Klausimas. Kuo remiasi teisingas MAN (Mei Nukvin)? Kaip tai pajausti?
Atsakymas. Labai paprastai. MAN negali būti dėl savęs. Jis gali būti už draugą, o dar geriau – už visą grupę. Vietoj savo noro imu tavo norą ir imu pašyti už tave. Štai ir viskas.
Gerai, jei taip daro grupė. Pasakyta, kad žmogus negali ištraukti savęs iš kalėjimo, tik jo draugai. Ir taip kiekvienas iš mūsų traukia kiekvieną. Galima išeiti iš egoistinio kalėjimo tik tuomet, jei už mus melsis draugai.
Melstis – reiškia prašyti Kūrėjo, kad Jis ištaisytų mano draugą, ir taip kiekvieną. Jeigu prašysiu už dešimtuką, tai dešimtas būtinai tapsiu pats. Už save prašyti neturiu, nes devynios sfiros viską nulemia, o Malchut jų išvestinė.
Todėl viskas, kas duodama žmogui, duodama ne tam, kad jis prašytų, o tam, kad jis to neprašytų. Tai vadinama „aukščiau savęs“, savęs apribojimas („cimcum“). Vietoj to turiu priimti devynias pirmąsias sfiras, kitaip tariant, visus savo draugų norus. Jeigu taip save perkuriu, iš savęs sukuriu bloką, kuris gali kreiptis į Kūrėją. Tai vadinama parcufu.
#242493

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingas prašymas Kūrėjui

Malda, išjudinanti sistemą

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Klausimas. Kodėl neįmanoma susitarti su Kūrėju?
Atsakymas. Žiūrint dėl ko. Nori, kad Jis tau nuolaidžiautų, pataikautų? To nebus.
Mes visi esame labai griežtoje tarpusavio ryšio sistemoje. Čia nėra prašymų: „Padaryk man – Tau juk niekai. Kodėl Tu taip ilgai tyčiojiesi iš manęs? Pažiūrėk, kaip aš kenčiu!“
Visa tai nepadeda. Jūs matote, kad žmonija mėgina maldauti Kūrėją, neša Jam kokias nors aukas, tarsi Jis būtų kažkas, trokštantis jūsų aukų. Tai neveikia.
Egzistuoja itin tiksli pasaulių sistema, kur visi egoistiniai norai tarpusavyje susijungia į altruistinę ryšių sistemą. Šią sistemą mums reikia gerai išmokti, suprasti ir tada galėsime egzistuoti joje, atskleisime ją sau dar gyvendami šiame gyvenime, šiame pasaulyje.
#242304

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas mus girdi?

Kaip kreiptis į Gamtos dėsnį

Praeiti per pasaulių filtrą

Klausimas. Ar mes viską žinome apie susijungimo, abipusio įsijungimo, vienijimosi paslaptį? Kodėl reikiamo susijungimo taip sunku pasiekti?
Atsakymas. Sunkiausia yra pirmoji pakopa. Būtent į ją reikia sutelkti visas jėgas, įsikabinti dantimis, nagais, kovoti – svarbiausia, užsikabinti už jos.
O visos kitos pakopos tarsi nuokalnėn atsiskleidžia viena po kitos. Ir nors stengtis reikia, bet jau žinoma, kokias pastangas, kur, dėl ko ir kaip reikia dėti, kitaip tariant, viskas suvokiama jau visiškai kitaip.
Įsivaizduokite, kad vaikas, einantis pirmą kartą į mokyklą, nežino, kas tai yra. Jį kažkur atveda, pasodina: štai yra suolas, klasė, lenta, mokytoja. Jis pirmą kartą patenka į naują būseną. Bet antrą dieną jis jau žino, kur, kas ir kaip, orientuojasi, veikia, reiškiasi savarankiškai.
Dvasiniame pasaulyje visa tai yra daug ryškiau.
Klausimas. Kas yra dvasiniai „dantys“ ir „nagai“, kuriais reikia kabintis už pirmosios dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tai – tik vaizdingi posakiai. Savybės, reikalingos, kad pasiektume pirmąją dvasinę pakopą, formuosis mumyse palaipsniui. Negalima iš pradžių galvoti apie kažką blogo ir bandyti įgyti „apsauginius šarvus“. Priešingai, pasistenkite atsipalaiduoti ir būti kuo arčiau vieni kitų. Būtent tarpusavy turime nustatyti savybes, kurios charakterizuoja Kūrėją.
#231117

