Klausimas. Jeigu tamsa – tai didelė būtinybė užmegzti ryšį su Kūrėju, tai išeina, kad kuo toliau, tuo ji gūdesnė. Ši situacija turi atsiskleisti vienu metu ar gali būti ištęsta laike?
Atsakymas. Ištęsta per periodus: tamsos periodas – Šviesos periodas. „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – viena diena.“
Klausimas. Kaip per tamsą galiu pažadinti dešimtuką, jei asmeninis pavyzdys nepadeda? Noriu juos išjudinti, o išeina priešingas rezultatas.
Atsakymas. Per tamsą galite tiesiog prašyti jų padėti, nes patys esate tamsoje. Padėdami jums, jie dar labiau susivienys. O kaip dar galite kreiptis į juos iš tamsos? Tik iš to, kad esate tokios būsenos, ir neturite jėgų, tačiau norite susivienyti.
Jausti tamsą – tai jausti priešingą Šviesos pusę. Kitaip tariant, matau tamsoje, ko man trūksta. Todėl galiu prašyti, ir kreipiuosi į dešimtuką.
#254460

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Juoda skylė

Komentaras. Kažkada jūsų klausė: „Ar galime nesutikti su mokytoju ar reikia visuomet kukliai eiti paskui jį?“ Jūs atsakėte: „Ne, nereikia. Patikrinkite patys, ieškokite ir skaitykite.“ Man tai labai svarbu.
Atsakymas. Dar sykį pakartosiu, kad patariu pasirinkti mokytoją. Bet pasirinkęs, turite prilipti prie jo ir perimti viską, ką jis turi.
O jeigu mėtysitės tarp daugybės mokytojų ar mokysitės pagal kitas knygas, metodikas, tuomet jūsų galvoje bus mišrainė, ir niekuomet nepasieksite rezultato.
Tad greičiau pasirinkite, kur eisite: norite į jogą, norite dar kur nors – jūsų reikalas. Tik žmogiškai patariu: užsiimkite viena metodika. Tuomet jums bent jau kas nors pavyks. O jeigu pagal skirtingus šaltinius – nieko.
Jausitės esąs didžiulis protinguolis, tačiau niekuomet nesuvoksite aukštesniojo pasaulio.
#256270

Iš 2019 m. spalio 27 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kodėl Kūrėjas toks pavydus?
Atsakymas. Kūrėjas – vyras, pagal apibrėžimą. Iš tikrųjų Jis ir itin pavydus ir neleidžia nukreipti dėmesio nuo Jo nė vienu laipsniu! Niekur!
Klausimas. Bet Jis juk pats visą tai sukūrė ir dabar pavydi tam, ką pats suteikė?
Atsakymas. Taip. Dabar Jis nori, kad būtumėte visą laiką susitelkę tik į Jį, kad kreiptumėte dėmesį tik į Jį, nuolatos iškeltumėte Jį savyje, išaukštintumėte. Nejau tai blogai?
Komentaras. Nuostabu!
Atsakymas. Tai ko gi skundžiatės? Jums norisi pažiūrėti į šoną?
Komentaras. Neleidžia.
Atsakymas. Ne, tai Jis pats vedžioja jus už nosies, rodydamas įvairiausius kitus šaltinius, prie kurių jus traukia. Ir iškart jus šiek tiek nubaudžia.
#254836

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. Moldovos kongreso pamokos Nr. 5

Dešimtuko centras – tai vieta, kur nuo mūsų slepiasi Kūrėjas. Jei susitelksime į jį, kad atskleistume šį centrą, juodą skylę – ten ir atskleisime Kūrėją. Ir tuomet pastebėsime, kad iš tiesų esame ten, toje juodoje skylėje, kur ir egzistuoja tikroji realybė. O už jos – vien iliuzinis pasaulis.
Juoda skylė dešimtuko centre – tai įėjimas į aukštesnįjį pasaulį. Tai ta vieta, kur iš tiesų esame, o ne mūsų pasaulyje, koks kad jis mums atrodo mūsų egoistinėse fantazijose.
O paskui pastebėsime, kad ir mūsų pasaulis yra šios juodos skylės viduje, visas Žemės ritulys, visa Visata. Mes ten egzistuojame kaip „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“, kitaip tariant, visi susijungę visiško susiliejimo taške.
Bet norint priartėti prie tos tikrosios būsenos, mums reikia išsiaiškinti savo vienybę dešimtuke. Jame praeisime 125 pakopas, kol nepasieksime visiškos vienybės.
Mūsų atžvilgiu – tai juodas taškas, nes mūsų egoizmas jame nemato nieko gero, vien tamsą. Juk ji reikalauja eiti aukščiau žinojimo ir priimti mokytojo nuomonę, Kūrėjo nuomonę, grupės nuomonę.
Ar sutinku su tuo savo egoizme? Žinoma ne! Man tai atrodo kaip visiška tamsa. Ji visiškai manęs nedžiugina. Protu suprantu, kad jeigu tai eina prieš mano egoistinį norą, vadinas tiesa, tačiau širdis kol kas taip nejaučia.
#255973

