Klausimas: Koronaviruso epocha – nerami, tragiška, dramatiška, bet vis tiek yra laimingų žmonių. Tai – vaikai! Maži vaikai, kurie liko namuose, su tėvais: jie užsiima kuo nori. Ar galima pasakyti, kad mums rodo tokią laimės salelę ne be priežasties? Ką turime suprasti?
Atsakymas: Kad gera būti mažu vaiku.
Klausimas: Ar mes galime, žvelgdami į vaikus, priimti laimę, kurią jie išspinduliuoja?
Atsakymas: Vaikai yra natūralaus, prigimtinio egoizmo lygmenyje. Tai nelaikoma egoizmu. Jie vienas kitam nenori blogo. Jie neturi įvairiausių planų pakenkti, užsidirbti kito sąskaita: kuo kitam blogiau, tuo man geriau – kas nesąmoningai egzistuoja suaugusiuosiuose. Vaikai to neturi ir jiems virusas nebaisus.
Klausimas: Kitaip tariant, virusas nebaisus tam, kas turi vaikišką mąstymą?
Atsakymas: Jis nėra vaikiškas, o natūralus, prigimtinis, egoistiškai apribotas mąstymas.
Komentaras: Jei pasieksime tokią būseną, kad galėsime gyventi ir mąstyti, nenorėdami pakenkti kitam, kas įvyks?
Atsakymas: Jei įvaldysime tik šį egoizmo lygmenį, o visi kiti visuomeniniai egoistiniai lygmenys, ten, kur mes esame susiję vienas su kitu, kitaip tariant, pinigus, šlovę, valdžią, kurie priklauso jau suaugusiųjų pasauliui, pašalinsime, – tai žinoma, mums joks virusas nėra baisus.
Klausimas: Vadinasi, dabar turime vaistus, priešnuodį?
Atsakymas: Ne, tai nėra taip paprasta. Kaip galime išsivaduoti iš visuomeninio egoizmo, iš to, kad nekenktume vienas kitam, jei be perstojo su tuo susitapatiname? Lyginame save su kitais: kad tik kitam nebūtų geriau nei man, kad aš visada jausčiau, kad esu sėkmingas, reikalingas, ypatingas ir t. t. Tai turi kiekvienas, ir tai pasireiškia pasąmoningai.
Klausimas: Ir išeiti iš to negalima?
Atsakymas: Galima, bet ne patiems, o tik Aukštesniajai šviesai padedant: jei esame teisingame kolektyve ir sukeliame ypatingos Aukštesniosios jėgos poveikį sau. Aukštesnioji – nes tai – davimo jėga, meilės jėga, žmonių pritraukimo aukščiau mūsų egoizmo.
Tada būsime susiję kaip maži vaikai, kurie nori žaisti kartu ir žaidžia, bet nesiekia pakenkti. Jie dar to neturi maždaug iki dešimties metų amžiaus. Penkiolikos visi jau egoistai: galvoja apie tai, kaip būti geresniems už kitus, o kitiems kad būtų blogiau nei jiems. Pažvelkite, kaip jie elgiasi mokykloje!
Komentaras: Jūs visą laiką kalbate apie Aukštesniąją šviesą, kuri ir gali mus pakeisti. Mes, egoistai, šios žemės lygmenyje nieko negalime padaryti, kaip benorėtume – nei politikai, nei psichologai – niekas. Tik Šviesa, kurią galime pritraukti į save. Štai šito niekas nesupranta, bet jūs kalbate toliau.
Atsakymas: Ar apie virusą buvo aišku?
Komentaras: Dabar bus aišku. Mes jį ištirsime, nėra kur dingti. Tyrinėdami tokius virusus, pamažu suprasime, kas yra gerai ir blogai. Ir taip pasieksime Šviesą.
Klausimas: Ar jūs galite paaiškinti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip ją pritraukti?
Atsakymas: Tai – labai paprasta. Gamtoje yra neigiama ir teigiama jėgos. Ir jos – absoliučiai lygiavertės. Mumyse sužadinama neigiama jėga, vadinamoji egoistinė jėga, kad pareikalautume nubudimo mumyse lygiagrečiai jai ir teigiamai jėgai – altruistinei. Ir kad šios dvi jėgos – egoistinė ir altruistinė – būtų subalansuotos.
O dabar supraskite, ką mums suteikia virusas! Kaip jis stumia mus į šią pusiausvyrą! Jis kalba labai paprastai: „Užsirakinti namuose, užsiimti savimi, neskubėti su kitais bendrauti. Nemokate jūs to daryti, pradėkime po truputį mokytis. Štai jums teigiama jėga, štai jums neigiama jėga, ir taip dirbsime“.
Klausimas: Neigiama jėga – tai yra egoizmas?
Atsakymas: Taip. Egoizmas yra neigiama jėga. Taip žmonėms įprasta manyti. Kūrėjo atžvilgiu nėra nei neigiamos, nei teigiamos jėgos, nes abi išeina iš Jo.
Klausimas: Kokios tos teigiamos ir neigiamos jėgos, iš kur jas imate?
Atsakymas: Bet tarp mūsų jos egzistuoja, ar ne?! Aš noriu išnaudoti tave. Tai ir yra neigiama jėga. Ir atvirkščiai: aš galvoju apie tave ir rūpinuosi tavimi. Tai yra teigiama jėga. Kalbama tik apie žmogaus santykį su žmogumi. Jei aš galvoju apie tai, kaip pasikelti aukščiau kitų, tai bus neigiama jėga, o jei mąstau, kaip man pakelti kitą – tai yra teigiama jėga.
Klausimas: Kaip pakilti aukščiau kitų, man aišku, o kaip – pakelti kitą? Aš tai galiu pasiekti? Ar negaliu?
Atsakymas: Ne, negali. O iš kur tau, apskritai, atsiras noro?
Klausimas: Ir todėl tik Aukštesnioji šviesa, kurią aš sužadinu savo atžvilgiu, gali šį norą išvystyti?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Kaip sužadinti Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas: Tik darbu grupėje. Tam skirta grupė. Žiūrėdamas į draugus, pavydėdamas jiems, iš savo egoizmo, norėdamas būti ne žemiau, nei jie ir taip toliau, – taip padedame vienas kitam pakilti, t. y. duoti, padėti kitam.
Klausimas: Sakykime, paprastas žmogus sėdi namuose, mąsto apie savo gyvenimą ir pradeda suvokti, kad nori pasiekti tokią būseną. Jis gali tai padaryti?
Atsakymas: Pamažu. Pradėkite bendrauti telefonu, per vaizdo įrašus, per internetą. Paskui bus galimybė bendrauti ir betarpiškai, net ir ne dviejų metrų atstumu. Ilgainiui pajausite, kad jūs esate viename kūne, be jokių pertvarų. Tada virš jūsų bus viena karūna (korona).
266422