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas į naudą

Dvasinių būsenų tikslingumas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Klausimas. Ar gali neteisingas kelias atsispindėti mano jausmuose? Pavyzdžiui, esu visiškas egoistas, nieko nenoriu matyti ir girdėti. O sistema, tarkime, arba atima iš manęs klausą, kad atidžiai klausyčiau, arba regą, kad atidžiau žiūrėčiau į aplinkinius, skaityčiau iš lūpų ir pan.
Atsakymas. Neturite kreipti dėmesio į tai, ką su jumis daro sistema, nes nežinote, kam visa tai paruošta jums. Tik paskui pamatysite, kad tai buvo jūsų naudai.
Turite daryti viską, kad tik rastumėte ryšį su draugais ir studijuodamas kabalą atskleistumėte šiame ryšyje aukštesnįjį pasaulį.
Galbūt dabar jums kol kas nesuprantama, kaip aukštesnysis pasaulis gali atsiskleisti tarp jūsų. Bet ėmus kurti tarpusavio sąveikos tinklą, jis taps sielos kli/indu, kitaip tariant, vieta (geltona spalva piešinėlyje), kur atsiskleis Šviesa, aukštesnioji sistema, aukštesnysis žinojimas, aukštesnieji pojūčiai.
Taip imsite atskleisti ten aukštesnįjį pasaulį, atsiplėšite nuo savojo „aš“ ir egzistuosite bendroje sistemoje.
#241037

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulėjimo pasekmės

Dvasinių būsenų tikslingumas

Dvasinis tobulėjimas nesuteikiamas per protekciją

Klausimas. Kaip „akli“ mokiniai galės dirbti be „matančio“ mokytojo, jei jie neįgis dvasinio regėjimo mokytojui gyvam esant?
Atsakymas. Tai nesvarbu. Apie tai labai įdomiai rašo Ari. Kai jis merdėjo, vienas iš mokinių paklausė jo: „O kas gi bus su mumis?“ Ari atsakė: „Turite toliau mokytis, ir tuomet aš ateisiu ir jus mokysiu.“ „Kaipgi tu mus mokysi, jei dabar miršti?“ „Tai ne tavo reikalas, tu čia nieko nesupranti.“ Ir pasimirė.
Todėl ir aš galiu pasakyti, kad tai ne jūsų reikalas. Nesijaudinkite. Ateisiu ir mokysiu.
#241255

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas ir mokinys: ryšys per pasaulius

Perduoti iš žmogaus žmogui

Klausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją per grupę?
Atsakymas. Kai kreipiuosi į Kūrėją, prašau, kad Jis atsiskleistų man kaip mano minčių ir jausmų šaltinis.
Dažniausiai žmogus kreipiasi į Kūrėją, kai jam bloga, o kai gera, pamiršta apie tai, juk mes egoistai.
Jei žmogus kreipiasi į Kūrėją per grupę, vadinasi nori sistemingai įsijungti į dvasinį darbą. Bet jam tai duodama pamažu, per individualų kontaktą su Kūrėju, kai žmogus Jį kviečia, o šis dingsta, kviečia ir dingsta. Toks start-stop judėjimas pamažu suformuoja individualų norą, kuris reikalauja įsijungti į grupę.
Tai visiškai kitoks bendravimo su Kūrėju tipas – per bendrą jėgą, bendrą įsijungimą į draugus. Žmogui atsiranda naujas jutiklis, kurį jis gali nustatyti, kad jaustų Kūrėją, mat Kūrėjas atsikleidžia visam dešimtukui teisingai susiderinus. Tai dar laukia mūsų.
#242841

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę

Draugas – mano veidrodis

Teisingas prašymas Kūrėjui

Klausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, kas tada tiesus kelias? Jis trumpesnis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Tai neturi jokio ryšio su mūsų pasauliu. Iki taisymosi pabaigos atmatuota 6000 metų. Dabar 5779 metai. Vadinasi, iki galutinio išsitaisymo liko 221 metai.
Tačiau mes galime išsitaisyti ir anksčiau. Bet iš esmės tai, apie ką kalbama kabalos moksle, išsipildė valandų tikslumu. Po galutinio išsitaisymo visas pasaulis pakils į aukštesniojo pasaulio lygmenį.
#241261

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

6000 metų arba kaip pagreitinti laiką

Kelias, kurio nepakeisi

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Klausimas. Ką reiškia įsijungti į grupę? Ir kaip žmogus gali patikrinti, ar jam pavyko?
Atsakymas. Pirmiausia, tai priklauso nuo jo kreipimosi į grupę dažnumo, kad visus kartu sujungtų ir tame ryšyje surastų Kūrėją.
Antra, ar jis virš visų problemų kreipiasi į Kūrėją asmeniškai, iš savęs, ar kreipiasi į grupę ir per grupę į Kūrėją. Tai skirtingi dalykai.
Iš pradžių kreipiamės į Kūrėją individualiai, nes taip atlikti paprasčiau. Tokie pratimai turi būti nuolatos.
Paskui žmogus prie jų daugiau mažiau pripranta ir jis jau nuolatos apie tai prisimena, tarsi automatiškai pasijungia prie Kūrėjo, ir kas sekundę juda „start-stop“: „taip-ne, taip-ne.“ Jei žmogus be perstojo dirba tokiu impulsiniu režimu, tai per grupę prisijungia prie Kūrėjo.
Jis susijungia su grupe ir kartu su ja tiksliai eina pirmyn, padeda kitiems ištraukti draugą iš „upės tėkmės“ (Chasadim Šviesos atžvilgiu) arba iš „belangės“ (Chochma Šviesos atžvilgiu).
#242830

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Artimas ryšys su Kūrėju

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Draugas – mano veidrodis

Klausimas. Kodėl kuo daugiau gerų darbų darai, tuo labiau atsiskleidžia blogis iki neapykantos?
Atsakymas. Iš principo tai ir yra teisinga metodikos realizacija. Vadinasi, jūs iš tikrųjų padarėte kažką gero, jei atsiskleidžia blogis.
Darydamas gera, užbaigėte kokią nors pakopą, kažką ištaisėte savyje ir dabar atsiskleidžia kita jūsų pakopa. Ji prasideda nuo blogio, kad suteiktų mums galimybę jį ištaisyti. Ir taip toliau.
Apie tai daug rašoma kabaloje. Todėl mūsų geri veiksmai visuomet sukelia blogas pasekmes. Kvailys nesupranta to ir bėga nerealizuodamas metodikos, išeina nuo mūsų. O protingas pasilieka ir dėl to juda pirmyn.
Kaip ir moksle. Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau jam atrodo, kad jis nieko nežino, jam kyla daugybė klausimų. O tam, kuris nieko nesimoko, viskas aišku: „O kas ten ypatingo? Viskas aišku!“
Taip visur, visuose suvokimo lygmenyse. Kaip pasakyta: „Didinantis žinias didina skausmą.“ Bent būtent jis veda jį prie didesnio žinojimo.
Čia ir vėl susiduriame su tuo, kad reikia subalansuoti dešinę ir kairę linijas ir egzistuoti tarp jų.
#242311

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Nėra blogio be gėrio

Klausimas. Ką reiškia galvoti ir mąstyti? Turiu tiesiog sėdėti ir galvoti, kad noriu pasiekti dvasinį pasaulį? Ar omenyje turimi mano veiksmai draugų atžvilgiu?
Atsakymas. Veiksmas – labai paprastas: visos mano mintys ir jausmai turi turėti vieną pagrindą – Kūrėją. Jis duoda pradžią, suteikia gyvastį ir įdeda į mane tai, ką galvoju ir jaučiu. Kad ir kas su manimi nutiktų, kad ir kas manyje atsiskleistų – viską daro Kūrėjas.
Todėl pageidautina nuolatos išlaikyti mintį, kad „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir jeigu veržiuosi prie draugų tokių pačių minčių bei jausmų, ir stengiuosi sujungti visas mūsų širdis ir protą, tai tuomet mes suvienijame visas mūsų pastangas tarpusavyje ir išeina didžiulė bendra pastanga, viena didelė širdis, viena didelė galva, kur norime pajausti Kūrėją kaip Šaltinį, kaip mūsų jausmų ir proto pirminę priežastį.
Jeigu taip atkakliai reikalaujame, kad Jis atsiskleistų mums kaip mūsų minčių ir jausmų priežastis, tai labai greitai prieiname būseną, kai pasitelkęs Šviesą Kūrėjas ima atsiskleisti mumyse.
#242802

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.