Iš 2019 m. lapkričio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupės centras – vienalytė masė

Bliūkštanti egoizmo skylė

Kai užklumpa tamsa

Klausimas. Davimo jėga – tai Kūrėjo savybė. Yra kli (indas) ir yra klipot (netyri norai). Klipot – tai egoizmas. O kokia kli prigimtis?
Atsakymas. Kli/indo prigimtis – tai ištaisytas egoizmas. Iš pradžių jokio kli nėra, tėra vien egoizmas. Tai, ką iš jo galime ištaisyti, tampa kli, kitaip tariant, noru panašiu į Kūrėją ir gali duoti, pakilti virš savęs.
Šie norai atsiranda mumyse einant per pakilimus ir kritimus, jie tai nutolsta nuo mūsų, tai priartėja prie mūsų ir pan. Jais ir užsiimame.
O grupė duota tam, kad treniruotumės su ja, kiek galime pakilti virš egoizmo. Kiek galėsime pakilti virš savęs, tiek imsime jausti savyje Kūrėją.
#254237

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siekti tiktai gero

Ar reikia vystyti egoizmą?

Išmokti mylėti

Viena mintimi sukurta visa kūrinija, visi aukščiausi ir žemiausi, iki pat bendro galutinio ištaisymo.
Ir ši viena mintis veikia visur, ir ji – visų veiksmų esmė, ji ir apibrėžia tikslą, ji gi – visų pastangų esmė, ir ji pati – visa tobulybė ir laukiamas atlygis. (Baal Sulamas „Mokymas apie dešimt sfirų“, 1 sk. „Vidinė žiūra“ 1 d. 8 p.)
Egzistuojame Kūrėjo mintyje, kuri palaiko ir absoliučiai viską atlieka. Visos neva mūsų mintys, norai, veiksmai – visą tai, atlieka mintis, vadinama kūrimo mintimi.
O mums kas nors apskritai lieka? Ar tik klausyti, kad esame šioje mintyje ir joje plaukiame? Mums reikia atskleisti šią būseną, mes esame joje.
Nieko negalime daryti savarankiškai: nei nuspręsti, nei galvoti, nei veikti, nei ką nors planuoti ateičiai, nei svarstyti apie praeitį. Yra tik viena: mintis, kūrimo sumanymas ir mes esame jame.
Tad iš mūsų reikalaujama – pašalinti viską, kas trukdo mums pajausti, kad esame šioje mintyje, ir kad be jos daugiau nieko nėra. Vadinasi, mums reikia pašalinti save! O tai įmanoma atlikti tik padedant teisingai aplinkai, kai leidi jai save valdyti.
Visos mūsų pastangos turi būti tokios, kad niveliuotume save, anuliuotume save aplinkos atžvilgiu. Tuomet pamažu įeisime ten, kas vadinama „kūrimo mintimi“, ir be jos daugiau nieko nebus.
#254968

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. Moldovos kongreso pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Vienintelė už viską atsakinga jėga

Klausimas. Kaip elgtis, kai jautiesi, įsisąmonini esąs niekingas?
Atsakymas. Reikia įsisąmoninti, kad tai kyla iš Kūrėjo ir dėkoti Jam už tai, kad atskleidė, jog dabar pagaliau suprantate, kas esąs.
Remdamasis šia būsena galite teisingai eiti pirmyn. Ji neleis jums likti vietoje. Todėl mūsų pačios blogiausios būsenos iš tiesų yra pačios produktyviausios.
#255918

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Naujos būsenos pradžia

Bendrauti su Kūrėju

Klausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Klausimas. Rabašas straipsnyje „Kokios pakopos turi pasiekti žmogus“ rašo, kad kol žmogus nepasiekia savo sielos šaknies, neįsijungia į ją, jis vėl iš naujo grįš į šį pasaulį. Kiekvienas žmogaus žingsnis siekiant savo šaknies turi būti atliekamas, kol žmogus yra šio pasaulio materialiame kūne. Kas yra sielos šaknis?
Atsakymas. Sielos šaknis – tai tas taškas Kūrėjuje, prie kurio esu prisirišęs, iš kur nusileidžiu ir į kurį turiu sugrįžti.
Klausimas. Žmogus jį pasieka tik būdamas šiame pasaulyje, ne po mirties?
Atsakymas. Pagrindinis darbas vyksta mūsų žemiausiame, negyvajame, baisiame, egoistiniame pasaulyje. Būtent iš jo turime atskleisti Kūrėją, o toliau jau bus kitos pakopos.
#254871

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Nemirtingumo tėkmėje

Klausimas. Baal Sulamas rašė: „Atverkite man vienintelį įėjimą dydžiu su lig adatos akutė, o atversiu jums įėjimus, pro kuriuos praeis vežimai ir vagonai“. Ta adatos akutė, kurią turime atskleisti Kūrėjui, yra širdyje?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. O kas gali atverti įėjimą?
Atsakymas. Draugai.
Klausimas. Ko man reikia, kad jie tai atliktų?
Atsakymas. Panorėti.
#255026

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano „taško širdyje“ draugai

Siekiant tobulo ryšio

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas