Klausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją, jeigu manyje kyla vangios mintys?
Atsakymas. Kai tavyje teka kokia nors mintis ir apima koks nors jausmas: geras ar blogas, malonus ar ne, keliantis nerimą ar priešingai nuraminantis – nesvarbu, kas – pasistenk įsisąmoninti, kad tai nustatymas iš Kūrėjo, Jis tai tavyje pažadina.
Jei ne kiekvieną minutę, ne nuolatos, tai bent jau, kai jauti, kad tai tave sukrečia, ir imi ko nors baimintis, kas nors tave neramina, glumina.
Bent jau būdamas tokių būsenų pamėgink rasti Kūrėją ir išlaikyti Jį kaip priežastį, kaip visų savo minčių ir jausmų šaltinį.
#243002

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti pirminę priežastį

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Pamatyti Kūrėją

Klausimas. Kaip išnaudoti Kūrėją, kad padėtum kitiems?
Atsakymas. Tam mums pirmiausia reikia susijungti su kitais, su jų norais ir poreikiais, ir absorbuoti juos savyje kaip savo asmeninius.
Tik po to, kreiptis į Kūrėją tam, kad jį užpildytų.
Ir tuomet per save, per savo naujai įgytus svetimus norus, dabar tapusius mano, aš jau užpildau juos. Taip tai dirba.
#246647

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skatykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Klausimas. Kaip suprantu, neapykanta – mano natūrali būsena. Iš kur man kils noras pamilti tai, ko nekenčiu?
Atsakymas. Iš aukščiau. Iš Kūrėjo. Tik iš Jo.
Kai panorėsite, kad jumyse atsirastų meilė kitiems, tuomet imsite prašyti apie tai, ir ji atsiras.
Juk jūsų ketinime atsiras meilė kitiems, šiame ketinime imsite jausti priešingą jums Kūrėjo savybę, kaip Jis jus myli. Ir ši jūsų tarpusavio meilė kitiems ir atsakomoji Kūrėjo meilė jums papildys viena kitą, sutilps viena kitoje, užpildys viena kitą. Tai ir yra ta „aukštesniuoju pasauliu“ vadinama būsena.
#259269

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis

Veiksmas ir ketinimas

Tikslas – meilė artimu

Virusas atskiria mus fiziškai, bet dėl to imame ieškoti, kaip labiau susijungti viduje. Fizinio ryšio trūkumas žadina mus ir padeda suprasti, kad mums reikia vidinio artumo.
Tegu tarp mūsų bus begalinis atstumas, o mes vis tiek peršoksime per jį ir pasijausime kaip vienas žmogus vienoje širdyje, o ne viename kambaryje. Ir tuomet toje bendroje širdyje pasijausime esą drauge su Kūrėju.
#261881

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Viruso trajektorija

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Visi drauge skęstame jūroje ar upėje, kuri neša mus baisaus skardžio link. Mums liko visai nedaug laiko, kad pagriebtume virvę ir laikytume mūsų bendrą valtį, tiksliau, tiesiog rąstą, ant kurio stovime, stengdamiesi, kad jis neapsiverstų ir nenuneštų mūsų į žiojėjančią prarają.
Bet kokia tai gelbėjimosi virvė? Virvė – kai laikomės vieni už kitų, ir taip galime laikytis už Kūrėjo. Kūrėjas yra, bet mes įstengsime už Jo įsitverti tik su sąlyga, kad palaikysime vieni kitus.
Sugriebę vienas kitą atskleidžiame, kad dabar esame pajėgūs įsitverti už Kūrėjo. Ir jeigu tai atliksime drauge, tai neabejotinai galėsime ištrūkti iš sūkurio į ramius vandenis, ir viskas bus gerai.
Nėra kito sprendimo ir kito darbo – tik susijungti tarpusavyje, ir paprašyti Kūrėjo mus sujungti. O kai jis padės mums, tai mūsų vienybėje atrasime ryšį su Kūrėju.
Kūrėjas ateina gale, kaip apibendrinimas. Ir kai mes ir Kūrėjas, visi kartu laikomės vieni už kitų, tai būtinai pasieksime tikslą. Šis tikslas – ryšys dešimtuke ir to dešimtuko ryšys su Kūrėju.
#262239

Iš 2020 m. kovo 26 d. rytinės pamokos

Visi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Klausimas. Vos tik atsikleidžia dvasinio pasaulio svarba, iškart kyla koks nors ramybės neduodantis noras šiam pasauliui. Jis tampa stipresnis už norą dvasingumui. Kam duodama ši kliūtis?
Atsakymas. Vadinasi, problema ta, kad neturite patikimos aplinkos, kuri suteiktų jums didesnę trauką, kaip atskleisti gyvenimo prasmę.
Jei esate vienas, aišku, kad supanti aplinka bus kur kas stipresnė ir įtrauks jus. Bet jeigu aplink save sukursite mažą bendruomenę, kurioje stengiamasi tinkamai tarpusavyje veikti, tai kiekvienas galės remtis kitais ir taip eiti pirmyn.
#260957

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Klausimas. Tarkime, žmogus sirgo sunkia liga, daug kentėjo, pasveiko. Ar tai reiškia, kad jis priartėjo prie Kūrėjo?
Atsakymas. Iš esmės, išgyvendamas tokias kančias, žmogus ima rimčiau vertinti savo būseną ir savo galimybes.
Bet niekas nepriartėja prie Kūrėjo kančiomis, tai netinkama metodika. Jam visiškai nereikia mūsų kančių. Priešingai, Kūrėjas nori, jog žmogus džiaugtųsi, kad Jis sukūrė pasaulį ir jame esantį žmogų, kad suteikė galimybę suartėti su Savimi.
Todėl jokiu būdu nepasiduokite jokiom kančiom. Tai neteisingas požiūris nei į Kūrėją, nei į gyvenimą. Turime mėginti nuolat jaustis esantys gerame Kūrėjo lauke. O patirtos kančios turi išmokyti mus daugiau nebepatekti į tokias situacijas.
Klausimas. O jei žmogui dėl kančios kyla klausimas: „Kodėl aš gyvenu?“ Tai priartėjimas?
Atsakymas. Tai tiesiog klausimas, turintis sukurti ypatingą būseną, kuri padės žmogui aiškiai įsivardyti, dėl ko jis gyvena.
Tačiau jokiu būdu negalima gilintis į savigraužą, nes ji atitolina mus nuo Kūrėjo. Žmogui atrodo, kad kančios jį nutyrina. Neteisinga. Kabaloje tokio požiūrio nėra. Gali būti, kad dauguma religijų tam pritaria, bet jokiu būdu ne kabala.
Kančios dar niekada neišvalė žmogaus nuo egoizmo, nesuteikė jam galimybės pakilti virš ego. Priešingai, jos atstumia žmogų nuo egoizmo naudojimo, nes jis bijo, kad teks kentėti. Tačiau tai ne ištaisymas.
Kančios tiesiog pastumia mus teisingesnio sprendimo link. Turime padaryti teisingą išvadą ir elgtis tinkamai.
#260725

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kas sukelia kančias?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Klausimas. Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas. Žmogaus siela auga nuo nulio, panašiai kaip mūsų pasaulyje iš lašelio sėklos vystosi embrionas. Tiksliau, embrionas atkartoja tas pačias vystymosi stadijas kaip ir siela.
Patekusi į reikiamą vietą sėkla ar vadinamasis „rešimo“ (duota dvasinė būsena) ima vystytis. Užgimstama Acilut pasaulyje, paskui siela auga toliau.
Žmogus, žinoma, nežino, kaip vystosi jo siela. Jis ima jausti, kai praeina dvasinio gimimo stadiją, o po to išorinio vystymosi stadiją, kuri realizuojasi ne mūsų pasaulyje, o suvokiant aukštesnįjį pasaulį.
#261000

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Kas yra sielos užuomazga?

Embriono vystymasis ir sielos raida

Klausimas. Sakote, kad iki visiško išsitaisymo liko 200 metų. Kas tie 200 metų žvelgiant iš amžinybės pozicijų? Pragyvenau daugiau nei penkiasdešimt metų, gyvenimas praėjo kaip akimirksnis. Kas tie 200 metų? Dar keturissyk tiek, – tai tiesiog niekai. Kam skubinti laiką?
Atsakymas. Skubiname ne laiką, o savo vystymąsi, tai, kaip greitai pasieksime savo tobulą būseną.
O jums norisi ir toliau tęsti savo nelaimingą gyvenimą? Kokia jo prasmė, jei nepasiekta amžina, tobula būsena, kai esate visiškai susijungęs su visais kūrinijos elementas ir su Kūrėju? Juk be to, daugiau nieko nėra.
Pasiekti tobulybę – tai mūsų vystymosi tikslas. Spartindami šį judėjimą keičiate raidos principą – nuo smūgių ir nelaimių į gerą vystymąsi, kai pats siekiate tobulumo būsenos. Štai ir viskas.
Iš esmės galite palikti kabalą ir niekuo neužsiimti. O po 200 metų jus „lazda į laimę“ atvys prie šios būsenos ir viskas bus kaip reikia. Bet kuriuo atveju prieisime galutinio ištaisymo ir pripildymo būseną.
#261476

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirta kabala?

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Tobulybė be išimčių