2019-11-1 
Klausimas. Kas yra tarpusavio nusileidimu grįsta vienybė?
Atsakymas. Kai visuomet esu pasirengęs nusileisti savo draugams, kad susijungčiau su jais, nes be to neturėsiu jokios galimybės veikti savo likimą, veikti Kūrėją, kuris yra mano likimo šeimininkas.
#253696
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1
Daugiau šia tema skaitykite:
Komentarų nėra 
likimas, nusileisti, vienybė
2019-11-1 
Klausimas. Ar galima peršokti dvasines pakopas?
Atsakymas. Taip, galima.
Klausimas. Ar skaudu kristi iš dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tai priklauso nuo patirties. Patyręs žmogus supranta, kad tai ne nuopuolis, o tolesnis pasirengimas kilimui.
Klausimas. Koks atstumas tarp dvasinių pakopų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo aplinkos. Geroje aplinkoje atstumai itin artimi.
Klausimas. Iš kokios medžiagos sudarytos dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tik iš noro. Gamtoje nėra kitos medžiagos. Visa gamta tėra vienas noras.
#253628
Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
2019-11-1 
Klausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272
Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“
Daugiau šia tema skaitykite:
2019-10-31 
Klausimas. Kaip nutiesta duomenų perdavimo gija tarp gyvenimų ratų?
Atsakymas. Labai paprastai. Mūsų neva egzistuojantis kūnas lydi mus šiame pasaulyje. O kai jis miršta mums atrodo, kad nieko nelieka. Bet būtent tada ir imame jausti, kad gyvenome sieloje.
O dabar mūsų kūnas pamiršta sielą, neleidžia mums jos pajausti. Egoizmas visąlaik atitraukia mus, mėto tai šen, tai ten ir mes savyje nejaučiame sielos.
#253376
Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita
2019-10-31 
Klausimas. Kiekvienas iš mūsų kasdieniame gyvenime susiduria su įvairiomis situacijomis. Kaip teisingai jas traktuoti iš dvasingumo pozicijų?
Atsakymas. Viskas, kas su mumis vyksta, nusileidžia iš aukščiau, nieko atsitiktinio nėra.
Klausimas. Kaip studijuojantiems kabalą žmonėms žiūrėti į panašias situacijas, nutinkančias už grupės ribų?
Atsakymas. Neužsiimu spėliojimais. Visus vykstančius įvykius kontroliuoja Kūrėjas, o man į tai reikia reaguoti aukščiau žinojimo.
Jei iš tiesų pakylu virš to, tai gaunu atsakymą. O jeigu ne, tai kaip visi mūsų pasaulyje: egzistuosiu vadovaudamasis visokiais kvailais spėliojimais.
#253373
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 2
Daugiau šia tema skaitykite:
2019-10-31 
Klausimas. Jūs sakėte, kad kūrinys Kūrėjo atžvilgiu – kaip moteris vyro atžvilgiu. Ar teisingai?
Atsakymas. Taip, bet tik grynai sąlyginai, nes mes nepriskiriame vyro ar moters skirtingoms kūrinio savybėms. Ir jie, ir jos – egoistai. Tik moterų egoizmas pasireiškia kitokiu pavidalu, negu vyrų, o daugiau tarp jų nėra jokio skirtumo.
Mes visi vieno Kūrėjo kūriniai, nė vienas iš mūsų neturi pranašumo. Atvirkščiai, judėjimas tikslo, teigiamo veiksmo link sustiprina suvokimą, kad mes jį turime pasiekti kartu.
#247180
Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
2019-10-30 
Klausimas. Būnat kongrese norisi į visus įsijungti. Tačiau, kita vertus, norisi tai atlikti greičiau ir pabėgti, sėstis į kampelį ir iš šalies stebėti, kas vyksta. Tačiau atvykai iš toli, tiek visko įveikei ir reikia įsijungti į draugus. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Manau, kad reikia atjungti savąjį „aš“. Viskas, kas jumyse kyla, palikite vėlesniam laikui, kai grįšite namo.
Darykite viską, ką daro kiti ir mėginti pajausti, ką jaučia visi. Per kongresą nereikia bėgti į šalį, panirti į apmąstymus ir įvairias mintis.
Maksimaliai dalyvaukite bendrame judėjime, bendrame žaidime, bendrame veiksme.
#253550
2019-10-30 
Klausimas. Ar teisinga ruoštis iš anksto, kad būčiau vienoje mintyje su Kūrėju, grupe, dešimtuku? Sakykime, rytoj prasideda įprasta darbo savaitė, ir aš žinau, jei savęs neparuošiu, tai įprastą darbo dieną užgrius visos problemos.
Atsakymas. Kam jūs ruošiate save, tai jūsų reikalas, jums spręsti. Bet pasiruošimas visada reikalingas – bet kuriuo atveju ir siekiant bet kokio tikslo. Geriausia, kai tik prabundate, nukreipti savo mintis į tai, kad „nieko nėra išskyrus Jį“, ir tada jūsų diena, iš esmės, bus skirta tik vienybės su Kūrėju, kuris jus valdo absoliučiai viskuo, visur ir kiekvieną akimirką, stiprinimui. O jau tokiame kontekste prijunkite ir visas jūsų žemiškas problemas.
#247331
Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas
2019-10-30 
Klausimas. Prieš priimant sprendimą dėl kokios nors materialios problemos, mes turime pasiekti tarpusavio vienybę, tarpusavyje įsijungti vienas į kitą?
Atsakymas. Senovėje buvo tokia organizacija „Sanedrinas“, kur išminčiai rinkdavosi draugėn, vienijosi, priimdavo skirtingus sprendimus, o paskui tie sprendimai buvo perduodami žemiau ir žmonės juos realizuodavo.
Klausimas. Jie aptarinėdavo, kokius mokesčius surinkti ir kaip kariauti, ar ne?
Atsakymas. Bet ką, netgi menkas problemas.
Problema buvo sprendžiama jų tarpusavio vienybėje, t. y. Kūrėjui atsiskleidus. O tai reiškia, kad sprendimas teisingas. Po to jau galima perduoti jį, kad dar negalintys susivienyti žmonės jį realizuotų. Lygiai kaip įprastiniai sprendimai priimami vienuose ratuose, o realizuojami kituose, kitame lygmenyje.
#253226
2019-10-29 
Klausimas. Blogio atskleidimas ir meilės pažeidimas – tai tuo pat metu ir veiksmas, ir būsena ar jie eina vienas paskui kito?
Atsakymas. Apskritai nematau jokių pažeidimų. Prašau, kad prisimintumėte ir pamėgintumėte suprasti: jokių pakenkimų, jokių sudužimų, jokių avarijų ir kelių/transporto įvykių nėra.
Atsiskleidžia tai, kas buvo iš pradžių, nieko naujo neatsiranda. Todėl tarp mūsų nėra jokio sudužimo ir nutolimo. Kaskart atsiskleidžia vis didesnis mūsų kli/indo neištaisymas; kli buvo sudaužytas pačioje pradžioje vienu veiksmu – vadinamuoju „Adomo nusidėjimu“. O dabar visa tai mums atsiskleidžia.
Todėl mums reikia kiekvieną baisų nutikimą sutikti kaip palaiminimą. Tau dabar duodamas darbas: prašom ištaisyti tai ir dar per žingsnį priartėti prie dvasinio pasaulio, o paskui dar per žingsnį. Po keletos žingsnių imsi jausti, kaip kaskart priešais tave vis labiau atsiveria pasaulis, o jame Kūrėjo jėga.
Nereikia žiūrėti į pasaulį, tarsi tu jį daužytum. Mes apskritai nedarome nieko bloga. Nėra prasižengėlių mūsų pasaulyje – tik tinginiai. Mes niekuo nelaužome ir negadiname pasaulio.
#251641
rašykite
prenumeruokite