Klausimas. Jeigu noriu prilygti Kūrėjui savybėmis, vadinasi turiu jas žinoti. Ar galima paskelbti Jo savybių sąrašą?
Atsakymas. Sąrašas itin paprastas: jeigu Kūrėjo savybė – davimas ir meilė, vadinasi, man reikia išmokti duoti ir mylėti.
Bet duoti ir mylėti dvasine prasme, o ne kaip mūsų pasaulyje, kai renkuosi, kam duoti ir ką mylėti, tikėdamasis, kad tai atneš man malonumą.
Tai reiškia kylu „iš savęs“, nekreipdamas dėmesio į jokius savo norus, savybes, ketinimus, tikslus, nes turiu tik vieną tikslą – užpildyti kitą malonumu. Kitą – reiškia visiškai svetimą žmogų, kuris savo ruožtu neduoda man jokio malonumo, kaip sakykim, mano mažas vaikas, giminaitis ar dar kas nors.
Tas kitas man visiškai abejingas. Dar daugiau, jei jis man nesvarbus – viena, o jeigu jo nekenčiu? Tuomet tai dar rimtesnis išbandymas. Tuomet turiu savo neapykantą ištaisyti į meilę.
Kitaip tariant, mums kylant, tampant panašiems į Kūrėją yra du etapai. Pirmasis – kylant ir artėjant prie davimo ir meilės tiems, su kuriais mano santykiai daugiau mažiau normalūs. (žalia rodyklė piešinėlyje)

Pradedant nuo to lygmens ir toliau jau judu „pamilk savo priešą, kaip didžiausią savo mylimąjį“ link (raudona rodyklė piešinyje).
Pirmąjį etapą galima vadinti Galgalta Einaim (GE) arba mažoji būsena, o antrasis etapas – ACHAP arba didžioji sielos būsena.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tokia savybė kaip narsumas?
Atsakymas. Visa tai viduje. Netgi nenoriu išvardinti atskirų savybių, nes tuomet teks aiškinti, ką dvasiniame pasaulyje reiškia narsumas, ramybė, kuklumas, herojiškumas, kantrybė, pyktis, valdžia. Visa, kas yra mumyse, būtina tam, kad su visu tuo taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra burtų ir mistikos šaknis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje yra tik galimybė veikti arba egoistiškai, arba altruistiškai. Ten yra netyrų jėgų, galinčių elgtis egoistiškai ir taip kenkti. Ir yra tyrų jėgų, kurios gali ištaisyti, padėti, mylėti.
Abi jėgų sistemos yra viena priešais kitą: dešinė yra teigiama, kairė – neigiama. Jos egzistuoja lygiagrečiai viena kitai, o tarp jų esame mes. Tad galime pasirinkti, kokia proporcija dešinė ir kairė linija veiks mumyse. Tai priklauso nuo mūsų veiksmų.
Abi linijos kyla iš vieno šaltinio ir yra nukreiptos tik į vieną tašką: vesti mus į kūrimo tikslą. Niekur nuo to nepabėgsime. Bet jeigu delsiame, galime prisijungti prie kairiosios linijos ir daug kentėti.
Geriausia apsaugoti save būnant grupėje, dešimtuke ir kartu nuolat veržtis į dešinę liniją.
Klausimas. Iš kur ši jėgų sistema?

Atsakymas. Iš Kūrėjo. Iš Jo nusileidžia dvi valdymo linijos, tarp kurių esame.
Kairė linija nuolat spaus mus, o mes nepasydami jos turime siekti dešinės.
Kai galėsime maksimaliai išnaudoti kairiąją liniją taip, tarsi būtume dešinėje, tuomet pateksime į vidurinę liniją ir dirbsime joje.
Klausimas. Tarkime, mūsų pasaulyje yra toks reiškinys kaip nužiūrėjimas. Ir žmogus tą pats jaučia. Ką jam patartumėte? Ar yra koks nors būdas veikti šiame lygmenyje? Ar tik pakilus į dvasinį pasaulį galima kaip nors panaikinti šį reiškinį?
Atsakymas. Tik siekdami dešinės linijos galime pašalinti visas neigiamas mintis ir savybes mūsų pasaulyje. O jos egzistuoja, juk žmonių norai turi galią.
Klausimas. Tai, jei, kas nors linki man blogo arba, atvirkščiai, gero, tai gali išsipildyti?
Atsakymas. Tai veikia tave. Vienintelis skirtumas tas, kas stipresnis: besivystantis tu ar kitas žmogus. Pavyzdžiui, esantis dešimtuke kabalistas lengvai gali neutralizuoti visus.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?

