Komentaras: Motyvaciją lemia du veiksniai: žmogaus sėkmės vertinimas ir svarbos pasiekti tikslą matas. Jei žmogus nemato galimybės tapti sėkmingam, neras savyje energijos atlikti šį darbą.
Atsakymas: Atsižvelgiama į tris motyvacijos rūšis: ketinimo, gavimo ir atlikimo. Todėl žmogus turi ne šiaip matyti ateitį, bet matyti aiškiai, konkrečiai, išmokti analizuoti ją, skirstyti dalimis ir vėl jungti. Jis turi suprasti, kaip ateis į tą ateitį.
Motyvacija pati savaime – tai tiesiog žodis. Ir ėmus perteikti ją formulėmis, grafikais, lentelėmis, projektais prasideda rimtas darbas.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus, žvelgdamas į ateitį, turi matyti naudą iš kokio nors veiksmo?
Atsakymas: Būtinai, juk tai jį motyvuoja. Mūsų prigimtis taip sukurta, kad negalime dirbti be naudos sau.
Klausimas: Kodėl taip sukurta gamtos, kad yra nemotyvuotų žmonių? Net gyventi nėra motyvacijos. Kokia priežastis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo sielos šaknies. Kitaip nepasakysi. Yra žmonių, kurie nori gyventi, o yra tokių, kurie iš pradžių nenori. Viskas priklauso tik nuo to, kiek žmogus mato savo ateitį ir save joje.
Klausimas: Ar galėtumėte žmogui be motyvacijos gyventi kaip nors ją suteikti?
Atsakymas: Niekam nieko negaliu duoti. Tegaliu padėti žmogui išvystyti savyje motyvaciją.
Klausimas: Nejau pats žmogus įstengs pats išvystyti savyje šį gabumą?
Atsakymas: Po truputį, pamažu – taip. Negalima jam pasakyti: „Štai, veik“, nes jis neturi jėgų dirbti su savimi. Bet pamažu gali to pasiekti. Viskas iš esmės priklauso nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Klausimas: Kartais motyvacija staiga dingsta ir taip pat netikėtai atsiranda. Ar galima ją valdyti?
Atsakymas: Pasitelkus aplinką galima. Aplinka – tai žmonės, knygos – viskas, iš ko žmogus gali gauti jėgų.

#273449

Iš 2020 m. rugpiūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Motyvacija – skatinimas veikti

Svarbiausia motyvacija gyvenime

Kūrinys turi atlikti keletą veiksmų, kad realizuotų kūrimo sumanymą, priartėtų prie Kūrėjo, Jį atskleistų ir būtų drauge su Juo sutardamas, susiliejęs.
Pirmas – įsisąmoninti, kad egzistavimas paprastame egoizme, kai iš Kūrėjo gauname tik ką nors mažo, žemiško, riboja mus. Tai menki malonumai iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, žinių. Ir viskas.
Dėl žmogaus, visuomeninės evoliucijos pasiekėme būseną, kai šie pripildymai mūsų jau nebetenkina. Ir tuomet imame ilgėti ko nors didesnio, siekiame įsisąmoninti, dėl ko esame sukurti.
Būtent tada, kai negalime daugiau prisipildyti ir mėgautis žemiškais egoistiniais malonumais, pradedame klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė? Dėl ko egzistuoju?“ Mūsų laikais dauguma žmonių kelia šiuos klausimus. Tad dabar tokia paplitusi depresija.
Tačiau iš principo, tai verčia mus susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę ir suprasti, kad ji neapsiriboja vien mėgavimusi gyvenime. Yra šis tas daugiau.
Tas noras kam nors didesniam kyla mums po to, kai pereiname visus raidos periodus mūsų pasaulyje ir priartėjame prie savo žemiškojo vystymosi pabaigos.

#275899

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Visi esame sujunti baigtiniu, tobulu ryšiu. Taip buvo sukurta nuo pačios pradžios, tačiau mums šis ryšys atsiskleidžia kaip sugedęs, nutrukęs, kad patys panorėtume pamatyti save susijusiais, priklausomais, padedančiais kitas kitam ir dirbančias vienoje, idealioje, integralioje sistemoje.
Patys turime to panorėti, ir tuomet iš tamsos atskleisime šviesą, ir mums atsivers tobula sistema tiek, kiek sutiksime, norėsime, sieksime išsitaisyti. Ištaisyti reikia tik mus pačius, nieko daugiau. Nieko nereikia taisyti, tik mūsų suvokimą.
Jeigu net viena mašinos dalis neištaisyta, tai visa mašina neveiks. Tad mums reikia kiekvienam ištaisyti savo dešimtuką remiantis kabalistų patarimais. Jei ištaisysime tą tarpusavio ryšį, tai surasime savo ryšį su Kūrėju. Prašome Kūrėjo ištaisyti mus ir žiūrime, ar Jis mus sujungė, ar ne.
Užmegzdami tarpusavio santykius ir taisydami bendrą sistemą, užmezgame ryšį su Kūrėju. Juk visąlaik turime kreiptis į Jį ir prašyti pagalbos. Taip vis labiau su juo susisiejame – ir tai reikšmingiausia! Svarbiausia, ne pats mūsų tarpusavio ryšys, o tai, kaip mums reikia Kūrėjo, kad jį užmegztume, ir susisiejame su juo. Čia visa esmė!
Taisydami ryšį tarp mūsų, iš esmės atskleidžiame Kūrėją, išsiaiškiname, kad aukštesnioji jėga egzistuoja ir nulemia viską, kad visas priklauso nuo Jo ir mums tereikia Jo paprašyti. Ir aš – irgi ne aš pats, o tai, ką ta aukštesnioji jėga man duoda. Ir mano santykį su draugais ir draugų su manimi taip pat apibrėžiame ne mes patys, o Kūrėjas.
Iš to matyti, kad visoje tikrovėje egzistuoja tik Kūrėjas ir nėra nieko kito.

#275929

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. rytinės pamokos „Aš esu tarp savo tautos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Atskleisti Kūrėjo didybę

Sprendimas – tinkama aplinka

Žmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.

#275851

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas

Mėgautis meile kitiems

Mėgautis vienybe

Klausimas: Baal Sulamas savo straipsniuose rašo apie du bendravimo dėsnius. Pirmasis – kiekvienas visuomenės narys privalo gauti iš jos viską, kas būtina. Apie ką kalbama: apie žmonių santykius ar apie materialias gėrybes?
Atsakymas: Turime sukurti tokią visuomenę, kurios kiekvienas narys gali gauti viską, kas būtina jo egzistavimui, juk antra sąlyga yra duoti visuomenei. Norėdamas duoti, jis turi normaliai gyventi. Tad pirmasis dėsnis apibrėžia antrąjį.
Klausimas: Davimo dėsnis įpareigoja visuomenę dirbti jos naudai. Ką Baal Sulamas turėjo omenyje, rašydamas apie davimą? Juk kiekvienas žmogus dirba 12 valandų per parą.
Atsakymas: Tai nėra davimas. Davimas – tai vidinis skaičiavimas, kad darbuojuosi dėl kitų. Visai įmanoma, kad žmogus, dirbdamas 12 valandų, visą laiką dirba sau ir visiškai negalvoja apie kitus. Kalbama apie ketinimą.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogaus darbas visuomenėje, kai jis turi ką nors gaminti, duoti, yra pirmas lygmuo. O antras – tai mintys ir ketinimai, dėl ko visa tai daro.
Ar galima dirbti tik minčių ir ketinimų lygmenyje? Sakykime, aš nenoriu dirbti fiziškai.
Atsakymas: Juk ne tai svarbu. Esmė ta, ar visuomenei reikalingas tavo darbas, tam tikri gabumai. Atsižvelgdamas į tai, gali rinktis.
Kalbama apie tai, kaip gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kad būtum naudingas.
Klausimas: Ar gali būti ketinimas be veiksmo?
Atsakymas: Ne. Apskritai be veiksmo nieko negali būti. Bet kokiu lygmeniu – mechaniniu ar vidiniu, norų ar ketinimų – veiksmas turi būti. Kitaip, negalėsi pasakyti, kokios žmogaus mintys.

#273580

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Klausimas: Sąvoka „socialinis atstumas“ apibūdina socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. Socialinis atstumas atspindi ekonominį, politinį, etninį, tautinį žmonių tarpusavio skirtumą.
Ar manote, kad ateityje šis atstumas mažės ar, priešingai, didės?
Atsakymas: Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų (pradedant vaikų, šeimų, baigiant didelėmis, globalinėmis) prevencija. Be abejo, tai bus pokyčiai į gera.
Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Visgi tai jau leidžia žmonėms būti arčiau vieniems kitų, geriau suprasti vieniems kitus, susipažinti su kitais kraštais, tautomis ir papročiais.
Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Kitaip sakant, atstumas fiziškai mažėja, ypač vystantis internetui bei žiniasklaidai.
Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių. Juk ir kalbant apie neapykantą reikia suprasti tai, kas nekenčiama, ir tai, kas nekenčia.

#275265

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Bet koks bendravimas yra žmonių sąveika. Todėl turi būti bent dvi šalys, pavyzdžiui, oratorius ir klausytojas. Ar galima sakyti, kad kuo daugiau dalyvių komunikavimo procese, tuo didesnis kokybiško ryšio potencialas?
Atsakymas: Iki tam tikro skaičiaus, nes negalime įsivaizduoti daugiau nei dešimties skirtingų savybių, kad galėtume su jomis greitai dirbti.
Komentaras: Visada sakote, kad būtent dešimt žmonių yra minimalus ir optimalus skaičius bendrauti.
Atsakymas: Taip. Bet jeigu judate toliau, privalote išplėsti ir sujungti savo įspūdžius, pojūčius, darbą, įsivaizduoti visą sistemą, grupuoti žmones į ne daugiau kaip dešimties dalyvių komandas, kad dirbtumėte su kiekvienu dešimtuku kaip su vienetu.
Komentaras: Vadinasi, dešimtuke gilinu ryšį su kitais devyniais draugais, darydamas jį kokybiškesnį, bet neplečiu grupės kiekybiškai.
Atsakymas: Negalėsi, kitaip prarasi visus dalyvius iš akiračio. Bet jeigu imsi šį dešimtuką kaip vieną ir su juo taip dirbsi, galėsi suformuoti dar devynis dešimtukus.
Klausimas: Tada neaišku, kam reikalingas toks žmonių skaičius?
Atsakymas: Kad galėtume leisti kiekvienam įgyvendinti valios laisvę.
Klausimas: Bet pasaulyje milijardai žmonių, kurių apskritai niekada ir nepamatysiu arba pamatysiu galbūt vieną kartą gyvenime. Kas yra bendravimas? Kodėl taip sukurta?
Atsakymas: Norint suskaidyti visą integralią gamtą į tam tikras ribotas dalis, kurių integralaus vientisumo suma galėtų būti pateikta kaip neribota gamta. Kitaip tariant, tai yra problemos sprendimas arba apskritimo ploto, arba integralo pasiekimas atskirais metodais.
Nors gamta yra integrali, globali, ji matuojama ne vienetais, o kokybe. Norint paversti individualias, mažas formas kokybiškomis, reikia daugybės tų formų.
Klausimas: Iš esmės man pakanka dešimties žmonių. Ir jeigu per visą gyvenimą sutiksiu kelis tūkstančius žmonių, o kitų – niekada, neverta rūpintis? Tai nėra gamtos tikslas.
Atsakymas: Galima paimti tik dešimt žmonių, be kita to, savo nuožiūra, ir tarp jų rasti absoliučiai visus dėsnius ir gamtos savybes.

#273343

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Klausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Klausimas: Kas yra dviguba ir vienguba paslėptis?
Atsakymas: Egzistuojame pasaulyje, kuriame veikia viena vienintelė aukštesnioji jėga, vadinama „Kūrėju“. Ji daro poveikį mums, valdo mus, mes esame visiškoje jos valdžioje. Bet iš pradžių jos nejaučiame.
Jei žmogus siekia ją atskleisti, tai pradeda mokytis kabalos mokslo, įsijungia į dvasinį darbą, kurio tikslas ir yra suvokti Kūrėją. Esame sukurti tam, kad būtent šiame pasaulyje, šiame gyvenime Kūrėjas būtų atskleistas kiekvienam ir visiems kartu.
Bandydamas suvokti Kūrėją, žmogus ima jausti, kad Jis iš tikrųjų paslėptas. O iki tol žmogus net nesusiduria su sąvoka „Kūrėjo paslėptis“. Pakalbėkite su kuo nors gatvėje, žmonės neturi poreikio rasti Kūrėją, ką nors apie Jį sužinoti, pajausti Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su mumis slėpynių.
Suprasdamas, kad Kūrėjas nuo jo slepiasi, žmogus mėgina bent pajausti, kur ir kaip Jis slapstosi. Pamažu iš pilnos, dvigubos Kūrėjo paslėpties jis priartėja prie viengubos paslėpties, kai pajaučia, kad Kūrėjas slepiasi čia ir ten. Tai nustatoma žmogaus pojūčių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, jei jaučiuosi blogai šiame pasaulyje ir, savaime suprantama, mano savijauta remiasi tuo, kaip Kūrėjas elgiasi su manimi, kaip Jis apibrėžia mano būseną, sakau, kad Jis slepiasi nuo manęs dvigubu ekranu.
O kai pasiekiu viengubą Kūrėjo paslėptį, matau, kad Kūrėjas paslėptas nuo manęs ir ši Jo paslėptis yra mano blogos būsenos priežastis.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad dviguba paslėptis yra ir prote, ir širdyje, o vienguba – tik širdyje?
Atsakymas: Taip. Dviguboje paslėptyje Jo apskritai nejaučiu: nei prote, nei širdyje. Tiksliau, jaučiu tik tam tikrus neigiamus poveikius.
O vienguboje paslėptyje protu suvokiu, kad Kūrėjas geras, Kuriantis gėrį, kad Jis egzistuoja, bet dėl egoistinės prigimties kol kas negaliu Jo pateisinti.

#274785

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Klausimas: Didis kabalistas Ari rašo, kad yra penkių rūšių norai. Dvi kategorijos – mano vidiniai norai. Jie man artimi, todėl rūpinuosi jais. Ir yra dar trys ne manyje esančių norų kategorijos, įskaitant žmones, kuriais negaliu pasirūpinti, nes jaučiu juos kaip svetimus. Ar taikydamas kabalistinę metodiką jų norus jausiu labiau nei šiandien savuosius?
Atsakymas: Taip. Kiek mirtingas, laikinas kūnas tau dabar brangus, tiek pajausi, kad jie yra tavo amžina, tobula siela ir investuosi į juos daugiau nei į save.
Komentaras: Sunku patikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Įmanoma. Tiesiog reikia pamatyti teisingą atitikimą. Kūrėjas nereikalauja nieko, ko neįstengsi atlikti. Jis siūlo pakeisti savo požiūrį, kad nuspręstum: tai, kas egzistuoja už tavo ribų, yra svarbiau už šiandienį tave.
Klausimas: O kurgi čia Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kuri viską sukūrė, viską padalijo į dvi dalis ir todėl kelia tau sąlygą: „Pamilk artimą kaip save“. Tai minimumas, bet iš tikrųjų turite pamilti artimą labiau nei save. Tada rūpinsitės savo siela, savo amžina būsena, amžinu potencialu, o ne savimi gyvūnu, kuris laikinas, mirtingas. Taip atskleisite visiškai kitokį pasaulio suvokimą.

#275017

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Investuoti į savo sielą

Eksperimentas: mylėti artimą

Užpildyti svetimus norus kaip savus