Iš 2020 m. kovo 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Antikūnai prieš egoizmą

Kaip pritraukti Šviesą?

Klausimas: Jūs visada sakote, kad mums nereikia ir neįmanoma neutralizuoti, niveliuoti mūsų egoizmo. Pakanka tik subalansuoti jį kažkokia teigiama gamtos jėga. Kokia tai teigiama jėga? Iš kur ji atsiranda?
Atsakymas: Tai – dvasinė jėga. Mūsų pasaulyje mes esame negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos lygmenyje. Žmogus čia kaip gyvūnas. Jei jame atsiras antisocialinių veiksmų, tai juos galima subalansuoti, tik išvedant jį į kitą – dvasinės sąveikos „pamilk artimą“ – lygmenį. Tada pamatysime teisingą integralų visos gamtos paveikslą ir save joje. Žmonija supras, kad ji gali egzistuoti be problemų, net be mirties.
Klausimas: Kaip sužadinti šią jėgą, kuri neutralizuotų, subalansuotų mūsų egoizmą?
Atsakymas: Gamtoje išskyrus egoizmą yra dar gera, altruistinė jėga, kuri gali duoti, leidžia galvoti ne apie save, o tik apie kitus. Šios jėgos mums trūksta, kaip atsvaros mūsų egoistinei jėgai, kuri jokiu būdu nepriima kitų norų ir net priešingai – kuo labiau priešinga kitų norams, tuo daugiau mėgaujasi ir prisipildo.
Klausimas: Gera jėga sužadinama kažkokiais gerais poelgiais ir tuo, kad mes kalbame apie ją?
Atsakymas: Taip. Ją reikia vystyti, esant teisingoje aplinkoje, teisingoje grupėje. Ji sužadinama ir mintimis, ir poelgiais, nes poelgius seka mintys.
#265919

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Jeigu ego nekenkia…

Ar reikia vystyti egoizmą?

Kūrėjas – Absoliutas, kuris nesikeičia, atsiskleisdamas mūsų atžvilgiu kaip absoliutaus gėrio jėga. Keičiasi mūsų suvokimas, noras, todėl sakome, kad Kūrėjas keičiasi.
Iš tikrųjų pokyčiai vyksta tik mumyse. Todėl, norėdami atskleisti Kūrėją, turime pasiekti panašumo į Jį būseną, kad atitiktume Jo savybes.
Tačiau kaip galime tapti panašūs į Kūrėją, jei visi esame egoistai? Mes liekame egoistai, tačiau, nepaisydami natūralaus atstūmimo, privalome susivienyti tarpusavyje virš egoizmo, susisiedami tarpusavio davimo, vienybės, meilės ryšiais. Mes panašūs į išderintą muzikos instrumentą, kurį reikia suderinti, norint teisingai groti.
Apie karaliaus Dovydo smuiką parašyta, kad jis kabėjo ant sienos, o tam tikru momentu, t. y., esant ypatingai būsenai, pats imdavo groti. Tad ir grupė turėtų pasiekti tokią vienybę tarp draugų, kurios forma būtų panaši į Kūrėją. Nors visi lieka egoistai, bet kiekvienas nugali savo egoizmą ir susivienija su kitais taip, kad vienybės forma atitinka tobulo ir vieningo Kūrėjo formą.
Ir tuomet Kūrėjas atsiskleidžia mumyse. Jis nėra kažkur už grupės ribų, o tik jos viduje. Kiek dešimt draugų nusiteikė teisingam ryšiui, abipusiam davimui, tiek tarp mūsų atsiskleidžia Kūrėjas ir užgroja mūsų smuiku. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas kūriniams.
Todėl reikia praktiškai, efektyviai žiūrėti į darbą dešimtukuose, stengiantis pasiekti tokią susijungimo formą ir esmę, kuri būtų panaši į Kūrėją. Žinoma, to link judame palaipsniui, per 125 pakopas, vis tiksliau kalibruodami save.
Taip tobulą Kūrėjo atskleidimą pasiekiame bendrame kli, AVAJA, kai „Kūrėjas ir Jo vardas susilieja į viena“. Kitaip tariant, AVAJA, mūsų dešimtukas, tinkamai susijungia visomis dešimt sfirų, su visomis jų mažiausiomis vidinėmis po-sfiromis tiek, kad pasiekia tobulą vienybę, atitinkančią Kūrėjo prigimtį, absoliutų davimą.
#264917

Iš 2020 m. gegužės 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Atskleisti Kūrėją

Monolitinis dešimtukas

Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Atsakymas: Kelim, arba indo sudužimas reiškia, kad vienas noras suskaidomas į daugybę atskirų norų.
Klausimas: Ar yra toks dalykas mūsų pasaulyje? Ar galite pateikti pavyzdį?
Atsakymas: Vargiai, nes noras mūsų pasaulyje taip pat nėra labai matomas žmonėms. Tai galima paaiškinti technologijos pavyzdžiu. Tarkime, kad mano automobilio variklis daugelį metų veikė tinkamai. Staiga kažkas nutiko, ir jis subyrėjo į daugybę dalių, kurias reikia taisyti, sureguliuoti ir vėl sujungti.
Klausimas: Kabalistai įdomiai vartoja kalbą: galima sakyti ir „kelim sudužimas“, ir „Adomo nuodėmingas nuopuolis“. Ar tai – dvi skirtingos kalbos?
Atsakymas: Taip. „Adomo nuodėmingas nuopuolis“ yra jausmų kalba, o „kelim sudužimas“ – kabalistinė, arba mechaninių savybių kalba.
Komentaras: Kabalistinė kalba gera tuo, kad ji mums nekelia asociacijų, tuo tarpu „nuodėmingą nuopuolį“ dažnas sieja su krikščionškosiomis nuodėmėmis, nors, iš esmės, tai neturi nieko bendra.
Atsakymas: Taip. Bet vėliau, kai jūs įsigilinate į kabalos mokslą ir suprantate, kaip ji apibūdina kiekvieną būseną, nebesvarbu, kaip tai išreiškiate.
Klausimas: Kodėl ankstyvieji kabalistai to nepaaiškino, tik vėlesnieji – Baal Sulamas ir Rabašas – pradėjo aiškinti kabalistinius terminus?
Atsakymas: Esmė ta, kad ankstesnės kartos buvo paprastesnės. Jie nebuvo tokie susipainioję, apkrauti egoizmo, jie negyveno tokiame sudėtingame pasaulyje kaip mes, todėl jiems viskas buvo ir taip aišku.
#264699

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Klausimas apie gyvenimo prasmę yra individualus ar bendras visiems?
Atsakymas: Gyvenimo šaknies atskleidimas yra bendras visiems, bet jį pažinsite individualiai.
Jūs pradedate pastebėti, kad tikroji Visata yra amžina, begalinė ir jūs taip pat egzistuojate šiame amžiname, begaliniame judesyje. Mirties nėra, išskyrus tai, kas mums atrodo, nes ji paveikia tik mūsų gyvūninio kūno būseną. Aukštesnėms būsenoms kūno mirtis neturi jokios įtakos.
Gyvenimo pažinimas yra jėgos, valdančios visą gamtą, suvokimas. Mes ją vadiname „Kūrėju“, nes jis mus sukūrė. Bet tai ne tas pat, ką aiškina religijos. Ši jėga atsiskleidžia savybėse, kurias įgyjame absoliučiai aiškiai, eksperimentiškai. Jūs pradedate jausti, kaip viskas egzistuoja aplink jus, ir kartu pakylate į šį lygmenį. Jums tampa aišku, ką reiškia žmogus, kuo jis skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, nors visa egzistuoja mažo žemiško egoizmo rėmuose, įskaitant ir žmogų. Jei pakylate virš savo gyvūninio egoizmo, tada pradedate suvokti amžiną, tobulą būseną dar šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir materialioji egzistencija niekaip jūsų neriboja.
#267167

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vienintelė vertybė gyvenime

Klausimas: Visą savo gyvenimą skiriame egoizmo vystymui. Ir ką galime palikti vaikams? Kaip tinkamai išsitaisyti?
Atsakymas: Mes, kabalistai, mėginame ateities kartai ir netgi mūsų kartai užrašyti metodiką, kaip tinkamai naudoti neigiamas žmogaus jėgas ir teigiamą išorinę jėgą, egoistinę jėgą mumyse ir altruistinę jėgą ne mumyse, kad būtų galima ištaisyti žmogų, paversti jį harmoningai derančiu su supančia visuomene ir bendrąja gamta.
Tai turime paruošti jau dabar, mūsų kartoje. O kita karta, įskaitant mūsiškę, ims ją taikyti ir viską realizuos praktikoje.
#267558

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip kabalistai žiūri į mūsų pasaulį?

Kabalos platinimas – dovana Kūrėjui

Visuotinio išsitaisymo problema

Klausimas: Kai žmogus kyla virš egoizmo, jis mato, kad egoizmo nėra?
Atsakymas: Priešingai. Žmogus mato egoizmą ir kaip virš jo kyla.
Be egoizmo niekaip! Jis niekur nedingsta! Mes tiesiog subalansuojame jį su gera gamtos jėga – Kūrėju.
Kūrėjas sukūrė priešingą Sau jėgą – egoizmą. O norint subalansuoti ego, mums reikia atskleisti Kūrėją, pritraukti Jį.
Ir tuomet egzistuosime tarp egoizmo ir Kūrėjo. Išvysime pasaulį nuo krašto iki krašto, mums viskas bus absoliučiai aišku. Ir viskas bus gera, subalansuota, nuostabu.
#267955