Egoizmo magija

Bloga akis – tai žmogaus egoizmas

Klausimas. Kūrėjas yra mumyse ar mes esame Kūrėjuje? Kaip tai jaučia kabalistas?
Atsakymas. Abejaip. Neturi reikšmės, nes tai abipusė būsena. Kūrėjas – tai visa, kas egzistuoja. Nesvarbu, į kokius rėmus Jį įsprausite: kvadratą, kubą, trikampį, apskritimą. Mes esame Jame.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Dvi jėgos pasaulyje

Klausimas. Kabala sako, kad žmogus gali atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje. Religijos tvirtina, kad reikia tikėti Kūrėju, ir tada atskleisi jį būsimame pasaulyje. Nepaisant to, niekas neskuba atskleisti Kūrėjo, niekieno netgi nedomina,  jog tai įmanoma atlikti dabar mūsų pasaulyje. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Mūsų dabartinės egoistinės savybės atstumia mus nuo aukščiausiojo pasaulio, nuo Kūrėjo suvokimo. Mes to nenorime, trokštame likti ten, kur mums patogu ir gera.
Žmonių netraukia kabalos mokslas, nes jie sukurti iš priešingų aukščiausiajam pasauliui savybių. Nieko nepadarysi.
Žmogaus tai nevilioja, jis neturi tiesioginio troškimo, nejaučia tokio poreikio. Kai siūloma skanaus torto, pasivaikščioti, pašokti, pažiūrėti gerą filmą ar futbolo rungtynes – visa tai suprantama. Turime šiuos informacinius įrašus.
Klausimas. Noras suvokti aukščiausią jėgą nėra natūralus?
Atsakymas. Ne. Kam man ji? Geriau nuo jos laikytis atokiau.
Klausimas. Kita vertus, motyvacija milžiniška. Kiekvienas vyresnis nei dvidešimties metų asmuo tikrai žino, kad jo gyvenimas pasibaigs. Tai juk baisu. Bet kažkas šią baimę paslepia ir neleidžia atskleisti Kūrėjo, amžinojo gyvenimo.
Atsakymas. Esmė ta, kad nepaisydami baimės, interesų ir visko kito žmonės vis tiek neskuba studijuoti kabalos, mat kelia pastoja egoizmas. Tai nesutelpa mūsų norų piramidėje, kuri susideda iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, valdžios, žinių troškimų.
Klausimas. Kodėl Kūrėjas neužprogramavo mūsų taip, kad tam tikru vystymosi etapu norėtume Jį atskleisti?
Atsakymas. Netgi tuomet, kai imi eiti Jo suvokimo keliu, tau tai piešiama kaip klausimas apie gyvenimo prasmę: kodėl aš gyvenu, kodėl aš esu, kam mano gyvenimas? Kas man Kūrėjas? Aš, aš, aš! Taip tai atsiskleidžia mumyse.

