Klausimas. Vienoje laidoje sakėte, kad nusikaltėliui lengviau suprasti Kūrėją, nes jis iš dalies yra atsikratęs savo ego. Ar taip?
Atsakymas. Taip, nusikaltėliui lengviau. Apskritai Kūrėjas myli nusikaltėlius, nes su jais lengviau susikalbėti. Kalbama apie dvasinius nusikaltėlius, suprantančius, kad negali priešintis savo egoistiniams norams, jie silpni, jiems reikia pagalbos, palaikymo, todėl su jais lengviau.
Kabaloje daug kalbama apie įvairias žmogiškąsias silpnybes, jos pačios nėra sveikinamos, – sveikinamas jų atsiskleidimas. Juk būtent dėl to, kad žmogus atskleidžia savyje šias būsenas, jis priartėja prie Kūrėjo.
#258262

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas į naudą

Išskirtiniai egoistai

Ar reikia vystyti egoizmą?

Komentaras. Straipsnyje „Draugų susibūrimo tvarka“ Rabašas rašo, kad iki susibūrimo žmogus turi atlikti savianalizę, kiek jis pats deda jėgų vystant grupę.
Atsakymas. Būtina patikrinti save, kiek pastangų dedi, kad grupė dar labiau susijungtų. Vertiname grupę atsižvelgdami į jos svarbą, jėgą, bet tik tiek, kiek žmonės susivieniję. Ir niekaip kitaip.
Žinių galime turėti kiek tinkami. Galime studijuoti 50 metų ir jokios naudos nebus. Svarbiausia – jei būsime tarpusavyje susiję taip, kad ryšyje tarp mūsų susiformuos viena savybė, vienas jausmas abipusio davimo, netgi galbūt abipusės meilės. Ir tuomet toje savybėje atsiskleis Kūrėjas.
#258347

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra „abipusis laidavimas“

Draugų svarba

Grupė – tai mano šešėlis

Klausimas. Kas yra dešimtuko centras? Kaskart prieiname prie šios sąvokos, o paskui ji kur nors pasimeta. Centras – kai susijungiame savo taškais širdyje ir anuliuojame save?
Atsakymas. Dešimtuko centras – tai tas taškas, kuriame kiekvienas iš mūsų anuliuoja save kitų draugų atžvilgiu. Kai visi dešimt žmonių anuliuoja save kitų atžvilgiu, tuomet pasiekiame tą centrą. Tuo pat metu atskleidžiama nuostabi dvasinio pasaulio savybė. Atsiveria įėjimas į aukštesnįjį pasaulį.
Iš tikrųjų tai stebuklas. Praėjimas į kitą matavimą yra tarp mūsų. Jei kiekvienas iš mūsų visiškai anuliuos save, kad būtų drauge, tai taškas „kartu“ staiga taps vartais, praėjimu į aukštesnįjį pasaulį.
Mums reikia tai atlikti. Tuomet priešais mus viskas atsiskleis.
#258259

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Klausimas. Einantis kabalos keliu žmogus dažnai susiduria su Kūrėjo jam kaišomais į ratus pagaliais. Kaip jam tinkamai elgtis, kad materialiame pasaulyje darytų tai, ką reikia, ir nenutoltų nuo dvasinio kelio?
Atsakymas. Pirmiausia reikia suprasti Kūrėjo sumanymą – atvesti žmogų į absoliučiai laisvą būseną. Tad joks spaudimas iš Kūrėjo pusės nėra nukreiptas prieš žmogų, jis tik žmogaus labui. Jei žmogus tai teisingai suvokia, tai jau randa su Kūrėju reikiamą kontaktą.
O toliau reikia tiesiog realizuoti šią praktiką. Ir jūs pamažu suprasite, kad ji paverčia jus laisvais žmonėmis, pakelia jus virš jūsų egoizmo. Ji kelia jus į davimo savybę, o šios savybės pasiekimas daro jus laisvus.
Mums atrodo, kad davimo, meilės savybė, davimas artimui, meilė artimui kažkaip pavergia, apriboja mus, verčia galvoti apie kitus, dirbti kitiems. Ne! Iš tikrųjų nėra taip. Juk taip imame gauti aukštesniąją energiją, jėgą, pojūčius, išeiname iš mūsų pasaulio. Ir todėl tai jaučiama kaip laisvė.
#256455

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl davio savybę galima įgyti tik grupėje?

Pakeliui į laisvę

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Klausimas. Ar Kūrėjo įsisąmoninimas atsiskleidžia kūryboje?
Atsakymas. Jeigu žmogus priartėja prie Kūrėjo, tai šitai veikia ne tik jo pasaulėžiūrą, bet ir visus jo kūrinius šiame pasaulyje, tai, ką jis daro, kuria, gamina. Juk žmoguje vyksta itin gilūs vidiniai pokyčiai.
Todėl pageidautina, suvokti Kūrėją. Tai paveiks pasaulį ir viską, ką kuriame, rašome, kalbame, kaip mokome, gydome kitus žmones, t. y. kad ir ką darytume, visur atsiskleis Kūrėjo egzistavimas mumyse.
Šie veiksmai taisys pasaulį ir pritrauks kitus atskleisti Kūrėją.
#257357

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Kas yra dvasingumas?

Kabalistinė kūryba

Jei panagrinėsime begalybės sąvoką, tai pamatysime, kad praktiškai ši sąvoka neegzistuoja. Ji yra tik mūsų dar nesusiformavusiuose noruose.
Sakydami terminus „begalybė“, „beribiškumas“ turime omenyje būseną, kai Šviesa šviečia be apribojimų ir mes visiškai atviri jos poveikiui. Paprastai pateikiame tokį pavyzdį: jeigu pilnai pripildysime stiklinę, tai jos būsena bus begalinė – nes neribos to, kuo ji užpildyta.
Kitaip tariant, begalybė, beribiškumas reiškia „be galo“, „be ribų“. Iki tokios būsenos mums reikia ateiti ir atskleisti save be apribojimų Kūrėjo suvokimui.
O kaip suvokiame Kūrėją savyje? Viską, ką suvokiame savo ribose, įvardijame pagal tas savybes, kokybes, kurias išjudiname, kad ką nors suvoktume. Todėl matuojame Kūrėją, kuris užpildo mus, itin tiksliai: pagal dydį, svorį, pagal mūsų norus. Ir taip einame pirmyn.
Visuomet Kūrėją apibrėžiame raidėmis, t. y. pagal tai, kaip Jį suvokiame savo savybėse. Ne pagal tai, koks Jis pats savaime, juk Jis pats neturi savybių, vardo, tam tikrų ypatybių. Sakome apie Jį, kad Jis „Geras ir Kuriantis gėrį“, „užpildantis“, „gydantis“ – iš esmės viską, ką jaučiame savimi. O koks Jis pats Savaime – suvokti negalime.
#257961

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Tarsi žuvys šviesos vandenyne

Besiplečianti begalybė

Klausimas. Kuo skiriasi asmeninis Kūrėjo valdymas nuo bendrojo?
Atsakymas. Dalyvaudamas asmeniniame valdyme, matau, kiek pats veikiu visą sistemą arba kaip Kūrėjas per ją veikia mane.
Bendrasis valdymas – kai įsijungiu į bendrą sistemą ir tarsi pradingstu joje, pasyviai joje dalyvauju, o sistema pati dirba veikiama arba draugų, arba kitų pašalinių elementų.
Asmeninis ir bendras valdymas tarpusavyje susiję, tačiau vienas gali išaukti kitą: bendrasis asmeninį, ir asmeninis bendrąjį.
Klausimas. Bet kuriuo atveju visos mintys ir norai ateina iš Kūrėjo. Kaip asmeninis valdymas įsijungia į bendrąjį?
Atsakymas. Išties visos mintys ir norai ateina iš Kūrėjo, tačiau jas lemia mano ankstesnė būsena.
#246896

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Asmeninis valdymas

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Klausimas. Sakote, kad kai man ateina bloga mintis, neturiu jai priešintis ir jos atstumti. Ką man tada su ja daryti?
Atsakymas. Turite ją atidirbti. Atidirbti – reiškia paimti tą mintį ir kartu su ja kuo giliau įeiti į dešimtuko centrą, į jūsų mažos grupės centrą ir padaryti taip, kad ji ištirptų jūsų vienybėje.
Įsivaizduokite, kad turite grupę, kurioje susivienijate kaip viena visuma, tarkime kaip verdama puode sriuba. Ateina kokia nors mintis ir jūs metate ją į tą „sriubą“, kad ji ten visiškai ištirptų.
Kaip ji paveiks jūsų kolektyvą, taip ir turi būti. Svarbiausia, kad kolektyvas būtų pasirengęs adaptuoti tą mintį savyje taip, kad ji jame ištirptų. Ir tuomet pamatysite jos teisingą rezultatą.
Klausimas. Kitaip tariant, galiu apie tą mintį papasakoti draugams grupėje? Ar pakanka pagalvoti apie tai ir ji tarsi bus apdirbta grupėje?
Atsakymas. Galite ir nesakyti, o galite pasitarti. Pamažu, dirbdamas grupėje pamatysite, ar galite pasitarti su draugais ar vis dėlto kol kas gėdijatės ir pan.
#246860

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Minties jėga ir problemų sprendimas

Kaip elgtis su blogomis mintimis?

