Komandos formavimo principai: tikslo svarba
Klausimas: Turi būti tam tikros grupės taisyklės, nuolat grąžinsiančios žmones prie puoselėjamų vertybių, kurių nėra išoriniame pasaulyje.
Pirma taisyklė: dirbtinai kelti šių susitikimų svarbą, juk tik kartu galime pasiekti bet kokį tikslą. Būtina, kad žmonės aktyviai dalyvautų kiekviename susitikime, taip pat – komandiniuose renginiuose.
Kokius svertus gali pasitelkti grupė, kad kiekvienas jaustų atsakomybę už visus? Kad žmonėms šie susitikimai būtų svarbūs, net jeigu ne visuomet tai jaučia.
Atsakymas: O kas žmogui iš to? Visų pirma paklausčiau, kas man iš to, jei pradėsiu aktyviai dalyvauti visuose susibūrimuose, susitikimuose, išėjimuose į visuomenę ir pasistengsiu skleisti integralų ryšį tarp visuomenės narių?
Todėl reikia, kad žmogus labai tiksliai suprastų: jo, vaikų ir visuomenės sveikata, gerovė, apsauga nuo koronaviruso ar nuo kitos nelaimės priklauso tik nuo visuomenės vienybės ir dabar jis stengiasi šią visuomenę išgydyti.
Bus daugiau…

#267869

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Klausimas: Žmogus sutiks suartėti su kitais tik matydamas kokios nors naudos sau. Žinoma, geriau, kad tai būtų dvasinė nauda: aukštesniosios jėgos, kito egzistavimo lygmens atskleidimas. Niekas kitas negalės jo įtikinti?
Atsakymas: Gali padėti visuomenė, teisingai nukreipdama į tikslą.
Klausimas: Gal pakanka pasakyti, kad gerai gyvensi ir verta pabandyti?
Atsakymas: Niekas tuo nepatikės. Žmogus tai turi jausti atitinkamoje visuomenėje. Tik taip galės įsitvirtinti ryšio ir brolybės santykiuose su kitais, iki meilės. Tada iš tikrųjų pajaus naują egzistavimo lygmenį.
Klausimas: Įdomu, kad žmogus pasirengęs netgi mirti dėl ateities gyvenimo. O kodėl nėra pasiruošęs vienytis su kitais dėl ateities gyvenimo?
Atsakymas: Todėl, kad netiki, nejaučia, jog tai įmanoma. Niekas nesiūlo susimąstyti, kad gamta mums tai paruošė.
Komentaras: Bet šiandien visi – nuo politikų iki filosofų – kalba apie susivienijimą, abipusį laidavimą.
Atsakymas: Tiesiog kalba, bet niekas netikrina.
Komentaras: Įdomiausia, kad niekas neįrodė, jog egzistuoja Dievas ir patenkame į rojų, o žmonės vis tiek tuo tiki.
Atsakymas: Tai jų reikalas, ką tikėti. Beprasmiška įrodinėti, juk visi remiasi savo egoistine prigimtimi. Atitinkamai pagal tai žmogus kuria savo pasaulį, išgyvena įvairias problemas. Ir atsiranda kabalos mokslas, kuris sako: „Problema išsprendžiama pakylant aukščiau to pasaulio, kurį sukūrei.“
Komentaras: Bet žmonės netiki.
Atsakymas: Nereikia nieko tikėti! Pabandyk ir įsitikink! Tik taip šitai veikia.
Bandydami kartu su grupės draugais imate matyti, kad tai veikia, kaip tik taip galėsite apskritai egzistuoti gamtoje, iš pradžių mažoje, o paskui vis didesnėje aplinkoje. Darote įtaką vieni kitiems, atliekate veiksmus, kurie pritraukia Šviesą. Ji jus keičia ir tampate kitokiais.

#275527

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip patikėti, kad yra gyvenimas kitame lygmenyje?