Iš 2017 m. birželio 25 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Apie gyvenimą, tikslą ir sielą

Veiksmas ir ketinimas

Kaip maži vaikai negali suvokti esančio prieš juos pasaulio, kuris yra aukščiau jų supratimo, taip ir žmogus, nesuprantantis gamtos dėsnių, nesuvokia nieko aukščiau savo lygmens.
Štai todėl, būdami šiame pasaulyje ir ištyrinėję beveik visus jo materialius dėsnius, kaip mokslininkai, politikai, išsilavinę ir išsivystę žmonės, mes vis tik nežinome jo dvasinių dėsnių.
Bet ateina toks laikas žmonijos vystymesi, kai tampame tiesiogiai priklausomi nuo šių dėsnių. Juk baigiasi laipsniškas vystymasis, vykstantis dėl žmogaus egoizmo augimo, ir egoizmas „užsidaro“. Dėl to pasaulis tampa apskritas, uždaras, integralus, tarsi vienas globalus kaimas.
Tačiau žmonija nėra susipažinusi su dvasiniais dėsniais, todėl yra susipainiojusi. Sumišę ne tik paprasti žmonės, bet ir tie, kurie yra valdžioje ir valdo mus – jie taip pat negali teisingai veikti ir vadovauti, nežinodami gamtos dėsnių. Juk gamtos elgesys šiandien keičiasi ir pereina nuo materialiųjų dėsnių prie dvasinių, o mes nežinome, kaip tokiu atveju elgtis.
Mes tarsi praradome sugebėjimą valdyti savo gyvenimą: šeimą, šalį, tautą, pasaulį, žmogiškuosius tarpusavio santykius, finansus, prekybą. Vyksta kažkas keista, kiekvieną dieną nesupratimas ir nežinomybė tik auga.
Todėl šiuo laikotarpiu atsiskleidžia kabalos mokslas ir aiškina: „Pagal tavo veiksmus suvoksime Tave“, kitaip tariant, būtina suvokti Aukštesniosios jėgos veiksmus, Kūrėją, nes iš jų suprasime, kaip veikia šiuolaikinis pasaulis.
Kitaip kentėsime vis labiau. Gamta tarsi rūpestingas tėvas spaudžia mus, kaip nepaklusnų vaiką, pasikeisti, nes patys nukentėsime.
Yra dėsniai, nustatyti Begalybės pasaulyje, santykyje tarp Šviesos ir noro, ir jie yra absoliutūs bei nekintami. Kabalos mokslas aiškina, kokia forma mes galime susijungti su Šviesa, kuri yra gyvenimo, žinių ir prisipildymo šaltinis.
Būtina išstudijuoti šiuos Aukštesniuosius dėsnius, be šito negalėsime egzistuoti. Todėl kabalos mokslas, kaip Aukštesniosios jėgos suvokimo mokslas, šiandien tampa svarbiausias ir būtiniausias.
Kažkada jo savo noru mokėsi atskiri išrinktieji kiekvienoje kartoje, siekdami atskleisti Aukštesniąją jėgą, vedini vidinio šauksmo. Bet šiandien yra daugybė žmonių, kurie nori suvokti Aukštesniąją jėgą, visus jos dėsnius ir elgesį.
Ir visas pasaulis pradeda suprasti, kad mūsų gyvenime veikia nauji dėsniai, naujos sąlygos, kurių nemokame teisingai organizuoti. Aukštesniosios jėgos suvokimas pagal jos veiksmus mūsų laikais tampa gyvybiškai svarbus, jau vien tam, kad paprasčiausiai išgyventume materialiai.

Iš 2017 m. vasario 20 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Vienybės raktas

Iš chaoso į harmoniją, I d.

