Klausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Klausimas: Kas yra dviguba ir vienguba paslėptis?
Atsakymas: Egzistuojame pasaulyje, kuriame veikia viena vienintelė aukštesnioji jėga, vadinama „Kūrėju“. Ji daro poveikį mums, valdo mus, mes esame visiškoje jos valdžioje. Bet iš pradžių jos nejaučiame.
Jei žmogus siekia ją atskleisti, tai pradeda mokytis kabalos mokslo, įsijungia į dvasinį darbą, kurio tikslas ir yra suvokti Kūrėją. Esame sukurti tam, kad būtent šiame pasaulyje, šiame gyvenime Kūrėjas būtų atskleistas kiekvienam ir visiems kartu.
Bandydamas suvokti Kūrėją, žmogus ima jausti, kad Jis iš tikrųjų paslėptas. O iki tol žmogus net nesusiduria su sąvoka „Kūrėjo paslėptis“. Pakalbėkite su kuo nors gatvėje, žmonės neturi poreikio rasti Kūrėją, ką nors apie Jį sužinoti, pajausti Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su mumis slėpynių.
Suprasdamas, kad Kūrėjas nuo jo slepiasi, žmogus mėgina bent pajausti, kur ir kaip Jis slapstosi. Pamažu iš pilnos, dvigubos Kūrėjo paslėpties jis priartėja prie viengubos paslėpties, kai pajaučia, kad Kūrėjas slepiasi čia ir ten. Tai nustatoma žmogaus pojūčių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, jei jaučiuosi blogai šiame pasaulyje ir, savaime suprantama, mano savijauta remiasi tuo, kaip Kūrėjas elgiasi su manimi, kaip Jis apibrėžia mano būseną, sakau, kad Jis slepiasi nuo manęs dvigubu ekranu.
O kai pasiekiu viengubą Kūrėjo paslėptį, matau, kad Kūrėjas paslėptas nuo manęs ir ši Jo paslėptis yra mano blogos būsenos priežastis.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad dviguba paslėptis yra ir prote, ir širdyje, o vienguba – tik širdyje?
Atsakymas: Taip. Dviguboje paslėptyje Jo apskritai nejaučiu: nei prote, nei širdyje. Tiksliau, jaučiu tik tam tikrus neigiamus poveikius.
O vienguboje paslėptyje protu suvokiu, kad Kūrėjas geras, Kuriantis gėrį, kad Jis egzistuoja, bet dėl egoistinės prigimties kol kas negaliu Jo pateisinti.

#274785

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Klausimas: Priešinga savisaugos siekio pusė – netolerancija ir net diskriminacija, kuri gali išaugti iki milžiniško masto ir paskatinti bendruomenes smurtauti prieš kitas tautas. Kaip manote, kokia yra tokios ksenofobijos šaknis ar priežastis?
Atsakymas: Žmogaus egoizmas, jo apsauga, jo savisauga, kai vedinas siaurų siekių žmogus mato, kad svarbiausia jam susivienyti su į save panašiais, nes tada bus stipresnis. Jis nesupranta, kad gamtos jėga slypi būtent įvairovėje, o ne vienpusiškume.
Komentaras: Be ksenofobijos, rasizmas taip pat gali būti bendravimo problema.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonių rases galima atskirti pagal fizinius skirtumus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žmonija nėra sudaryta iš atskirų, tiksliai apibrėžtų biologinių grupių, o rasė – tai įsivaizduojama kategorija arba socialinis darinys. Visi žmonės yra žmogiškos būtybės, todėl nėra prasmės kalbėti apie rases.
Atsakymas: Manau, kad dvasiniam vystymuisi, kuriuo užsiima kabalos mokslas, nėra svarbi nei odos spalva, nei kilmė, nei tautybė. Turime suprasti, kad esame žmonės ir turime susivienyti į vieną bendrą visumą.
Komentaras: Mokslininkai teigia, kad rasizmas yra žmogaus smegenyse. Tam tikromis smegenų dalimis suprantame, kuriai etninei grupei priklauso žmogus. Per sekundės dalį mūsų smegenys nustato, kas yra svetimas, o kas – savas.
Todėl žmonės, kurie net nėra rasistai, gali nesąmoningai demonstruoti rasistinius polinkius.
Atsakymas: Taip, tai labai giliai įsišakniję mumyse, nevalingai vertiname žmogų būtent pagal jo priklausymą rasei ar net tautai. Suprantame, kad svarbiausia mums – žmogaus mentalitetas: kaip jis žiūri į pasaulį, mąsto ir t. t.
Nemanau, kad europiečiai pagal kilmę, užauginti Kinijoje ar Indijoje ir perėmę vietinę kultūrą, galės tinkamai bendrauti su europiečiais. Jiems bus artimesni žmonės, su kuriais užaugo, kuriuos supranta.
Todėl negalima sakyti, kad svarbiausia yra tautybė, rasė ir t. t. Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra gilus vidinis, psichologinis vienas kito supratimas.

#275032

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įveikti neigiamus įsitikinimus

Rasizmo šaknys

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Klausimas: Yra žmonių, kurie siekia kuo daugiau žinoti. Ar esti taip, kad žinių žmogui būna per daug?
Atsakymas: Deja, dažniai žmogus užsipildo šiukšlėmis, vadinamosiomis „klipot“. Bendrai tariant, tai nereikalingos, žmogui trukdančios žinios, juk mes itin silpnai suvokiame ir apdirbame gausią informaciją, sunkiai priimame sprendimus.
Todėl verta apsiriboti tam tikru tiksliu ratu ar jausminiu informaciniu debesiu, kuriame galėtumėte teisingai tobulinti save.
Klausimas: Sakoma „gausinantis žinias, didina skausmą“. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Į tai galima žvelgti iš dviejų požiūrio taškų. Arba stengiuosi įvaldyti žinias, kurios man visiškai nereikalingos ir tuomet tiesiog painiojuosi jose, domiuosi kažkuo nereikalingu. Arba turiu tokias žinias, kurios sukelia man skausmą, bet tas skausmas nukreipia mane ieškoti tiesos ir laimės.

#275704

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaimingas išminčius

Kabalos atskleidimas etapais

Dvasinis kelias ir žinių kiekis

Klausimas: Sakote, kad vienybė tarp žmonių – tai vaistas nuo virusų. Bet mes matome, kad priešingai, vaistai – tai atstumo laikymasis, karantinas.
Atsakymas: Karantinas nėra viruso gydymas. Priešingai, viruso gydymas – tai nuoširdus žmonių suartėjimas, kai neleidžiame virusui apsigyventi tarp mūsų, tarp mūsų jausmų, mūsų santykių. Siekdami būti, kaip vienas žmogus su viena širdimi, nepaliekame virusui vietos tarp mūsų.
Kol kas esame pereinamosios būsenos. Tokios būsenos moko mus, kas gera, o kas bloga, ar esi pasirengęs keistis, kas nutiks, jei elgsies vienaip ar kitaip. Čia dar negalime padaryti tinkamų išvadų.
Tačiau, be abejonės, artimiausiu metu žmonija ims suprasti, kad asmeniniai, teisingi žmonių tarpusavio santykiai išgydo visuomenę.

#275707

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“  

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Klausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Klausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Klausimas: Dabar internetas yra neišsenkantis bendravimo šaltinis. Vis dažniau kuriamos virtualios bendruomenės, kuriose neribojama kalba ir kurioms būdingas anonimiškumas, savanoriškumas, bendri tikslai bei interesai.
Kaip manote, kokia šių pokyčių tendencija? Kur mus stumia gamta?
Atsakymas: Gamta mus stumia į teisingą tarpusavio bendravimą. Kas yra teisingas bendravimas, dar nežinome, bet pamažu išsiaiškinsime. Dar keleri metai ir suprasime, ko iš mūsų reikalauja gamta.
Galų gale tai pakeis žmonių bendravimą. Matome, kad per tūkstantmetę raidą žmonės mėgino pasiekti naują bendravimo būseną. Jie siekė atrasti naujas žemes, vaikėsi valdžios, turtų, bet galiausiai išsiaiškino, kokie būdai, metodai, bendravimo formos yra optimaliausi jiems. Jie nesuprato, ką daro, bet apskritai ėjo į tai.
O mūsų laikais šie aiškinimaisi pereina į kitą lygį. Ir išeina, kad jau pati keičianti atstumus technologija (atstumai mažėja dėl technikos judėjimo, virtualaus ryšio ir t. t.) atveda mus į tai, kad galime labai greitai maksimaliai tarpusavyje bendrauti.
Dar atskleidžiame, kad ryšys tėra mechaniškas, techniškas, ne toks, kokio iš mūsų reikalauja gamta.
Klausimas: Ar manote, kad tokios atsiskleidžiančios virtualių bendruomenių galimybės, kai kiekvienas gali bendrauti su milijonu žmonių, daro teigiamą poveikį?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Šimtmečiais knyga buvo pagrindinis informacijos šaltinis, šiuo metu ji tiesiog dingsta ir visas bendravimas pasikeitė. Tai – vystymasis ar degradacija? Anksčiau žmogus galėjo per savaitę perskaityti kelias knygas, dabar skaito kur kas mažiau.
Atsakymas: Vis tiek rašytinė forma niekur nedings, mes ir toliau rašysime. Juk tai nėra bendravimas laiškais, tai atmintis.

#274080

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Kompiuterių ekranais atskirti

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Klausimas: Kabalistinėje praktikoje visas dvasines būsenas lydi kliūtys. Kokios būna kliūtys ir kaip jomis naudotis, kad dvasiškai tobulėtume?
Atsakymas: Mūsų gyvenimas susideda iš klausimų ir atsakymų. Taip iš aukščiau valdo mus ir praktiškai visą gamtą.
Tačiau negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos atžvilgiu visuomet keliami klausimai, į kuriuos automatiškas duodamas atsakymas. Tad visa gamta, išskyrus žmogų, yra valdoma instinktų.
O kalbant apie žmogų, tai jis atsiduria tarp pliuso ir minuso, tarp klausimo ir atsakymo ir turi viską išsiaiškinti. Jis turi suprasti, koks klausimas kaskart kyla jame, reikia susieti jį su gamta/Kūrėju ir pamėginti rasti teisingą atsakymą.
Jeigu jis visą tą laiką taip save pozicionuoja, tai jo požiūris į gyvenimą, gamtą, Kūrėją yra teisingas. Galų gale žmogus išsiaiškina, kad bet kurie klausimai atsiranda jame tik tam, kad vestų jį pirmyn, kad suvoktų, jaustų, suprastų pasaulį.
Visą gyvenimą taip ir einame pirmyn: pliusas – minusas, kairė – dešinė pusė ir t. t. Būtent taip gamta mus veikia. Todėl į visas neva kylančias problemas turime žiūrėti ne kaip į kliūtis, o kaip į pagalbines sąlygas, kurioms esant galėsime dar labiau vystytis ir kilti.

#275256

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Šiuolaikinės kliūčių rūšys

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis?