Skaitydami knygą „Zohar“ turime nuolatos stengtis už kiekvieno žodžio pamatyti jungiančiąją sielų sistemą, dvasinio pasaulio „tinklą“.
Už vardų: Šimšon, Reuven, Gad, izraeliečių stovyklos „dešinioji šlaunis“ ir „kairioji šlaunis“, kažkokių veiksmų, „gyvačių “  slepiasi ne blogas ar geras noras, o noro judėjimas, siekis – kieno atžvilgiu jis dabar veikia.
Todėl pageidautina, kad suvoktume „Zohar“ kaip pasakojimą apie mūsų tarpusavio ryšį, apie tą paveikslą, schemą, kuri turi atsiskleisti tarp mūsų.
Juk nėra abejonių, kad visada esame šios būsenos pakopoje ir teturime ją atskleisti. Būtent dėl to skaitome knygą „Zohar“, idant siektume atskleisti jo pasakojimą.
Ir dabar turime iš visų jėgų stengtis susieti šį pasakojimą su savimi, o ne painiotis tarsi „Zohar“ pasakotų apie kažkokias tolimas vietas ir įvykius. Visa tai dabar vyksta tarp mūsų: mūsų ryšio, abipusio laidavimo, mūsų bendro judėjimo viduje.

Iš 2010 m. spalio 11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Į tiesą – per apgaulę

Kada mezgasi ryšys su Šviesa…

Vienas gyvenimas – visiems

Klausimas: Pamokos metu dažnai daug ką suprantu, o po to pamirštu viską, apie ką galvojau ir supratau. Ar teisingas toks tobulėjimas?
Atsakymas: Būtent užmaršumas yra pati geriausia žmogaus savybė, kitaip jis nesugebėtų keisti savo būsenų. Juk keičiantis norui keičiasi ir jam tarnaujantis protas.
Atmintis veikia mechaniškai ir yra susijusi tik su protą atitinkančiu noru.
Jeigu turime keisti norą iš gavimo į davimą, tai mūsų atmintis turi apsivalyti ir pradėti aptarnauti naujas savybes-norus.
Todėl nereikia rūpintis, ar įsimeni studijuojamą medžiagą! Reikia rūpintis, kaip ją pajausti, kaip auginti norą duoti: ar šis noras tampa jautresnis ir susijungia su kitais, ar supranta, kad nenori susijungti su kitais. Reikia rūpintis tik pajautimu!
Nesijaudinkite, protas visada išsivystys šalia pojūčių. Jis susiformuos, kad aptarnautų jausmus – taip mus sukūrė gamta. Todėl sakoma, kad „ne protu mokomės“.
Kabala nesuvokiama protu ar sukauptų žinių kiekiu – čia nėra jokių egzaminų, kad patikrintum, kas daugiau įsiminė ar suprato. Širdis supranta!
Ir jeigu žmogus užmiršta ir nesupranta, ką išgirdo per pamoką, jeigu jaučia, kad medžiaga išnyksta jam tobulėjant: tiek mokėsi, tūkstantį kartų apie tai girdėjo, bet taip ir nesuprato, – tai rodo teisingą tobulėjimą.
Vadinasi, jis reikalauja pakeisti jo norą, reikalauja išsitaisymo, o ne tiesiog mechaniškai pripildo save žiniomis.
Todėl žmogus turi labai įdėmiai žiūrėti, ko jam reikia iš studijų ir kokius pokyčius nori savyje išvysti.
Galbūt jis nori suprasti, tapti protingas, tai vadinama „daugiau svarstyti nei daryti“, kai žmogus gauna daugiau žinių nei taisosi? (Juk veiksmas – tai išsitaisymas). Ir tai didelė klaida.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiveria „Zohar“

Ieškok ir tikrai rasi!

Dėkokite Kūrėjui!

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Mes egzistuojame realybėje, kuri apima Kūrėją, Kūrėjo ir kūrinių ryšių sistemą ir kūriniją.
Per šia sistemą, Kūrėjas mus valdo, kad atvestų į kūrimo tikslą – „suteikti malonumą kūriniams“, padaryti mus panašiais į Save. Kūrėjas nori su mumis pasidalinti viskuo, ką turi.
Todėl nuo pat pradžių visa, kas egzistuoja tikrovėje, turime matyti kaip sukurtą mylinčio Tėvo.
Bet Jis turi paskatinti mus vystytis savarankiškai, kad taptume nepriklausomi ir dideli. Ir todėl yra priverstas veikti mus iš dviejų pusių – gailestingumo ir griežtumo.
Ir nors visa tai išeina iš Kūrėjo, iš Jo geros ir mylinčios širdies, bet dalijasi į dvi priešingas jėgas, kurias mes suvokiame kaip gėrio ir blogio, gailestingumo ir griežtumo, šviesos ir tamsos apraiškas.
Čia „apačioje“ suvokdami visas mūsų gyvenimo aplinkybes, mes neturime pamiršti, kad gauname jas iš gerojo Tėvo, ir net blogiausi, skaudžiausi jo poveikio metodai kyla iš noro suteikti mums malonumą.
Jeigu šito nepamirštame ir viską susiejame su Juo – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį, gerą ir kuriantį gėrį“, tada sujungiame šias dvi linijas atgal į vieną – su tuo pačiu šaltiniu.
O kadangi juos sujungiame mūsų prote ir širdyje, tai šitaip susiliejame su Kūrėju.

Daugiau šia tema  skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Kad pajaustume, apie ką kalbama, pateiksiu pavyzdį: tarkime, aš ateinu į svečius pas labai gerbiamą žmogų.
Vaišingas šeimininkas man siūlo rinktinius patiekalus, kviečia žaisti golfą, paklausyti muzikos…
Bet man, paprastam žmogeliui, tai visai neįdomu. Aš neturiu jokio ryšio su šiais malonumais, niekada jų nejaučiau, todėl – negeidžiu.
Aš nustebęs žvelgiu į namų šeimininką ir sakau: „Ko tu nori iš manęs?! Aš atėjau pas tave ne tam, kad pajusčiau malonumo iš to, ką mėgsti tu. Aš noriu pajusti malonumą iš to, ką mėgstu pats!“
Šeimininkas atsakė: „Mano drauge! Aš noriu tau suteikti begalinį malonumą – tu net negali įsivaizduoti, koks tai puikus jausmas. Pasistenk prie jų priprasti ir atskleisi aukštesnį malonumą – nepalyginamą su tais, prie kurių esi pripratęs…“
Ką daryti? Aš galiu patikėti šeimininku ir pasistengti iš jo išmokti naujų skonių, nors jie ir nėra man įprasti bei patrauklūs. Taip po truputį aš išmoksiu ir pradėsiu jausti jų ypatingą, tiesiog dievišką skonį.
O gali būti ir taip, kad šeimininkui pasakysiu: „Žinai ką? Man sunku priprasti prie naujų skonių, tokių sudėtingų sąlygų ir pamiršti ankstesnius įpročius. Aš negaliu. Palik mane ramybėje, aš grįžtu į savo įprastą gyvenimą…“
Ką atsakys šeimininkas?
„Tiek to. Grįšk.“
Tačiau, grįžęs į įprastą gyvenimą, pajuntu nemalonias būsenas ir prisimenu šeimininko žodžius apie kitą, aukštesnįjį skonį ir galop grįžtu pas jį.
Gali būti, kad aš ir vėl grįšiu pas save, ir vėl ateisiu pas šeimininką, ir taip keletą kartų.
Tačiau kol kas dėl mane apėmusios nevilties nesuvokiu, kaip svarbu ateiti pas šeimininką – kad  jis galutinai pakeistų manuosius pomėgius. Jau žinau, kad tik taip pajusiu gyvenimo skonį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Skaitant knygą „Zohar“. Visos kabalistų parašytos knygos gali atnešti man grąžinančią į šaltinį Šviesą. Tačiau pati didžiausia Šviesos jėga ateina pas mane skaitant „Zohar“.
Šviesa veikia, tik jeigu kartu norime pasiekti laidavimą, vienybę, meilę, tapti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, tapti panašiu į aukštesniąją pakopą.
Visiškai nesvarbu, kiek suprantame. O jeigu nesugebu susijungti, ateis jėga iš aukščiau ir tai atliks.
Vos tik pasijusiu nors šiek tiek susijęs su visais kitais, – šiame ryšyje atskleisiu dvasinį pasaulį. Tai vyksta mūsų viduje, tarsi be sąmonės esantis žmogus ima ją atgauti ir pajaučia, kur iš tiesų esąs.
Paslėptis išnyksta – aš jaučiu, kad čia visada buvo ir yra realybė, kurios anksčiau nejaučiau. Ir visa tai priklauso tik nuo to, kad noriu būti susijęs su kitomis jos dalimis. Teisingame tarpusavio ryšyje atskleidžiu tikrąją tikrovę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš skaitydami knygą „Zohar“

Spąstai Šviesai

Nuolat grąžinti save į gyvenimą

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Nore mėgautis jaučiamą tamsą galima paversti šviesa – tik pakeitus noro kryptį – iš „gauti dėl savęs“ į „duoti artimui“, kitaip tariant, jeigu naudosiu savo „norą mėgautis“ tam, kad duočiau artimui ir mėgausiuos duodamas jam.
Tada mano veiksmai tampa neriboti, juk duoti galima be jokių apribojimų.
Jeigu mėgaujuosi kaip Kūrėjas – duodamas, tai tampu su Juo panašus ir meilės ir davimo užpildytą gyvenimą jaučiu kaip amžiną ir tobulą.
Ko gi man trūksta, kad realizuočiau šį naują užpildymą? Įgyti meilę artimui ir rasti, kuo galėčiau jį pripildyti.
Meilę artimui galiu gauti iš Kūrėjo, pasitelkdamas grąžinančią į šaltinį Šviesą. Iš Kūrėjo galiu gauti ir gausos Šviesą, kad užpildyčiau artimą.
Tada aš tampu Kūrėjo partneriu visoje kūrinijoje – tampu kaip Jis.
Toks ketinimo, su kuriuo veikia noras mėgautis, taisymo procesas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Bendroje sistemoje yra jau ištaisytų sielų. Jeigu mes irgi norime atskleisti Kūrėją, bet jaučiame, kad Jis paslėptas, dvasiniu požiūriu tai reiškia, kad esame „tamsoje“, „naktyje“.
Būtent „naktį“ turime stengtis ir melstis, ir tada tos pačios aukštos sielos, kuriose įsiviešpatavo Kūrėjas, veiks mus per knygą „Zohar“.
Knyga „Zohar“ parašyta specialiai tam, kad užmegztų ryšį tarp mūsų ir šių sielų. Skaitydami „Zohar“ įgyjame ryšį su jomis, ir per šią Knygą jos mums siunčia jėgą, kuri vadinama „į gėrio šaltinį gražinanti Šviesa“.
Nors ši Šviesa neprasiskverbia į mūsų sielas ir jų neužpildo, nes mūsų sielos neatitinka Šviesos („nesutampa savybėmis“), bet ji mus veikia kaip motinos įsčios – gaubia, glosto ir apkabina.
Taip Šviesa pamažu mus taiso tol, kol pradedame jausti ją, ištaisytas sielas, su kuriomis įgijome ryšį skaitydami knygą „Zohar“, ir Kūrėją, viešpataujantį visoje sielų sistemoje.
Ši Šviesa vadinasi supančia Šviesa. Ji įeina į mus, priklausomai nuo to, kiek išsitaisėme, ji užpildo mus ir tampa sielos „vidine Šviesa“, mūsų dvasine gyvybe.
Motinos įsčiose, kurias mums formuoja supanti Šviesa, auga vidurinė linija. Vidurinė linija – tai mano tikslus paskaičiavimas, maksimaliai suderinantis dvi gamtos jėgas – noro jėgą ir Šviesos jėgą, – taip, kad Šviesa ištaisytų Norą.
Ta noro dalis, kuri šiame procese išsitaisė ir tapo panaši į Kūrėją, vadinama vidurine linija. Kitaip tariant, vidurinė linija – tai mano gebėjimo prilygti Kūrėjui dydis.
Tai Kūrėjo pavidalas, kurį šiame procese suformavau savyje, iš savęs. O prasidėjo jis nuo to prašymo – maldos, kuria meldžiausi „naktį“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Ištaisytas noras veikia pagal formulę: „Izraelis, Kūrėjas ir Tora yra viena“.
„Izraelis“ – tai aš, tiksliau sakant, mano vidinis noras siekti Kūrėjo, prilygti Jam („Isra-el“ hebrajų kalba reiškia „Tiesiai pas Kūrėją“).
Kūrėjas – tai tikslas, į kurį veržiuosi.
„Tora“ – tai sielų tarpusavio ryšio, meile tarp mūsų ištaisytas mechanizmas.
Iliustruokime tai pavyzdžiu pasitelkdami žmogaus organizmą. Visos jo dalys teisingai sąveikauja tarpusavyje, padeda viena kitai, esant ryšiui, laidavimui ir vienybei.
Lygiai taip turi veikti sielos. Meile grįstų jų tarpusavio ryšių (visiškos tarpusavio sąveikos) sistema vadinama „Tora“.
Ji apima 613 (TARIJAG) teisingų tarpusavio ryšių tarp kiekvienos sielos ir kitų sielų, ir tarp visų sielų apskritai (paskutinysis ryšys, priesakas, meile susieja visas sielas į vieną visumą).
Jeigu tarp sielų nėra meile grindžiamo ryšio, ir, priešingai, jas sieja neapykanta, tai reiškia, kad Tora sugadinta ir paslėpta.
Nejaučiančios tarpusavio ryšio sielos įvardijamos, kaip esančios tremtyje ir neturinčios kontakto su Tora ir Kūrėju – jų savybės nesutampa, nutrūkęs teisingas ryšys (Tora) tarp jų ir Šviesos (Kūrėjo), užpildančios jų teisingą ryšį.
Tai panašu į skirtumą tarp sveiko ir sergančio organizmo, pastarasis irsta ir jo sistemos nefunkcionuoja.
Vidiniai išsitaisymai, kuriuos atliekame savo nore, kad iš sugadintos būsenos perkeltume jį į ištaisytą, vadinami „priesakais“.
Todėl sakoma, kad pagrindinė Toros taisyklė yra „pamilk artimą kaip save patį“, ji savyje apimanti visą sielų teisingų tarpusavio ryšių sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Vadovas po knygą „Zohar“. Aukštesniųjų pasaulių sistema

Ištraukos iš būsimos mano knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Aukštesnieji pasauliai neegzistuoja fizinėje erdvėje, jie tarsi savybės, neturinčios vietos, tūrio, svorio ir matmenų.
Žmogus, esantis egoistiniuose noruose, duotuose jam nuo gimimo, savo savybėmis savo pojūčiuose suformuoja „šį pasaulį“. Jeigu jame atsiskleidžia „taškas širdyje“, tai jis panorsta pasiekti aukštesnįjį išmatavimą.
Dirbdamas su savimi studijuojančių kabalą žmonių grupėje, žmogus sužadina sau iš aukščiau, per visus pasaulius iš „Begalybės“ lygmens ateinančią Šviesą.
Ši Šviesa pažadina jame poreikį kartu su grupe siekti davimo savybės – Acilut pasaulio Malchut. Pasiekęs jos lygmenį, žmogus pajaučia Kūrėją ir ima Jam duoti taip, kaip šis duoda jam.
Bendras noras, kurį sudaro susijungusios į Acilut pasaulio Malchut sielos, kyla į Zeir Anpin, toliau į Aba ve Ima ir aukščiau – iki pat Begalybės pasaulio. Ir tada iš Begalybės pasaulio, per visas pakopas atgal nusileidžia sieloms Šviesa ir jas pripildo.
Gaudamos pripildymą, sielos auga ir susijungia su Zeir Anpin, kuris joms duoda. Tai vadinama ZA ir Malchut susijungimu, Kūrėjo (Kadoš Bar Hu) ir Šchinos susijungimu, sielų susiliejimu su Kūrėju.
Būtina atlikti daugybę tokių veiksmų, kol visi sielose esantys norai realizuos save ir atves į susiliejimą su Kūrėju. Kai visi norai išsitaisys ir ims duoti Kūrėjui taip, kaip Kūrėjas duoda jiems, ateis visiškas išsitaisymas (Gmar Tikun).

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Autoriaus įžanginis žodis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Vadovas po knygą „Zohar“. Aukštesniųjų pasaulių sistema

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Kad leistų mums realizuoti visą dvasinės raidos procesą, Kūrėjas sukūrė ryšio tarp Savęs ir mūsų sistemą. Per šią sistemą Jis valdo mus iš viršaus, ir per ją galime iš apačios prašyti Jo pagalbos ir ją gauti.
Ši sistema skirstoma į keletą dalių:
1. Begalybės pasaulis, kuriame yra Kūrėjas, čia Jo jėga visiškai atskleista.
2. Žemiau Begalybės pasaulio esantis lygmuo – vadinamas Adam Kadmon pasauliu, jame Kūrėjas savo poveikį dalija į penkias rūšis pagal penkis mūsų ego lygmenis, virš kurių galime pakilti.
3. Po Adam Kadmon pasauliu yra valdymo ir priežiūros sistema, vadinama Acilut pasauliu. Acilut pasaulis skirstomas į penkias dalis – Keter, Hochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut, kurios vadinasi Atik, Arich Anpin, Aba ve Ima, Zeir Anpin ir Malchut (Nukva).
Atik ir Arich Anpin knygoje „Zohar“ vadinami Acilut pasaulio „nepažinia galva“.
Aba ve Ima – tai Chochma ir Bina, iš kurių mums ateina visos Chochma ir Chasadim Šviesos.
Eidamos per Zeir Anpin šios Šviesos pasiekia Nukvą – Acilut pasaulio Malchut, kuri vadinama Šchina, nes ją pasiekia visa sieloms skirta Begalybės pasaulio Šviesa. Ši Malchut taip pat vadinama „Izraelio sielų susirinkimu“, nes ją sudaro visos sielos, norinčios tapti Isra-El („Tiesiai-pas-Kūrėją“), t. y., pakilti į Begalybės pasaulį.
4. Žemiau Acilut pasaulio yra Brija, Jecira ir Asija pasauliai (pasauliai BJA), kuriuose yra mūsų sielos.
5. Po BJA pasauliais yra šis pasaulis.
„Zohar“ kalba Malchut vadinasi „žeme“, o Bina (Ima) – „padange“. Knygoje „Zohar“ Zeir Anpin ir Malchut vadinami tokiais vardais kaip Šochen ir Šchina, Kūrėju (Kadoš  Bar Chu) ir Izraelio sielų susirinkimu, Jaunikiu ir Nuotaka, Vyriška ir Moteriška dalimi (Zachar ir Nukva).
Kiekvienai iš šių realybę sudarančių dalių „Zohar“ suteikia daugybę pavadinimų, išreikštų alegorijų kalba (midraš). Baal Sulamas, norėdamas padėti mums susijungti su šių pavadinimų vidine esme, greta „Zohar“ žodžių skrupulingai prideda ir kabalistinius terminus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Apie šią knygą.

Vadovas po knygą „Zohar”. Autoriaus įžanginis žodis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema