Klausimas. Kaip pamilti sielą?
Atsakymas. Siela – tai davimo ir meilės kitiems savybė. Todėl reikia daryti viską, ką gali, kad išeitumei iš savo egoizmo ir pamiltumei kitą. Tai įmanoma tik tada, kai nori to per draugus.
Pavyzdžiui, esi grupėje. Be tavęs joje yra dar keletas žmonių. Tie žmonės tave erzina. Žiūri į juos ir tau visąlaik atrodo, kad jie jau kažką jaučia, kažką mato, patiria. Kartais tau atrodo, kad jie tarpusavyje kažką aptaria, o tau apie tai nesako.
Keliesi naktimis ir galvoji, kaip atsilieki nuo jų, koks niekam tikęs esi, ir kad tave laiko grupėje tik iš gailesčio. Bijai, kad jie neatskleistų, kad dar nepasiekei dvasinio pasaulio, o jie jau tikrai ten. Esi tikras, kad jie jau jaučia dvasinį pasaulį. Tave tai taip graužia!
Kažkada pats labai stipriai tai pajutau. Man atrodė, kad jei nepasieksiu to paties, tai jie mane pamažu nustums į šalį. Kam jiems reikalingas toks žmogus?
Man tai padėjo. Dėjau nežmoniškas, neįtikėtinas pastangas, nes nėra pasaulyje didesnės jėgos nei pavydas.
Todėl pasistenkite taip, kad pavydėtumėte savo draugams grupėje. Pavydėkite jų Kūrėjui: „Tam Kūrėjas labiau padeda! O tam daugiau duoda! O anas turi tokių ypatingų savybių iš Kūrėjo, ko aš neturiu!“.
Pavydas itin stiprus jausmas! Jis ims jus deginti, jums bus labai nemalonu, tačiau eisite pirmyn. Stenkitės tai atlikti, ir tuomet jums viskas pasiseks.
#235213

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydas – gera savybė

Pavydėkite sau į sveikatą!

Pavydėk Kūrėjui!

Komentaras. Dėl skaitmeninės medicinos mes tapsime sveikesni, gyvensime ilgiau, dirbtinis protas prisiims varginančius namų ruošos darbus ir darbines funkcijas, o mes, jei norėsime, galėsime keliauti, atrasti virtualius pasaulius ir t.t.
Mes vystome dirbtinį intelektą, robotus, kurie tampa panašūs į žmones, prisitaikančias valdymo sistemas ir t.t. Kita vertus, žmogus prisitaiko prie dirbtinio intelekto: įtaisyti lustai, programos, dirbtinės kūno dalys. Besivystančios technologijos žmogų taip pat paverčia mašina. Ar liks tarp jų koks skirtumas?
Atsakymas. O kuo robotas skiriasi nuo žmogaus mūsų pasaulyje, kuris taip pat elgiasi pagal tam tikrus kanonus, kuriuos įgijo iš gamtos ar visuomenės, kurioje jis augo, vystėsi? Kuo jis skiriasi? Aš nematau jokio skirtumo. Galima sukurti mechaninį žaislą, kuris bus visiškai panašus į žmogų, tik jei jį perpjausi, rasi laidus.
Mes galime programuoti absoliučiai viską. Aš galiu susikurti sau žmoną, kuri atitiks visus žmogaus, moters parametrus. Tik sielos joje nebus.
Klausimas. Ar liks žmogui noras vystyti tai, kas yra vadinama siela?
Atsakymas. Aš manau, kad atskleidęs robotą savyje, kai pamatys, kad niekuo nesiskiria nuo jo, žmogus susimąstys: kur gi jo privalumas?
Ir tada jis atskleis turįs ypatingą substanciją, vadinamą „siela“. Ją reikia atskleisti, išvystyti. Ji tėra gemalas, bet ją turi kiekvienas. Ir ją pradės auginti. O visa kita – gaus. Kažkam picą ir kokakolą dronai pristatinės į namus, o kažkas jungsis prie maitinimo lizdo, kad prisipildytų vietoj picos ir kolos.
Bet gyvieji žmonės skirsis nuo dirbtinių tuo, kad jiems reikės taisyti savo sielą. Ir tai taps būtinybe, kuri iš jų prigimties gilumos šauks ir reikalaus gyvenimo.
Klausimas. Kitaip tariant, prisižaidę su žaislais, žmonės prieis prie tikro klausimo?
Atsakymas. Tai – ne žaislai. Žmonės turi susitvarkyti savo išorinį gyvūninį gyvenimą. Mes vystomės per negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir kaip žmonės. Po gyvūno ateis eilė ir žmogaus vystymui. O kol kas dar nesame šiame lygmenyje, nes žmogų savyje galėsime išauklėti tik tada, kai pradėsime vystyti sielą.
#221615

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mus pakeis robotai

Tuštuma – tai laisvės kaina

Futurologų prognozės

Pasaulis – tai mano atspaudas, tik 620 kartų didesnis. Visus savo vidinius trūkumus, kurių nejaučiu savyje, matau per padidinamąjį stiklą, kaip per rentgeno spindulius.
Tirdami pasaulį, norime atskleisti, kas yra mumyse. Verždamiesi į kosmosą ar į okeano gelmes, mes iš esmės norime iš vidaus save suvokti, tik to neįsisąmoniname.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Visas pasaulis susijungia manyje

Suvokti visatos protą

Kabalą studijuojantis žmogus pamažu pajaučia, kad Kūrėjas jį užpildo, veda, pakiša jam įvairias problemas. Paskui atsiskleidžia, kad Kūrėjas gali išspręsti šias problemas ir taip pririša mus prie savęs.
Žmogus nebeturi kitos išeities – tik laikyti ryšį su Kūrėju. Iš pradžių jis mato, kad nėra kur bėgti. Paskui supranta, kad tai netgi gerai, nes taip jis prijaukina egoizmą, kad būtų susijęs su Kūrėju. Vėliau žmogus jaučia, kad vystosi puikiai, iš Kūrėjo ima gauti davimo savybę.
Kūrėjas veikia mus. Jo prigimtis – duoti ir mylėti. Ir staiga žmogui, kuris visą gyvenimą jautė poreikį gauti, nekęsti, atsiranda priešingos davimo ir meilės savybes.
Ir čia jis pats ima prašyti Kūrėjo: „Paveik mane taip, kad pasikeisčiau, kad tapčiau panašus į Tave, kad įgyčiau naujas savybes: kad duočiau ir mylėčiau.“
Jis jaučia, kad šios savybės užpildo jį tobulybės pojūčiu, kad jis aukščiau žemiškų apribojimų.
Davimo savybė suteikia žmogui pojūtį, kad jis išeina į kitą būties lygmenį: „Nemirsiu, nieko neprarasiu. Priešingai – jei duosiu, išeisiu iš savęs, pajausiu esąs nuolatiniame, amžiname judėjime, tobulėjime, prisipildyme, ir niekad nejausiu kokio nors stygiaus. Man tereikia dar labiau stengtis duoti. Būtent to noriu ir mano norai sutampa su mano galimybėmis, kitaip tariant, esu tobulybėje.”
#233606

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kur rasti dvasinį norą?

Klausimas. Ar pagal kabalą turintis sielą žmogus gali būti beširdis, nesąžiningas?
Atsakymas. Sielą turi tik tas žmogus, kuris turi ryšį su bendra siela. Jo savybės pranoksta egoistinius rėmus, ego viską suryja, įima į save, o jis priešingai – nori duoti, skleisti. Taip jis susijęs su bendra sielą abipusiu ryšiu.
Klausimas. Tačiau iš šalies jis gali atrodyti nesąžiningas ir beširdis?
Atsakymas. Ne, nes jis susijęs su bendra siela. Tačiau egoistų akyse jis gali atrodyti labai keistas, o gal net ir grubus, nes neatitinka jų menkų egoistinių sampratų.
#233527

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi sielą?

Dvasinis darba ir dvasingumas

Amžinai nauja mano siela

Klausimas. Kaip pamatyti ir pajausti kito žmogaus tašką širdyje?
Atsakymas. Tik praėjus kuriam laikui galima jį pajausti, po to, kai susijungiame tarpusavyje ir atskiriama tašką nuo devynių sfirų. Sudėję savo taškus ir kiekvieno iš mūsų išorines devynias sfiras, pajausime vienas kito taškus širdyje. Tai bus kaip dešimt sfirų.
Klausimas. Ar kabalistas gali tiksliai apibrėžti, kuris žmogus turi tašką širdyje?
Atsakymas. Taip, jis jį mato. Tačiau tai įmanoma, nes tašką širdyje turi visi, tik šiandien ji gali atsiskleisti, o rytoj pasislėpti. Arba, atvirkščiai, šiandien jis dar nepabudo, bet artimiausiu laiku atsiskleis.
Viskas priklauso nuo to, po kokiu egoizmo lygmeniu jis yra. Reikia eiti pirmyn, o Šviesa pramuš ir ištrauks šį tašką į išorę.
#233593

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar visi žmonės turi tašką širdyje?

Nuimti apvalkalą nuo taško širdyje

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Klausimas. Kaip turi atrodyti visuomenės ugdymo aplinka ateityje?
Atsakymas. Aplinką turi sudaryti tik dešimtukai, kuriuose žmonės mokosi vienytis tarpusavyje, kartu sprendžia visus uždavinius, mokosi bet kokių dalykų.
Klausimas. Klasikinėje švietimo sistemoje yra mokiniai, dėstytojai ir mokymosi tema. Kaip šios trys sudedamosios įeina į dešimtuko sąvoką?
Atsakymas. Dėstytojas – tai organizatorius, kuris užduoda mokiniams tam tikrą skaičių klausimų ir suteikia tam tikrą kiekį informacijos, ir mokiniai turi tarpusavyje susivienyti bei su gauta informacija išspręsti užduotus klausimus.
Visų pirma, jie praktikuoja vienybę tarpusavyje. Sakykime, jiems reikia išmokti tam tikrą dalį fizikos. Prieš pradėdami mokytis, jie vienijasi, kol pajaučia, kad yra viena vieninga visuma su vienu noru, vienu protu. Ir tad jie pradeda teisingai mokytis fizikos.
Žinoma, jie išdėstys ją visiškai naujai.
Klausimas. Įprastai kolektyvuose vyksta diferencijavimasis: vienas geriau rašo, kitas – skaito ir t.t. Ar leidžiamas diferencijavimasis dešimtuke siekiant bendro rezultato?
Atsakymas. Žinoma. Taip yra parašyta knygoje „Zohar“. Vienas skaito, kitas rašo, trečias svarsto, ketvirtas ruošia sprendimus, skaičiavimus, ištraukas ir taip toliau. Visų gebėjimai sudedami į vieną visumą.
Be to, niekam iš anksto nėra nurodoma, ką daryti, nėra ribų ar nišų, į kurias žmonės turi sutilpti. Kiekvienas pats toje vienybėje randa savo vietą, kur gali įnešti didžiausią indėlį į kolektyvą.
Klausimas. Jūs praktiškai neteikiate didelės reikšmės žinioms?
Atsakymas. Naujas žinių lygis – tai ne egoistinės žinios, o išplaukiančios iš atskleidžiamos integralios dvasinės sistemos. Šios žinios yra už Einšteino teorijos ribų.
Komentaras. Kitaip tariant, susidaro dešimtukas mokinių, žinančių užduotį, kurią jiems reikia išspręsti. Jie patys savyje nusistato tikslą, savybes, kokios reikalingos jam pasiekti, patys pasiskirsto ir eina jo link.
Atsakymas. Jie turi spręsti bet kokią užduotį iš savo vienybės taško. Jie įgis naują protą, naujus jausmus, naują bendrumą – dešimtuką, kaip vieną bendrą schemą.
Šioje susijungimo schemoje – pavadinkime ją „matrica“ ar „parcufu“ – jie ras sprendimus bet kokių klausimų: techninių, biologinių – kokių tik nori. Kitų būdų juos išspręsti negali būti.
#220986

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Ateities mokykla

Planeta kaip vienas kambarys

Klausimas. Kas trukdo moteriai nusileisti vyrui ir atvirkščiai?
Atsakymas. Kabala nesprendžia šių problemų. Ji siūlo pirmiausiai pakilti virš mūsų egoizmo, o paskui megzti įvairiausius ryšius: tarp tėvų ir vaikų, tarp vyrų ir moterų, tarp tautų – tarp visų. Tačiau pirmiausiai reikia išmokti pakilti virš savo ego.
Kitaip tariant, iš pradžių vyrai turi ištaisyti vyrų tarpusavio ryšius, o moterys – moterų, po to šeimoje, visuomenėje, ir visoje žmonijoje.
#233603

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Potencialų skirtumas

Nutiesti tiltą virš savojo egoizmo

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Klausimas. Matau moters esmę kaip besąlygišką meilę ir gailestingumą. Ar tai teisinga žvelgiant iš kabalos pozicijų? Jeigu taip, kodėl nėra specialių kursų ir programų moterims, padedančių atskleisti moteriškąją esmę?
Atsakymas. Moters esmė – tas pats egoizmas kaip ir vyrų, tik kitokio pavidalo. Nereikia savęs idealizuoti. Priešingai, supraskite, kad esate tokia pati egoistė kaip ir visi.
Todėl reikia tinkamai taisyti savo egoizmą pasitelkus Šviesą, o ne spaudimą, gasdinimus ar dar ką nors. Tai tiksli egoizmo taisymo programa, kurią būtina teisingai absorbuoti savyje. Bet jokiu būdu negalvokite, kad moteris – tvarkingesnė ir jai nereikia taisytis.
#233144

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Dvasinė moterų paskirtis

Moters verta vieta

Klausimas. Kaip žmogų veikia žinojimas, kad jis yra ilgos grandinės dalis, kad istorija buvo prieš jį ir tęsis po jo?
Atsakymas. Žmogus, nori to ar nenori, sukurtas iš visų ankstesnių kartų. Jos visos yra jame, ir žmogus tai turi pratęsti. Todėl mes turime žinoti praeitį, kad galėtume iš jos mokytis. Tačiau pasinerti į praeitį nereikia. Tai nėra objektyvios žinios, juk kalba eina apie tautos, žmogaus, šeimos charakterį. Kiekviename iš mūsų, kiekvienoje grupėje ir kiekvienoje tautoje yra nepaprastai daug duomenų. Mums reikia visa tai išstudijuoti, kad žinotume, kaip pasiekti tobulą būseną ir būti patenkintiems savo gyvenimu. Praeities žinojimas reikalingas supratimui, kaip pasiekti gerą gyvenimą dabar ir ateityje.
Klausimas. Egzistuoja nuomonė, kad istorija kartojasi ir išstudijavę ankstesnes tendencijas galime nusakyti tolimesnį vystymąsi. Ar tikrai istorija kartojasi?
Atsakymas. Istorija kartojasi, nes mes vystomės, praeidami keturias vadinamosias tiesioginės šviesos stadijas. Todėl yra keturi Žemės vystymosi periodai: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės.
Galima sakyti, kad žmogaus vystymosi epocha trunka 6 000 metų, t. y. nuo pirmojo žmogaus Adomo, per senovės Babiloną, Abraomą, Mozę, Egiptą, Izraelį ir ištrėmimą, žlugus Šventykloms.
Dabar mes bundame išeičiai iš tremties ir grįžimui į Izraelio valstybę, įeiname į būseną, kur turime ištaisyti ankstesnius etapus iki tobulumo. Tuo baigiame savo vystymąsi šiame materialiame pasaulyje, ir jis pakyla į savo dvasinį šaltinį, iš kurio buvo sukurtas prieš 4,5 milijardo metų.
#221114

Iš 2018 m. sausio 7 d. 943-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ilgumo istorija, I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, II dalis