Kūrėjo žaidimų tikslas

Kas mums trukdo pajausti sielą

Klausimas: Yra tokia sąvoka „challenge“ – ypatingo žanro video, kur jo kūrėjas ką nors rodo ir duoda kitiems užduotį pakartoti. Pavyzdžiui, apsipylė šaltu vandeniu ir sako: „Darykit, kaip aš“. Tai gali būti protingi ir kvaili, sudėtingi ir paprasti dalykai. Tai vyksta kasdien, šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje tai kartoja. Kodėl žmonės mėgsta mėgdžioti kitus?
Atsakymas: Nežinau, ar jie mėgsta, bet tai mūsų prigimtis. Mokomės iš kitų. Tai mūsų beždžioniška prigimtis, likusi iš primatų, iš kurių išsivystėme. Ir apskritai žmogui būdinga daryti kaip kiti, nes jis visuomeninis gyvūnas. Nieko naujo čia nėra.
Galiausiai tai mus apibendrina, suartina. Kai kur imame geriau suprasti vieni kitus. Tai nėra blogai. Žiūrint, ką mėgdžiosime.
Komentaras: Yra tokia mada: atlik gerą darbą ir papasakok apie jį internete, parodyk, kaip tu jį padarei. Padėk kam nors.
Atsakymas: Tai kitas reikalas. Tuomet aš – už.

#278989

Iš 2021 vasario 16 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Kaip išmokyti vaiką būti geram?

Ugdyti pavyzdžiu

Klausimas: Nuolatos kartojate vieną frazę: „Pamilk artimą kaip save“ – ir sakote, kad taip reikia gyventi. Bet jeigu savęs nekenčiu, ką man su tuo daryti? Pirmiausia reikia pamilti save, o paskui artimą, ne tiesa? Ar aš kažko nesuprantu?
Atsakymas: Esi teisus. Būtent tai ir sako ši frazė. Išties esi teisingame kelyje, kad suprastum šios didžios frazės prasmę: „Pamilk artimą kaip save“ – turi pamilti save ir artimą kaip save.
Esi pasaulyje. Ką reiškia pamilti save? Padaryk taip, kad tau šiame pasaulyje būtų gerai, šilta, saugu, sklandu. Kaip tai atlikti?
Kaip tai mylėdamas padarytum mylimam žmogui? Vietoj kiekvieno supančio tave žmogaus įsivaizduok save. Ir tuomet pamatysi, kad iš tiesų visas pasaulis – tai tu.

#278044

Iš 2021 m. sausio 7 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tolima „pamilk artimą“ žvaigždė

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Moralė = „pamilk artimą“

Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Atsakymas: Bendrai tariant, taip. Bet man sunku apie tai kalbėti, nes kabaloje nėra tokių apibrėžimų. Joje viskas labai sausa, moksliška, konkrečiai apibrėžta egoizmo atžvilgiu.
Komentaras: Mokslininkai nori pasakyti, kad meilė bei neapykanta labai panašios, lengvai keičia viena kitą.
Atsakymas: Taip, jos labai artimos. Žmogus krenta iš vienos būsenos į kitą ir vėl kyla.
Klausimas: Yra tokios sąvokos „nepagrįsta meilė“ ir „nepagrįsta neapykanta“. Jeigu man padarėte ką nors bloga, aišku, jūsų nekenčiu. O kas yra nepagrįsta neapykanta?
Atsakymas: Nepagrįsta neapykanta – tai būsena, kai žmogus negali nustatyti savo priešiškumo priežasties. Iš tikrųjų priežastis yra. Arba ji instinktyviai slypi pačioje prigimtyje (kaip katė ir pelė), arba kaip nors įgyta. Bet ji egzistuoja.
Priežastis kyla iš pačios gamtos. Žmogus negali paaiškinti, kodėl nekenčia kito, bet vis tiek nekenčia. Ir tas pats kalbant apie meilę.
Visuomet yra priežastis, kodėl ką nors myli. Pavyzdžiui, tau patinka žmogaus akių spalva arba dar kas nors. Pats gali nežinoti, kodėl tau patinka, tiesiog tavyje slypi tokie skonių atspalviai.
Tai visiškai nepriklauso nuo jokių fizinių veiksmų: nei tavo jam, nei atvirkščiai. Tiesiog matai žmogų ir taip jauti trauką jam.

#275249

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Žaidimas jausmais

Protas turi remtis jausmais

Visur turi būti pusiausvyra
Komentaras: Sakote, kad yra trys sritys, privalančios harmoningai derėti: aš, visuomenė ir gamta. Koks ryšys tarp žmogaus, visuomenės ir gamtos?
Atsakymas: Kabalos mokslo požiūriu, visuose lygmenyse, įtraukiant ir mūsų pasaulį, turi būti visų veiksnių pusiausvyra. Gamtoje nėra nieko kenksmingo ir naudingo, pliusas ir minusas turi būti savo vietose ir visą laiką vienas kitą atsverti. Pavyzdžiui, negalime išnaikinti vilkų, nes sirgs avys.
Matome, kad gamtoje visa paremta dviejų priešybių sąveika. Todėl žmoguje ir jo santykyje su supančiu pasauliu, gamta, ir pačioje gamtoje, ir visuomenėje turi būti pusiausvyra. Jos reikia mokytis.
Kabalos mokslas aiškina, kaip tai atlikti. Tai nelengva. Visų pirma žmogus turi bent jau pradėti kurti savyje pusiausvyros platformą, kurioje bus subalansuotos geros ir blogos priešybės. Jis neturi nieko savyje naikinti, tik palaikyti pusiausvyrą.
Tai visai kitoks požiūris, kai nėra kalėjimų, viską lemia ugdymas, grįstas tuo, kad nėra nei gėrio, nei blogio, yra tik netinkamas visų veiksnių santykis.
Jei imsime taip nuteikti save viduje ir išorėje, pasieksime būseną, kai pasaulis iš tiesų taps patogus, malonus, saugus ir sveikas.
Klausimas: Pirmas pusiausvyros etapas – tai egoistinės prigimties studijavimas?
Atsakymas: Taip, nes žmogus yra pagrindas. Kabalos mokslas ir daugelis kitų teorijų teigia, kad žmogus veikia supantį pasaulį, iš jo sklinda tam tikra iradiacija, o visas pasaulis – tai žmonių vidinės būsenos pasekmė.
Bus daugiau…

#253638

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir sveikata, I d.

Kūno sveikata – sielos pusiausvyra

Siekti pusiausvyros

Į visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Klausimas: Mūsų prigimtis – tai egoizmas, kuris veikia pagal programą „maksimalus malonumas su minimaliomis energijos sąnaudomis“. Tikriausiai šiuose rėmuose turime tam tikrą pasirinkimą. Bet jis nėra laisvas, nes vis tiek yra ribos.
Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad dabar renkuosi gerti kavą ar arbatą. Bet esmė ta, kad šis sprendimas jau priimtas kai kuriomis iš anksto numatytomis sąlygomis.
Ar gali žmogus laisvai rinktis?
Atsakymas: Ne. Absoliučiai.
Pasak kabalos, vienintelis dalykas, ką galime, – tai daryti įtaką mus formuojančiai aplinkai. Negalime betarpiškai savęs veikti, bet galime rinktis aplinką ir daryti jai įtaką, kad ji būtų tokia, o ne kitokia. Turima omenyje, kad aplinkoje – labai daug faktorių. Kaip jie paveiks mus, tokie ir būsime.
Klausimas: Sakykime, yra turtingų žmonių, siunčiančių savo vaikus mokytis į Oksfordą. Jie tarsi renkasi tą aplinką. Bet ar tai pasirinkimas?
Atsakymas: Taip, tai tam tikras pasirinkimas.
Klausimas: Vėlgi, ribotas. O mane domina, ar apskritai žmogus turi galimybę rinktis neutraliai?
Atsakymas: Ne. Pagal kokius duomenis jis pasirinks neutraliai? Turėtų būti pirminiai parametrai.
Klausimas: Ką tada reiškia, kad jis renkasi aplinką? Tai irgi nėra pasirinkimas.
Atsakymas: Ne, vis dėlto tai – tam tikras pasirinkimas iš kelių galimų variantų. Galbūt nežinome, kodėl jis pasirinko būtent tai. Iš vidaus pajuto tam tikras aplinkybes, hormonus, genus ir kita.
Šiaip ar taip, vis tiek nesame laisvi. Laisvi esame tik per atitinkamą aplinką nukreipdami save į teisingesnį tikslą iš visų galimų.
O jeigu ne, galiu rinktis ir kitą aplinką, pavyzdžiui, nusikaltėlius, banditus, ir taip sukurti visai kitokią savo ateitį.

#268711

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Kur slypi valios laisvė

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Visi esame sujunti baigtiniu, tobulu ryšiu. Taip buvo sukurta nuo pačios pradžios, tačiau mums šis ryšys atsiskleidžia kaip sugedęs, nutrukęs, kad patys panorėtume pamatyti save susijusiais, priklausomais, padedančiais kitas kitam ir dirbančias vienoje, idealioje, integralioje sistemoje.
Patys turime to panorėti, ir tuomet iš tamsos atskleisime šviesą, ir mums atsivers tobula sistema tiek, kiek sutiksime, norėsime, sieksime išsitaisyti. Ištaisyti reikia tik mus pačius, nieko daugiau. Nieko nereikia taisyti, tik mūsų suvokimą.
Jeigu net viena mašinos dalis neištaisyta, tai visa mašina neveiks. Tad mums reikia kiekvienam ištaisyti savo dešimtuką remiantis kabalistų patarimais. Jei ištaisysime tą tarpusavio ryšį, tai surasime savo ryšį su Kūrėju. Prašome Kūrėjo ištaisyti mus ir žiūrime, ar Jis mus sujungė, ar ne.
Užmegzdami tarpusavio santykius ir taisydami bendrą sistemą, užmezgame ryšį su Kūrėju. Juk visąlaik turime kreiptis į Jį ir prašyti pagalbos. Taip vis labiau su juo susisiejame – ir tai reikšmingiausia! Svarbiausia, ne pats mūsų tarpusavio ryšys, o tai, kaip mums reikia Kūrėjo, kad jį užmegztume, ir susisiejame su juo. Čia visa esmė!
Taisydami ryšį tarp mūsų, iš esmės atskleidžiame Kūrėją, išsiaiškiname, kad aukštesnioji jėga egzistuoja ir nulemia viską, kad visas priklauso nuo Jo ir mums tereikia Jo paprašyti. Ir aš – irgi ne aš pats, o tai, ką ta aukštesnioji jėga man duoda. Ir mano santykį su draugais ir draugų su manimi taip pat apibrėžiame ne mes patys, o Kūrėjas.
Iš to matyti, kad visoje tikrovėje egzistuoja tik Kūrėjas ir nėra nieko kito.

#275929

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. rytinės pamokos „Aš esu tarp savo tautos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Atskleisti Kūrėjo didybę

Sprendimas – tinkama aplinka

Klausimas: Baal Sulamas savo straipsniuose rašo apie du bendravimo dėsnius. Pirmasis – kiekvienas visuomenės narys privalo gauti iš jos viską, kas būtina. Apie ką kalbama: apie žmonių santykius ar apie materialias gėrybes?
Atsakymas: Turime sukurti tokią visuomenę, kurios kiekvienas narys gali gauti viską, kas būtina jo egzistavimui, juk antra sąlyga yra duoti visuomenei. Norėdamas duoti, jis turi normaliai gyventi. Tad pirmasis dėsnis apibrėžia antrąjį.
Klausimas: Davimo dėsnis įpareigoja visuomenę dirbti jos naudai. Ką Baal Sulamas turėjo omenyje, rašydamas apie davimą? Juk kiekvienas žmogus dirba 12 valandų per parą.
Atsakymas: Tai nėra davimas. Davimas – tai vidinis skaičiavimas, kad darbuojuosi dėl kitų. Visai įmanoma, kad žmogus, dirbdamas 12 valandų, visą laiką dirba sau ir visiškai negalvoja apie kitus. Kalbama apie ketinimą.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogaus darbas visuomenėje, kai jis turi ką nors gaminti, duoti, yra pirmas lygmuo. O antras – tai mintys ir ketinimai, dėl ko visa tai daro.
Ar galima dirbti tik minčių ir ketinimų lygmenyje? Sakykime, aš nenoriu dirbti fiziškai.
Atsakymas: Juk ne tai svarbu. Esmė ta, ar visuomenei reikalingas tavo darbas, tam tikri gabumai. Atsižvelgdamas į tai, gali rinktis.
Kalbama apie tai, kaip gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kad būtum naudingas.
Klausimas: Ar gali būti ketinimas be veiksmo?
Atsakymas: Ne. Apskritai be veiksmo nieko negali būti. Bet kokiu lygmeniu – mechaniniu ar vidiniu, norų ar ketinimų – veiksmas turi būti. Kitaip, negalėsi pasakyti, kokios žmogaus mintys.

#273580

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?