Klausimas iš „Facebook“. Kūrėjas tam ir yra Kūrėjas, kad kurtų blogį. Jei reikia Dievą suvokti per nelaimes, mirtį ir kančias, tai ar Jis yra Dievas? Ar Jį žmonės garbina? Ar Jame yra meilės ir gėrio šaltinis?
Atsakymas. Kūrėjas jokiu būdu nekuria blogio. Atsiskleisdamas mums palaipsniui, Jis rodo, kokie mes esame Jam priešingi. Ir tai mes suvokiame kaip skausmą, blogį, kančias. Bet jei teisingai vystomės, teisingai tuo vadovaujamės, auklėdamiesi, leisdami mums daryti poveikį, tada suvokiame Jo laipsnišką atsiskleidimą, kaip skatinimą Jį suvokti, o ne kaip blogį, einantį iš Jo.
Atskleisdamas Save, Kūrėjas išryškina mumyse mūsų priešingą prigimtį ir taip pastūmėja mus išsitaisymo, panašumo į Jį link. Ir kai mūsų prigimtis tampa panaši į Kūrėjo, mes atskleidžiame absoliutų gėrį, malonumą, pripildymą.
Klausimas. Kitaip tariant, blogis tarsi išeina iš Jo, iš tikrųjų – blogis manyje. Ir Kūrėjas taip veikia nuolatos?
Atsakymas. Kūrėjo poveikis nekintamas, jis pasireiškia mums mažiausiomis dozėmis. Žmogui bloga nuo to, bet kartu jam suteikiama galimybė palaipsniui tapti panašiam į Kūrėją.
Ir kai žmogus tampa panašus į Kūrėją mažiausiu dydžiu, kuriuo Jis priartėjo, jis atskleidžia Kūrėją kaip gėrį, kuris vienintelis jam daro poveikį.
Kai žmogus atlieka šį darbą su savimi, truputį atskleidžia Kūrėją, truputį priartėja prie Jo, Kūrėjas dar daugiau atsiskleidžia. Ir vėl žmogus jaučia neigiamą pojūtį nuo savo priešingų savybių ir Kūrėjo, vėl turi save ištaisyti, kad atskleistų savybių panašumą, atskleistų Kūrėją.
Klausimas. Ką visų pirma turi atlikti žmogus, kuris iš tikrųjų jaučia, kad iš Kūrėjo tarsi išeina blogis?
Atsakymas. Jis turi dalyvauti normalioje darbinėje grupėje. Ten jam viską paaiškins, palaikys, nukreips. Svarbiausia – surasti grupę. O individualūs patarimai nieko neduos, nes žmogus gauna tam tikrą Kūrėjo poveikį ir, visų pirma, šį poveikį reikia spręsti kolektyve.
Klausimas. Kitaip tariant, manote, kad tai Kūrėjo veiksmas, pastūmėjantis žmogų susitikti su kitais?
Atsakymas. Būtinai. Taip yra parašyta ir taip žmogus turi veikti, nori ar nenori. Jis gali nesuprasti to, bet tik tokiu būdu tai yra įgyvendinama.

Iš 2017 m. rugpiūčio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Mes patys susikuriame kančias

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Komentaras. Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atėjau pas Jus filmuoti siužeto apie kabalą, tikėjausi pamatyti įvairių kabalistinių ženklų: raudonus siūlus, šventą vandenį, degančias žvakes. Užėjau į Jūsų kabinetą, o ten – nieko nėra. Tada pamaniau: „Nėra ko filmuoti”.
Pasirodė, kad kabala – tai ne „šventieji atributai”, o žmonių vienijimosi pakopos.
Atsakymas. Išties Kūrėjas atsiskleidžia tarp žmonių, bet tik tarp tų, kurie pakyla į aukštesnįjį suvokimo, pažinimo lygmenį. Juk kabala kalba apie tai, kas yra virš mūsų sąmonės, virš materialaus supratimo.
Todėl du paprasti žmonės tarpusavyje pažįsta tik materialų pasaulį ir įvairias jo problemas. Tik tinkamai susivieniję, galėsime patirti ypatingą dvasinę būseną, kai mūsų ryšiai atskleis Kūrėją, o įvairios šių ryšių variacijos bylos mums apie Jį. Taip esame sukurti.
Praktiškai turi susirinkti dešimties žmonių grupė, tik ne aplink apskritą stalą su krištoliniais rutuliais ir degančiomis žvakėmis. Šie atributai visai nereikalingi. Tinkamai vienydamiesi žmonės nusiteikia altruistiniam tarpusavio ryšiui.
Bet tai nėra paprasta. Teisingas ryšys pasiekiamas studijuojant kabalos mokslą, suvokiant tolimesnį vidinį žmogaus vystymosi lygmenį – esantį aukščiau egoistinio, kai „išeinama iš savęs“, pakylama virš egoizmo, kiekvienas kitų savo draugų atžvilgiu, tam pasitelkus ypatingą aukštesniąją energiją. Atrodytų, kad kalbame apie kažkokią mistiką, bet taip nėra, tiesiog aukštesnioji energija yra ne mumyse.
Jėga, kurioje egzistuojame,– egoistinė gavimo jėga, bet yra ir priešinga jai altruistinė jėga, tik ji mūsų išorėje.
Kai pritraukiame altruistinę jėgą, bandydami tarpusavyje sukurti altruistinius santykius, aukštesnioji jėga veikia mus ir greta natūralių egoistinių ryšių palaipsniui užsimezga mums nenatūralūs altruistiniai ryšiai. Jie vadinami dvasiniais.
Tinkamas egoistinių ir altruistinių ryšių siejimas, persipindamas įvairiomis savo metamorfozėmis kaip juodas su baltu, leidžia mums suvokti Kūrėją, Aukštesniąją jėgą.
Iš vienos pusės, mes kaip kūriniai nepražūstame, nes mumyse lieka egoistinė jėga. Iš kitos pusės, įgyjame altruistinę jėgą ir joje suvokiame Kūrėją. Taip Jis ir atsiskleidžia – tinkamuose mūsų tarpusavio santykiuose.
Komentaras. Nuolat sakote, kad mumyse lieka egoistiniai norai, o kartu virš jų kyla priešingas jiems altruistinis antsatas. Tai labai sunku įsivaizduoti.
Atsakymas. Būtent tokia ypatinga ir didi yra kabalisto būsena. Jis ne šiaip nežinia kur išlekia, o greta savo egoistinio pasaulio suvokimo įgyja dar ir altruistinį suvokimą. Tarp šių dviejų suvokimų jis kuria save ir atskleidžia Kūrėją – susiliejantį su savimi.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Pagauk pokemoną – atskleisk Kūrėją

Už visko yra Kūrėjas

Klausimas. Kas yra dvasinis parcufas?
Atsakymas. Išvertus iš hebrajų kalbos „parcuf“ reiškia „veidą“. Tad dvasinis parcufas – tai pavidalas, veidas, modelis.
Pirmojo Žmogaus (Adam Rišon) Parcufas – tai jo modelis sudarytas iš dešimties sfirų, kurios simbolizuoja jo dvasinį lygmenį, panašumą į Kūrėją.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twitter (2017 10 06) II d.

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Žmonijos sielos struktūra

Klausimas. Kodėl samprotaudami neatsižvelgiate į Dievo valią?
Atsakymas. Kūrėjo statusas nesikeičia – Jis nori absoliučiai mylėti, duoti, užpildyti. Tad mes laikome jį nuolatiniu teigiamu šaltiniu. Jam nei pakenksi, nei gausi iš Jo daugiau ar mažiau.
Jeigu sakome, kad Jis neva pyksta, duoda/neduoda, siunčia kokias nors problemas – visa tai mūsų atžvilgiu. Taip suvokia žmogus.
Kūrėjas – Absoliutas, todėl pagal apibrėžimą negali keistis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėjo didybę

Kas sukūrė Kūrėją?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Jeigu aš esu absoliutaus Kūrėjo kūrinys, kodėl man (tokiam, koks esu) nevalia tiesiog mėgautis paprastu, Kūrėjo duotu gyvenimu?
Atsakymas. Galima, bet tokiu atveju virsi „vabaliuku“, sėdinčiu ant gabaliuko torto, kurį valgysi visą gyvenimą. Ir niekas jo nejaudins: kaip pradėjo savo gyvenimą – taip ir baigs. Nori toks būti? Prašom!
Klausimas. Tačiau Kūrėjas neleis žmogui būti tokios būsenos?
Atsakymas. Žinoma! Mes turime prilygti Kūrėjui, pakilti į Jo lygmenį, ir nemažiau! Kiekvienas turi užimti savo vietą pasaulėdaros sistemoje – ypatinguose taškuose. O ką ten kalbėti apie gavusius ypatingą pažadinimą mokytis valdymo mokslo.

Iš 2017 m. birželio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas lemia žmogaus raidos programą?

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai