „Mylėk savo artimą – bendras Toros dėsnis“.
#156182

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas – taisymosi pradžios šventė

Egipto koridorius

Mozė

Baal Sulamas rašo, kad žmogaus viršenybė gyvūno atžvilgiu – ta, kad žmoguje pabunda noras dvasingumui. Jei to nebūtų, žmogus gyventų kaip gyvūnas. Dvasinis siekis – tai, kas žmogų paverčia Žmogumi.
„Egipto vergystė“ – tai būsena, esanti prieš dvasinį pasaulį, tarsi koridorius, kuriuo reikia praeiti, kad paskui galėtum įeiti į dvasinį pasaulį. Todėl iš pradžių visi patenkame į „Egiptą“ ir ten imame aiškintis savo norus, ruošdamiesi dvasinėms pakopoms.
„Egipte“ be galo auga egoizmas ir sukelia žmogui norą praryti visą pasaulį. Paskui žmogus ima klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?“ ir jos ieško. Galiausiai jis mato, kad jį visiškai valdo egoizmas, paversdamas jį Faraono vergu. O žmogus nesutinka su tuo ir nori dirbti Kūrėjui.
Bet jam tai nepavyksta, ir todėl jis šaukia ir reikalauja, kol visiškai nusivilia savo paties jėgomis, neduodančiomis jokio rezultato, kaip pasakyta: „Ir sušuko Izraelio sūnūs nuo tokio darbo“.
Žmogus jaučia smūgius dėl to, kad siekia dvasinio darbo, tačiau mato, kad jam nepavyksta, ir prasiveržia šūksnis. Kitaip tariant, jam kyla tinkamas noras, prašymas ir tuomet jis išeina iš „Egipto“.
Kiek kartų per savo darbo metus mėginome duoti, vienytis, gerai galvoti apie kitus, rūpintis, ir kol kas nematyti jokių rezultatų. O kur gi visos mūsų pastangos? Juk niekas nedingsta be pėdsakų. Esame uždaroje sferoje, kurioje veikia energijos tvermės dėsnis. Bet kur gi mano darbo vaisiai, mano norai, rūpinimasis, sėkmės ir nesėkmės – nejau visa tai išnyksta?
Ne, visa tai kaupiasi: ir mano darbas, ir tavo, ir visos žmonijos per visus laikus. Todėl yra žmonių, kurie gauna tokį širdies apsunkinimą, kuris atveda juos prie „išėjimo iš Egipto“. O kiti kol kas tęsia „Egipto vergystę“, tačiau visgi iš kartos į kartą kaupia savo pastangas. Tai galioja visai žmonijai be išimties.
Ir netgi mažutė utėlė, dedanti pastangas, kad išgyventų ir prasimaitintų taip pat įneša savo indėlį į bendrą taupyklę, juk irgi priklauso bendram, Kūrėjo sukurtam norui.
#223248

Iš 2018 m. kovo 11 d. rytinės pamokos ruošiantis Pesachui

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Vienoje valtyje

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Klausimas. Viena vertus, mums reikia sumažinti egoizmą, jį anuliuoti. Kita vertus, sakoma, kad egoizmas nėra sunaikinamas, ir netgi auga. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Esmė ta, kad naikiname ne egoizmą, o tai, kad jį taikome dėl savęs.
Noras su ketinimu dėl savęs – egoistinis. Noras su ketinimu dėl Kūrėjo – altruistinis. Turime perkelti savo ketinimus iš „dėl savęs“ į „dėl Kūrėjo“.
Tad nesijaudinkite, niekas niekur nedingsta ir nėra sunaikinama. Supraskite: egoizmas tikslingai sukurtas iš aukščiau, kad būtų minusas priešais pliusą. Todėl, kai minus ir pliusas dirba išvien, galime tarp jų gauti energiją, kokią nors produktyvią pastangą.
#262164

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – mateijos pagrindas

Išsiskirti su egoizmu

Žaisti su savo egoizmu