Iš Kūrėjo išeina pripildymo, prisotinimo Šviesa (+), kuri pagimdo norą, kli/indą (-).
Šviesa – tai nulinė stadija (Kėtėr). Pirmoji stadija (Chochma) – tai jau sukūrimas noro gauti, kuris siekia mėgautis Šviesa. Šis noras – natūralus, prigimtinis, instinktyvus. Paprastai mes jį vaizduojame kaip dubenėlį, kuris gauna Šviesą.

Šviesai sukūrus norą, jis pradeda transformuotis. Dabar jis nori tapti panašus į Šviesą ir todėl atsisako mėgautis. Šviesa palaipsniui perduoda norui savo davimo savybę, ir todėl noras, kuris jau pats nori duoti, tapti panašus į Šviesą, ištuštėja. Tai trečioji stadija, arba Bina.
Klausimas. Jei pirmojoje stadijoje aš norėjau gauti, tai antrojoje stadijoje, veikiant Šviesai, aš staiga noriu duoti, būti panašus į Šviesą?
Atsakymas. Tu pradedi keistis, veikiamas Šviesos.
Trečioji stadija labai įdomi. Ji priešinga pirmajai stadijai, kitaip tariant, čia kūrinys pasiekia būseną, priešingą tai, kurioje Kūrėjas ją sukūrė.Toliau Bina sprendžia: „Jei aš noriu duoti, aš turiu realizuoti save“. Ir todėl, esant norui duoti, ji sukuria kitą stadiją, kuri vadinama „Zeir Anpin“.
Tai – noras gauti, bet mažas, ne toks didelis kaip „Chochma“ stadija.
Klausimas. Kodėl nepakanka antrosios stadijos, jei mes jau tampame panašūs į Aukštesniąją jėgą, kuri duoda?
Atsakymas. Ne. Mes tampame panašūs į Aukštesniąją jėgą tik savo siekiu, bet ne savo būsena. Juk mes nieko neduodame Binos stadijoje, o tiesiog esame atsisakymo gauti būsenoje. O kai Bina realizuos save Zeir Anpine, trečiojoje stadijoje, tai būtent tokiu būdu ji pasireikš kaip panaši į Kūrėją.
Todėl Kėtėr – tai Kūrėjo savybė duoti. Chochma – šio noro įgyvendinimas, davimas. Bina gauna tą savybę, kurią jai perduoda Chochma, ir savo ruožtu atsisako gavimo.
Bet kol kas ji neturi ką duoti, o ir nenori.
O trečiojoje stadijoje, Zeir Anpine, Bina realizuoja savo savybę duoti. Ji tarsi gimdo, sukuria šią būsimą savybę ir ją pripildo.
Klausimas. Vadinasi, trečiojoje stadijoje aš truputį gaunu ir truputį atiduodu?
Atsakymas. Taip, Zeir Anpinas sudėtingas, kompleksiškas. Jis sudarytas tarsi iš dviejų dalių. Ir Bina taip pat susideda iš dviejų dalių. Ir Chochma jau susideda iš dviejų dalių, ir net Kėtėr. Kitaip tariant, noras gauti egzistuoja visada.
Kai Zeir Anpinas visiškai prisisotina iš Binos, jis pjaučia, kad, iš esmės, svarbiausia jam, vis dėl to, prisipildyti, o ne atsisakyti gavimo. Todėl ta savybė jame, kuri nori tik prisipildyti, vadinama Malchut, kas išvertus reiškia „karalystė“ – noro karalystė.
Malchut absoliučiai priešinga Kėtėr. Tai reiškia, kad pagaliau sukurtas kūrinys, kuris visiškai priešingas Kūrėjui, bet nori įgyvendinti tai, kas Jo yra numatyta. Kitaip tariant, Kūrėjas nori duoti, o Malchut nori gauti būtent tai, ką nori duoti Kėtėr.
Laukite tęsinio…
#247888

Iš 2018 m. lapričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Ar pavargstama nuo dvasinio darbo?
Atsakymas. Nežinau, ar egzistuoja nuovargis nuo dvasinio darbo pats savaime. Jis, žinoma, atsiranda, paskui pradingsta. Tačiau tai ne nuovargis, o egoizmas, nematantis užpildymo, malonumo, tikslo, ir todėl jaučiantis energijos trūkumą. Tai ir yra nuovargis. Labai lengva su juo kovoti.
Kitas reikalas – fizinis nuovargis, kai reikia tiesiog išsimiegoti. Žmogus minimaliai turi miegoti penkias valandas. Pageidautina šešias.
O visa kita – tikslo, palaikymo, grupės įtakos nebuvimas.
#246870

Iš 2019 m. balandžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo išmintis: mėgautis kiekviena akimirka

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Dvasingumas – tai džiaugsmas