Klausimas. Kabala – tai velnio tiesa ar melas?
Atsakymas. Jokių piktųjų jėgų gamtoje nėra, išskyrus mus pačius. Nėra nei šėtono (piktųjų dvasių), nei angelų, nei velnių. Kabaloje šiomis sąvokomis vadinamos egoistinės jėgos. Ir ne daugiau.
Viskas priklauso tiktai nuo žmogaus, nes jis savyje apima visą pasaulį. Jeigu jis pakils į visiško ištaisymo lygmenį, tai niekas negalės jam pakenkti.
Žmonės, neteisingai suprantantys kabalistinius šaltinius, išgalvojo kipšus, velnius, nelabuosius ir kitas piktąsias jėgas. Dėl to mums reikia laiko, kad išvalytume iš savo smegenų šias klaidinančias mintis ir įsivaizdavimus.
Visos egoistinės jėgos yra mūsų viduje, jas reikia ištaisyti.

Klausimas. Ar studijuojant kabalą svarbu, kaip žmogus nugyvena gyvenimą: kenkia  visuomenei ar vysto ją?
Atsakymas. Kol žmogus iš mūsų pasaulio neišėjo į dvasinį pasaulį, t. y. neperėjo nuo egoistinio prie altruistinio pajautimo, jis yra laikomas neištaisytu.
Todėl kabalos požiūriu niekaip nevertiname jo gerų ir blogų veiksmų, juk jis yra savo egoizme. Kad ir kaip jis elgtųsi, vis vien tai daro tiktai dėl savęs!
Kabala vertina žmogų vien pagal jo ketinimą: arba dėl savęs, arba dėl kitų. Todėl prieš kalbant apie tai, reikia tiksliai apibrėžti, kokį matą taikysim žmogui: kabalistinį ar visuomeninį.
Žmogus gali labai gražiai elgtis visuomenės atžvilgiu, linkėti žmonėms daug gero, tačiau iš tikrųjų jis paprastas egoistas. Todėl neturime su juo jokio ryšio, dvasiniame pasaulyje jam nieko nepriklauso. Negalime vertinti žmogaus ketinimų plika akimi.

Iš 2015 m. lapkričio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptas ketinimas

Keiti ketinimą – keiti likimą

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Klausimas. Kodėl nėra nė vieno, visiems priimtino atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Kad žmogus pats ieškotų atsakymo: „Gyvenimo prasmė – šiame gyvenime ar siekiant kažko, kas pranoksta jį?“
Klausimas. Ar apskritai yra tokia samprata, kaip gyvenimo prasmė? Ji turi būti visiems viena, ar kiekvienam sava?
Atsakymas. Jeigu nežinau, kaip atsakyti šį klausimą, tai mano gyvenimas beprasmis. Kaip gyventi? Juk šis klausimas kyla žmogaus, o ne gyvūno lygmenyje.
Išeitų, kad klausiu savęs ne apie savo gyvūninio egzistavimo esmę, o apie tai, kas yra virš jo. Ir jeigu nerandu prasmės materialiame gyvenime, tai kam tada gyventi, jau geriau būtų negimti. O jei gimei, vadinasi reikia išsiaiškinti dėl ko.
Negali būti, kad gamta, kuri taip tiksliai viską numatė kiekvienoje savo sistemos dalyje, neturėtų savo egzistavimo tikslo.
Pagal gamtos logiką ir jos tikslius dėsnius negali nebūti šio proceso. Jis turi baigtis ir tęstis kitame lygmenyje. Kitaip tariant, viskas turi turėti prasmę, tik mes kol kas neįstengiame jos atskleisti.

Iš 2015 m. spalio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Iš anksto nulemtas kelias

Atskleisti gyvenimo prasmę

Klausimas. Kaip sužinoti savo paskirtį?
Atsakymas. Tai tikrai problema. Gamta pagal savo planą veja mus, kad išsiaiškintume savo paskirtį, tačiau ir mes turime tame dalyvauti.
Kaip rasti gyvenimo prasmę? Žmogus turi itin įdėmiai įsiklausyti į save ir svarbiausia nebijoti palikti jam įprastą patogumą.
Juk paprastai susirandame šiltą vietelę ir pasiliekame ten ilgam. O norint ką nors rasti, reikia keltis, kažkur eiti, kažkur kažką sužinoti, kažkuo rūpintis, kažko atsisakyti ir t. t.
Tačiau šiais laikais, kai atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris pakelia žmogų į tokį savęs pažinimo, savirealizacijos ir savianalizės lygmenį, iš kurio gerokai lengviau rasti atsakymus į jam kylančius klausimus. Taip jis greitai supranta gyvenimo prasmę ir kaip ją realizuoti.

Iš 2015 m. spalio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus paskirtis

Ieškant gyvenimo prasmės

Kaip sužinoti apie savo misiją?

Klausimas. Savo paskirtį radau tik įsitraukusi į savo mėgstamą darbą. Sakykite, ar teisinga kryptimi ėjau? Galbūt radau pašaukimą, o paskirtį pamečiau?
Atsakymas. Iš tikro, rasti įdomų darbą, įsitraukti į jį, ištirpti jame – tai didžiulė laimė žmogui. Vadinasi, jūs radote savo pašaukimą.
Kažkada lygiai taip pat bandžiau rasti save. Žinoma, mėgstamas darbas patraukia, užpildo, bet vėliau supratau, kad ne čia gyvenimo prasmė.
Pamenu, kaip vienas mokslininkas patarė man pasirinkti tam tikrą istorijos laikotarpį, pavyzdžiui, 30-ties metų karą ir išsamiai jį studijuoti.
–    O kas toliau?
–    O paskui būsi 30-ties metų karo specialistas, jeigu paskirsi tam savo gyvenimą.
Aš, kaip didžiulis egoistas, pamaniau, kad neverta mokėti savo gyvenimu už kažkokį 30-ties metų karą, kuris vyko prieš 400 metų. Kaina už tai man pasirodė per didelė.
Gyvenimas bėga, žmogus vystosi, ir staiga jis supranta, kad užsiima tuščiu reikalu. Ten, kur anksčiau karaliavo pasitenkinimas ir žavesys: „Kaip įdomu, kaip pasisekė! – staiga atsiranda tuštuma, nusivylimas, vidinės energijos stoka. Tai siaubinga.
Kur dingo metai? Kam? Ko dabar ieškoti? Jau ne tos jėgos, ne tie norai, ne tos galimybės. Vadinasi, neverta šiame gyvenime užsižaisti materialiais dalykais, o reikia rinktis tai, kas bus amžina vertybė, pati didžiausia ir aukščiausia, kuri būtų nepakeičiama, būtų aukščiau už mūsų gyvenimą.
Tačiau aukščiau už mūsų gyvenimą gali būti tik amžinybė. Būtent šią amžinybę mums reikia rasti, ir neeikvoti jėgų įvairiausioms smulkmenoms.
Tad kyla klausimas: ar esu pasiruošęs tai daryti, ar ne? Jeigu sutinku, tai man negali būti jokių kliūčių – tiktai amžinybės pasiekimas! Tokia turi būti žmogaus kartelė, nes kitaip jis nusileidžia iki gyvūno lygmens.
Todėl mums reikia išsiaiškinti tą lygmenį, kuriame pasiekiama amžinybė, ir ne šiaip amžinybė, juk be galo gyventi materialiame lygmenyje nėra prasmės – mums tokia amžinybė nereikalinga.
Galima prieiti prie bet kurio žmogaus gatvėje ir paklausti jo: „Ar norėtum pasilikti toks amžinai?“ Vargu, ar jis sutiks. Vien gyvūniška mirties baimė verčia mus gyventi, bet iš esmės tai visiškai netikslinga. Todėl kiekvienam reikia išsiaiškinti savo aukštesniąją paskirtį.
Klausimas. Bet žmogus privalo turėti profesiją?
Atsakymas. Profesiją reikalinga kiekvienam, kad galėtų normaliai save aprūpinti, būti naudingas sau ir žmonėms, užsiimti mėgstamu darbu ir jausti, kad nešvaisto laiko veltui. Tačiau drauge, jeigu galima, žmogus kiekvieną gyvenimo minutę turi paversti mažu žingsneliu didžiojo tikslo link – siekiant amžinybės ir tobulumo.

Iš 2015 m. spalio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus paskirtis

Kur sužinoti apie savo misiją?

Kaip sužinoti savo misiją?

Klausimas. Jei kabalistas įgijo sielą, pradėjo dirbti, taisyti savo norus ir tam tikrą akimirką jo kūnas miršta, kas vyksta toliau?
Atsakymas. Niekas nevyksta šiaip sau, juk egzistuoja sistema, kurioje nėra atsitiktinumų. Tam tikru metu pagal numatytą bendrą programą, apimančią visas sielas, visus kūnus, visus laikus, visą išsitaisymo sistemą, vieno ar kito žmogaus kūnas numiršta.
Klausimas. Ar jis toliau taisosi nuo šios nutrūkusios akimirkos ar vėl turi pradėti viską iš naujo?
Atsakymas. Jis jau ištaisė savo dalį bendroje sistemoje ir todėl tęsia ne nuo nutrūkusios akimirkos ir ne iš naujo, o nuo kitos pakopos – aukštesnės nei ankstesnis lygmuo. Sistema taisosi toliau ir jis įsijungia į ją.
Klausimas. Bet sielai vis tiek reikalingas gyvūninis kūnas ar jau galima taisytis be materialaus pasaulio?
Atsakymas. Būna atvejų, kai siela turi specialiai įsikūnyti į kūną ir dėl savęs, bet dažniausiai – dėl kitų. Tai žmonės, kurie ateina į mūsų pasaulį ne dėl to, kad jiems tai reikalinga, o todėl, kad kitiems jų reikia. Tačiau iš esmės dvasiniame pasaulyje siela kyla nuo vienos pakopos ant kitos jau nebūdama materialiame kūne.

Iš 2015 m. lapkričio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Egzistuoti amžinai – įmanoma!

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Klausimas. Nūnai pasaulyje auga savižudybių skaičius. Kodėl Kūrėjas duoda žmogui tokį norą?
Atsakymas. Per tam tikrą laikotarpį mes turime įsisąmoninti, kad mūsų dabartinis gyvenimas menkas, bevertis, betikslis.
Žmogus pasąmoningai bėga nuo šito, įnikdamas į narkotikus, baigdamas gyvenimą savižudybe ar visa galva pasinerdamas į savo mėgstamą užsiėmimą, kad tik galėtų užsimiršti ir neieškotų atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą.
Jeigu jam kilo toks klausimas, vadinasi, jis pasiekė tokią būseną, kada į jį reikia atsakyti, – ir čia jis palūžta. Jis prieina tokį barjerą, kur gali suvokti šią prasmę, tačiau pasirenka nuopuolį. Bet, aišku, tai ne išeitis.
Klausimas. Ar galima gyvenime pakeisti kelią, kuriuo nesėkmingai eini?
Atsakymas. Žinoma, galima. Tam ir skirta kabala, kad pakeistum savo nesėkmingą kelią į sėkmingą, ir tuo pat metu kiekvieną akimirką jaustum malonumą teisingai judėdamas reikiamo tikslo link.

Iš 2015 m. spalio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sriuba visiems

Tobulybė be išimčių

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Klausimas. Kodėl per visą savo gyvenimą nejaučiau visiško pasitenkinimo?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje žmogus negali visiškai pasitenkinti, juk vos kažkuo užsipildžius, tą pačią sekundę malonumo pojūtis ima blėsti, ir mes nusileidžiame iš to lygmens.
Todėl žmogus niekada nejaučia, kad pasiekė to, ko trokšta, ir daugiau jam nieko nereikia. Užtenka jam kuo nors užsipildyti – ir malonumo jausmas akimirksniu dingsta. Ir taip visada mūsų pasaulyje.
Mes sukurti tokiais, kad vystytume savyje vis naujus norus ir kad galiausiai suprastume, kad jų negalima patenkinti. Būtent tada žmogus ateina į kabalos mokslą – mokslą apie gavimą, kuris aiškina, kaip iš tikrųjų išvystyti didžiulius begalinius norus ir užpildyti juos amžinu, tobulu malonumu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimingo gyvenimo patentas

Koks malonumas džiuginti kitus!

Kelias į laimę

Klausimas. Kodėl taip sunku suprasti kabalą?
Atsakymas. Jei norime suvokti protu – tai sunku ir, apskritai, neįmanoma, nes tam, kad suprastume kabalą, gyvenimą ir prasmę, reikia pakeisti smegenis ir jutimo organus, o tai atlieka Šviesa, kurią sukelia praktinės pastangos grupėje, rate, žemiškasis aukštesniosios, davimo, savybės atitikmuo.
Kabala – praktinė metodika, juk tik pasikeitusiais norais ir protu galima suprasti, apie ką ji kalba.
Išvada: žmogus privalo nulenkti galvą ir dalyvauti grupėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teorija ir praktika

Protingiausia yra…pajausti

Ne gudragalvis mokosi

1. Aš turiu visą laiką prisiminti, kad Blogis – Kūrėjo jėga, juk pasakyta, kad „Nėra nieko išskyrus Jį“. Kaip gi turiu priimti Blogį? – Blogis man duotas išsitaisymui, turiu jį paversti Gėriu.
2. Kada Blogis tampa Gėriu? – Kai Blogį taip pat priskiriu Kūrėjui.
3. Kaip įsivaizduoti Blogio virtimą Gėriu? – Šviesa įėjo į norus, tarp kurių nebuvo ekrano (ryšio, bendro ketinimo, laidavimo), todėl Gėris virto Blogiu, kuris užpildė „erdvę“ tarp mūsų. Mūsų pastangomis pritraukti O”M (Or Makif, Ištaisymo šviesą) paverčiame Blogį (egoizmą, Faraoną, kitą Kūrėjo pusę) į Gėrį (davimo jėgą, meilę, Kūrėjo atskleidimą).
4. Kaip visą mūsų darbą priskirti Kūrėjui? – Viskas kyla iš Kūrėjo: „tremtis“ reiškia, kad žmogus nejaučia Kūrėjo, „darbas tremtyje“ yra ieškojimas, kaip atskleisti Kūrėją, „tremties pabaiga“ – suvokti, kad „Nėra nieko išskyrus Jį“.
5. Kokia yra dvasinės nuotaikos sunkumo priežastis? – Žmogus visada pamiršta, kad tai gauna iš Kūrėjo! Kai tai prisimena – iš karto apsisprendžia, kaip reaguoti į tai, ką jaučia, į savo būseną, kurią jam sukelia Kūrėjas.