Klausimas. Aš minčių generatorius ar priėmėjas? Kokia mano laisvė minčių lygmenyje?
Atsakymas. Nė vienas žmogus nėra minčių generatorius. Ir blogos, ir geros mintys ateina tik iš aukščiau.
Mes esame tik maži, riboti vartotojai. Tačiau priklausomai nuo to, kaip reaguojame į juos priklauso, kaip atspindime ateinančius mums gerus ar blogus signalus. Tokia mūsų misija.
Klausimas. Mintys gali susikirsti, gali sustiprinti vienos kitas, gali trukdyti vienos kitoms?
Atsakymas. Taip, jei jos ne dėl vienybės. O jei jos dėl vienybės, tai praryjamos grupės centre ir grupė auga.
#246636

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Kaip valdyti mintis?

Ar būna atsitiktinių minčių?

Klausimas. Koks ryšys tarp minties ir dešimtuko?
Atsakymas. Dešimtukas – tai dvasinė mintis. Net jei ji bloga, vis tiek yra rimta dvasinė mintis. O kai žmogus vienas, tai šitai kažkas neužbaigto, t. y. tam tikra fluktuacija, atsitiktinė kliūtis.
Grupė turi jungti keletą žmonių, nebūtinai dešimt. Sakome „dešimtukas“, nes tai optimaliausia, geriausia sąlyga. Tačiau net jeigu susirenka ne dešimt, o trys keturi žmonės – tai jau grupė. Pageidautina, kad būtų daugiau nei trys. Tuomet jų poveikis pasaulių sistemai bus rimtas, ir jų bendros mintys galės veikti visą sistemą.
#246504

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Malda, išjudinanti sistemą

Baal Sulamas savo laiškuose ir straipsniuose aiškina dėsningų dvasinių kritimų ir pakilimų būsenas.
Dirbdami mūsų pasaulyje, mes praktiškai nemąstome apie tai, kad geros ir blogos būsenos turi eiti pakaitomis, o visą laiką veržiamės pirmyn.
Dvasiniame pasaulyje – kitaip. Kai mes iš tikrųjų įsitraukiame į dvasinį procesą, pradedame suvokti, kad reikia atsižvelgti į kritimus ir pakilimus. Jie keičiasi paeiliui, ir kritimai ne mažiau svarbūs už pakilimus, todėl į juos turime žiūrėti taip pat rimtai, kaip ir į pakilimus.
25-ajame laiške Baal Sulamas rašo, kad kritimas, sudarantis sąlygas būsimam pakilimui, laikomas pakilimu, o ne kritimu. Taip ir yra.
Reikalas tas, kad pakeliui į tikslą egoizmas auga (mėlyna linija pav.), virš jo mes kuriame altruistinę dalį (raudona linija pav.). Po to vėl pridedama ego, ir mes vėl jį padengiame altruizmu. Taip ir kylame: kritimas-pakilimas, pakilimas-kritimas. Ir niekur nuo to nepabėgsi.
Todėl kritimus turime vertinti lygiai kaip pakilimus. Juk iš pradžių mumyse auga egoizmas, o virš jo auginame dvasinį pakilimą, antiego, padengiame egoizmą priešinga jam savybe.
Ir taip kritimai-pakilimai vyksta etapais: 1–2, vėliau 3–4 ir t. t. Todėl pakilimas neįmanomas be kritimo.
Galima tai pavaizduoti sinusoide: pakilimas–kritimas, pakilimas–kritimas. Kuo didesnis kritimas, tuo didesnis ir pakilimas. Taip jie susieti tarpusavyje: 1–2, 1–2.

Dvasiniame darbe viskas prasideda nuo kritimo, nuo nakties, tamsos. Kaip pasakyta Biblijoje: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, – diena viena“.
#248605

Iš 2019 m. kovo 31 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Prisimenant kiekvieną pakopą

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Klausimas. Kaip valdyti mintis? Pavyzdžiui, ką daryti, kai ateina kvaila mintis: sustabdyti, pakeisti kita?
Atsakymas. Visas kvailas mintis reikia pakeisti geromis. Tai galima atlikti tik būnant veikiamam teisingos aplinkos.
Ir čia yra valios laisvė: mums nuolatos automatiškai siunčiamos blogos mintys. Pasekite save, kaip jas atmetate, kaip neteisingai jomis naudojatės.
Jei norite tinkamai naudotis jomis, yra tik viena galimybė – siekti ryšio su draugais ir taip norėti neutralizuoti savo blogas mintis, net nežinant, kas gerai, o kas blogai. Kas nutiks užmezgus gerus ryšius su draugais – to jums ir reikia.
Klausimas. Kaip plėtoti svarbią mintį ir nemaitinti, neteikti jėgų nesvarbioms mintims?
Atsakymas. Perleisti per grupės filtrą.
Klausimas. Kaip suprasti, mintis gera ar bloga?
Atsakymas. Gera mintis ta, kuri nukreipta į vienybę, bloga – priešingai.
#246218

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys: geros ir blogos

Ar galima kontroliuoti mintis?

Kaip elgtis su blogomis mintimis?

Klausimas. Ką daryti, kai nėra jėgų? Kovoti su savimi?
Atsakymas. O kam kovoti su savimi? Niekuomet negalėsi savęs nugalėti, nes tai ne tu, o gerokai už tave stipresnis tavo egoizmas, ir be jo daugiau nieko neturi. Tai iš anksto pralaimėta kova.
Viena, ką turi daryti, – kuo labiau prilipti prie grupės. Ir tada tavyje atsiras jėgų, kryptis – viskas, ko reikia, kad įveiktum problemą.
Klausimas. Kaip nepapulti į bėdą galvojant, kad vystaisi, o iš tiesų esi nukrypęs nuo kelio ir eini atgal?
Atsakymas. Tik prilipti prie grupės, jokių kitų patarimų duoti negaliu. Jei turite dešimtuką, tai turite gelbėjimo ratą. Jei neturite, vadinasi skęstate.
#246489

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gauti jėgų, kurių neturiu?

Šviesa iš grupės centro

Kur gauti jėgų altruizmui?

Klausimas. Palyginime apie karalių ir jo sūnų karalius padovanojo sūnui skydą ir kardą. Tačiau sūnus dovanas ne itin brangino, ir kažkas jas pavogė. Tuomet jis nusprendė pats pasigaminti skydą ir kardą, bet su jais nepavyko įveikti priešų.
Kas kabalos požiūriu yra kardas ir skydas?
Atsakymas. Esame valdomi egoistinio noro gauti, mėgautis, prisipildyti. Tai nėra nei gerai, nei blogai, juk tokia mūsų esmė, prigimtis. Bet kyla klausimas: kaipgi turime elgtis?
Būdami apriboti tokios prigimties, visą laiką jaučiame nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu – tokiu trumpu ir kupinu pralaimėjimų. Mes nuolat keliame aukštus reikalavimus, bet jie lieka neįgyvendinti.
Ką gi daryti? Gal sumažinti poreikius iki gyvūnų, kurie tenkinasi tuo, ką turi, būsenos? Jie net namų nestato, nebent išsirausia kokį urvą. Jiems nereikia drabužių, nebent pasikeisti odą ar kailį.
Jei jie ir sukuria šeimas, tai tik poravimosi ar jauniklių auginimo laikotarpiu, o vėliau išsiskiria. Taigi gyvūnai jaučiasi kur kas patogiau. Jų reikalavimai gamtai, sau, gyvenamajai aplinkai daug mažesni nei mūsų.
O žmogus, deja arba laimei, turi tokį egoizmą, tokius didelius reikalavimus aplinkai ir sau, kad jam nuolat kyla problemos. Jo asmeniniai ir socialiniai poreikiai labai dideli. Viena vertus, tai pakelia jį virš gyvūnijos, o kita vertus – nubloškia žemiau jos.
Kaip mums pasiekti tokią būseną, kad skirtingai nei gyvūnai galėtume visiškai realizuoti savo savybes? Turiu norų ir protą, t. y. širdį ir mintis. Taip pat turiu įgimtų įgūdžių, savybių, polinkių. Kaip galėčiau optimaliai realizuoti visus prigimtinius gabumus? Tai didelė problema. Be to, juk nežinau, ką reiškia optimaliai.
Štai čia mums ir siūlomas „skydas“ bei „kardas“. Jei noriu pasiekti aukščiausią savo vystymosi lygį, koks jis turėtų būti? Jis jokiu būdu negali būti apribotas mano gyvūninės prigimties. Turiu pasiekti tokią būseną, kad kūnas nebūtų kliūtis – tai pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – pakilti virš savo kūno ir būti aukščiau jo, aukščiau jo poreikių. Kitaip sakant, man neturi trukdyti maisto, sekso, šeimos, šlovės, žinių, įvairių aukštų, bet egoistinių malonumų poreikiai.
Dėl to man reikia skydo ir kardo. Skydas – gintis nuo visko, kas man trukdo veržtis pirmyn. O kardas – tam, kad įveiktų kliūtis, kaip džiunglėse praskintų kelią į siekiamą tikslą.
O jei gaunu skydą su kardu ir jais naudojuosi taip, kaip prisakė mano tėvas (aukštesnioji dvasinė pakopa), tada galiu teisingai dirbti, priklausomai nuo mano pagarbos skydui ir kardui bei Kūrėjui, iš Kurio juos gavau.
Skydas ir kardas – tai dvi linijos, dešinioji ir kairioji, davimo ir gavimo savybės, su kuriomis skinuosi kelią ir einu pirmyn. Jei mano požiūris į juos nepagarbus, jie dingsta: tarsi kažkas iš manęs juos būtų pavogęs. Iš tiesų tai mano egoizmas juos pasiima ir su jais ima veikti prieš mane.
Iš esmės mūsų darbas toks ir yra. Su skydu – davimo savybe (Chasadim šviesa) ginuosi. O su kardu (Chochma šviesa) einu pirmyn ir nugaliu savo priešus. Tai dešinioji ir kairioji linijos, kurioms padedant ir teisingai sąveikaujant, einu viduriniąja linija ir pasiekiu tikslą.
Klausimas. Ką reiškia: skydas ir kardas sujungti?
Atsakymas. Būtina teisingai sujungti skydą ir kardą, davimo ir gavimo savybes. Davimo savybės manyje nėra, tai Kūrėjo savybė. Bet jei su gavimo savybe elgiuosi teisingai, ją perkeičiu, tai paverčiu ją davimo savybe. Todėl skydas ir kardas susieti tarpusavyje, neįmanoma dirbti tik su vienu iš jų.
#247472

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos

Klausimas. Jeigu žmogus protu pateisina Kūrėją, tačiau vis tiek kenčia, vadinasi, jis nusižengia?
Atsakymas. Jei išties pateisintų Kūrėją – nekentėtų. Kaip tai įmanoma? Tai juk vidinis prieštaravimas.
Komentaras. Protu jis tarsi sako, kad viskas iš Kūrėjo, „nėra nieko kito tik Jis“.
Atsakymas. Vadinasi tai dar neįėjo į norą. Svarbiausia – noras, o ne mintys. Mintys gali tik nukreipti, o norai užbaigia veiksmą.
Todėl jeigu nore dar nejaučiama pasklidusi Kūrėjo savybė, Kūrėjo jėga, gerumo savybė, tada tai dar nevadinama baigtu veiksmu ir žmogus kenčia.
#259259

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pateisinti Kūrėją jausmuose?

Sutikti su Kūrėju

Nereikalingos kančios

Žmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Klausimas. Gerai suprantame neapykantos būseną. Su ja tarsi pabundi ir su ja užmiegi. Tai itin aiškiai atsiskleidžia dešimtuke.
Tačiau dešimtuke reikia nuolatos žaisti pakilimą, meilę. Kaip iš neapykantos rodyti kokius nors meilės ženklus: šypsotis, pasakyti gerą žodį? Juk tenka tai iš savęs traukti žnyplėmis. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Turite vaidinti. Tai, kad jaučiate atstūmimą, neapykantą, problemas, tai gerai viename lygmenyje. O jūs pakilkite į kitą lygmenį ir imkite elgtis taip, tarsi jus sietų meilė, geri tarpusavio ryšiai.
Įsivaizduokite, kad vaidinate teatre. Nepasiduokite savo egoizmui. Jis žaidžia su jumis, o jūs žaiskite su juo. Ir tuomet pamatysite, kaip viskas pasiseks.
#259434

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Klausimas. Kas yra Šviesa? Tai kokia nors energija?
Atsakymas. Šviesa – tai, kas įeina į mūsų norą ir absoliučiai užpildo malonumu, žiniomis, egzistavimo jautimu visuose parametruose, visose ašyse.
Šviesa – tai vienintelė protinga energija pasaulyje, kuri atlieka visus veiksmus su materija. O materija – tai noras gauti, mėgautis. Be Šviesos ir noro daugiau nieko nėra. Šviesa dirba su noru.
Jie priešingi savybėmis. Noras nori gauti viską į save, absorbuoti, prisipildyti. Šviesa nori duoti, emanuoti, pripildyti. Iš šių dviejų sudedamųjų sudaryta visa pasaulėdara, visi pasauliai, įskaitant ir mūsų pasaulį. Tik jis sudarytas iš noro ir Šviesos mikrodozių.
Klausimas. Išeitų, kad už kiekvieno noro yra kokia nors Šviesos kibirkštis?
Atsakymas. Būtinai. Kitaip noras neegzistuotų.
#259027

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nejaučiu Šviesos?

Mistinė jėga ar vystymosi variklis?

Universali Šviesos energija