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas: Socialinių ryšių poreikis žmogui įgimtas. Jo smegenys reaguoja į socialinę izoliaciją kaip į fizinį skausmą. Izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo įvairių ligų.
Geri socialiniai ryšiai teikia daugiau pasitenkinimo nei pinigai. Eksperimentai parodė, kad darbuotojų tarpusavio pasitikėjimas prilygsta malonumui, atitinkančiam 30% atlyginimo priedą. Taigi, bendradarbiavimas duoda didesnį rezultatą nei konkurencija.
Atsiranda paradoksas: suprantame socialinio ryšio svarbą, tačiau nesirūpiname jo vystymusi asmens ir valstybės lygiu. Nė vienoje šalyje nėra nacionalinės žmonių suartėjimo, jausmingų socialinių ryšių užmezgimo programos, nėra tyrimų, kokią įtaką jie daro mūsų fiziologijai. Dėl ko?
Atsakymas: Dėl egoizmo. Galbūt to norėtume, bet kartu mumyse yra vadinamoji „blogoji prigimtis“ – egoizmas, neleidžiantis mums gerai elgtis su kitais. Priešingai, jis verčia mus priešintis kitiems, nuolat kovoti. Mūsų prigimtis turi savybių, kurių negalime tiesiog apeiti, nepaisant to, kad geri santykiai visuomenėje gali duoti didžiulį pelną, dividendus ir suteikti nepalyginamai aukštesnį išsivystymo ir saugumo lygį. Įsivaizduokite, jei elgtumės vienas su kitu, kaip su savo šeimos nariais, ir nebešvaistytume jėgų ginklavimosi varžyboms, – gyventume kaip rojuje!
Klausimas: O gal viso to nereikia, juk tai prieštarauja prigimčiai? Gal gyvenkime pagal egoistinius dėsnius, džiunglių įstatymus?
Atsakymas: Mes jau gyvename pagal egoistinius dėsnius. Negalime gyventi pagal džiunglių įstatymus, nes nužudysime vienas kitą, todėl yra tam tikri reglamentai, kur ir kaip galime leisti naudoti jėgą, tokie kaip baudžiamieji kodeksai ir įvairūs kitokie rėmai, kuriuose stengiamės sugyventi. Bet apskritai žmonija yra nelaiminga. Akivaizdu, kad negalime išsisukti nuo tarpusavio ryšio. Jis būtinas, ir gamta vis labiau verčia jį tapti visuotiniu, integraliu, abipusiu. Kita vertus, egoizmas neleidžia mums to padaryti.
Klausimas: Bet jūs visada sakote, kad reikia gyventi pagal gamtos dėsnius, o gamtoje viskas pagrįsta natūraliu egoizmu, ten ryja vienas kitą. Tai ir mes, žmonės, turėtume taip elgtis, jei jau esame gamtos dalis?
Atsakymas: Ne. Tai, kas vyksta gamtoje, yra žmonių visuomenės atspindys, kur visi vienas kitą ryja. Esmė ta, kad aukštesnis gamtos lygis veikia žemesnius. Todėl egoizmu pagrįsta žmonių visuomenė taip veikia žemesnius lygius, kad vilkas negali gyventi šalia avių, ir mažas berniukas negali su jais būti. Viskas priklauso tik nuo žmonių visuomenės santykių – jei mes pasikeisime, keisis absoliučiai visa gamta.
#267828

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Žmogus – aukščiausia gamtos pakopa

Klausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Atsakymas: Būtent po mirties ir yra gyvenimas. Kol neišsilaisvinsime iš savo egoizmo, tol nebus jokio gyvenimo. Jaučiame savo egzistavimą egoizme, o jis yra labai menkas, žemas, ribotas. Kai tik atsikratome egoizmo, bent jau per fizinio kūno mirtį, nepaisant to, kad tai labai mažas išsilaisvinimo ir pakilimo lygis, jis vis tiek išvaduoja mus iš pirmojo egoistinio lygmens. Tada pradedame suprasti, kad gamta ir pasaulis egzistuoja kitame matavime – aukščiau egoistinio.
Klausimas: Žmonės, gyvenantys savo voverės ratelyje, neturi laiko galvoti apie ką nors daugiau, jiems reikia maitinti šeimą. Todėl turbūt egoizmas taip graužia žmoniją. Kaip išeiti iš šio siauro rato?
Atsakymas: Tą reikia aiškinti, to mokyti. Tam ir sukūriau kabalistinę mokyklą, veikiančią beveik visomis pasaulio kalbomis, visuose žemynuose ir turinčią kelis milijonus klausytojų. Mes vedame pamokas ir paskaitas, rengiame tarptautines konferencijas ir kitus renginius.
Tačiau dabartinis virusas, ši paskutinė gamtos suvokimo sistema, dabar pamažu įeinanti į mūsų sąmonę, verčia žmogų suprasti, kur jis gyvena, kodėl virusas egzistuoja. Ir nėra kur dingti: geruoju ar bloguoju, vis tiek turėsime suprasti visą integralios gamtos paveikslą ir kaip jame egzistuoti. Privalome pradėti teisingai, integraliai sąveikauti su ja. Turime tapti kaip ji.
#264409

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bone“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

„Aš“ ir mirtis

Klausimas: Esame sukurti, kad gautume ir duotume. Viskas turi būti su saiku? Ne tik duoti be egoizmo?
Atsakymas: Žinoma, ne. Pirma, egoizmas niekur nedingsta. Nuolatos naudojamės juo. Antra, gavimas ir davimas turi būti subalansuoti. Tik tuomet bus dinamiška pusiausvyra sistemoje.
Reikia ir duoti, ir gauti. Vienas priešais kitą: dalis gauna, dalis duoda. Kaip ir kiekviename žmoguje, taip ir visuomenėje, visoje sistemoje apskritai. To turime mokytis.
#266879

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?