Klausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366
Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Klausimas: Paprastai, siekiant nuraminti mases, jiems siūloma duonos ir reginių. Duonos duos vyriausybė, o kokių reginių gali pasiūlyti pasauliui „Bnei Baruch“?
Klausimas: Kas yra senatvė fiziniu ir dvasiniu požiūriu? Ar jūs jaučiatės senas?
Emocinis stabilumas – rimta problema koronaviruso laikotarpiu dėl karantino, stresinių situacijų šeimose. Daugeliui žmonių reikalinga psichologo pagalba, jie jaučiasi izoliuoti ir kenčia nuo vienatvės, kaip niekad anksčiau.
Klausimas: Ar manote, kad dabartinė pandemija pakeis žmonių vertybes? Ar praeis šiek tiek laiko ir viskas bus pamiršta?
Klausimas: Jei mirštamumas nuo viruso yra 3–5 proc., galbūt teisingiau leisti jiems numirti, o ne stabdyti visus procesus, įvedant visą pasaulį į karantiną, užsitęsusią krizę, kuri gali būti blogesnė, nei 3–5 proc. susirgusiųjų mirtis?
Koronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Iki koronaviruso buvo įprasta keliauti, eiti į restoranus, prekybos centrus. Tai teikė pasitenkinimą, pripildė mūsų gyvenimą prasmės. Tačiau koronavirusas visa tai pakeitė. Kas suteiks žmogui užpildymą naujame pasaulyje, į kurį dabar žengiame?