Komentaras: „Nesiskolinkite iš draugo ir neskolinkite draugui. Skola it žirklės nukerpa draugystę“, – senovės Indijos posakis. Jei užmezgate kokius nors piniginius santykius ar skolinatės, tai nutraukia tarpusavio ryšį, paverčia jį materialiu, ir jūs liaujatės buvę draugais.
Bet iš tikrųjų, kam skolintis iš banko su palūkanomis, jei galiu kreiptis į draugą. Jis man artimas, iš jo kuriam laikui ir pasiskolinsiu pinigų.
Atsakymas: Ir čia, nori nenori, užsimezga kiti santykiai.
Klausimas: Net jei tai artimiausias draugas ar net giminaitis?
Atsakymas: Nesvarbu, kas.
Klausimas: Ar manote, kad geriau skolintis iš nepažįstamo žmogaus, iš banko ar kur nors kitur, bet ne iš artimo žmogaus?
Atsakymas: Draugas – tam, kad mylėtum, o bankas – kad skolintumeisi ir grąžintum.
Klausimas: Kodėl taip vyksta?
Atsakymas: Nes tai du skirtingi bendravimo lygmenys. Jie negali egzistuoti vienu metu.
Klausimas: Kitaip tariant, draugas tik tam, kad mylėtum?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Priešingu atveju, koks tai bendravimas? „Paskolink man pinigų (vis dėlto iš meilės), juk mes tokie artimi“.
Atsakymas: Jokios meilės čia nėra. Čionai slypi tam tikra nauda, bet ne meilė.
Klausimas: Ar taip elgdamasis kaip nors naudojuosi draugyste?
Atsakymas: Žinoma. Draugui nepatogu atsakyti ir pan. Ne, negalima to daryti.

#275053

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Nesavanaudiška draugystė – ar būna?

Sutalpinti draugus į savo širdį

Klausimas: Paskutiniuoju metu pasaulyje siaučia pandemija ir krizės, bet matome ir sparčiai besivystančias technologijas ir mokslus, ar tai keičia „gyvenimo“ sąvoką?
Atsakymas: Taip. Paprasti žmonės, gyvenantys šiame pasaulyje ima labiau jausti, kad šis pasaulis neturi prasmės, kad jokios mūsų pastangos neatves prie ko nors ypatingo, t. y. prie amžino užpildymo, ir todėl gyventi išties nėra dėl ko.
Tai ypač akivaizdu žiūrint į naująją kartą. Bus kitos kartos, kurios visiškai pajaus mūsų būties beviltiškumą, betiksliškumą. Tai atves mases prie klausimo apie gyvenimo prasmę. O mes turime paruošti jiems šį perėjimą.

#275865

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprasti tikrąją gyvenimo vertybę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Vienintelė vertybė gyvenime

Klausimas: Kada žmogus patiria didesnį džiaugsmą: jausdamas praeities, dabarties ar ateities malonumus?
Atsakymas: Iš principo praeities malonumai, kad ir kokie jie būtų, visuomet riboti, nes liko praeityje. Tie jausmai sutelkti, suformuoti, išreikšti tam tikrais tiksliais pojūčiais.
Dabartiniai pojūčiai gali būti itin džiaugsmingi, bet žmogus šiuo metu patiria juos, ir negali tinkamai įvertinti, juk jie teikia malonumą, kontroliuoja jį, užvaldo.
O tie džiaugsmai, kuriuos žmogus gali patirti ateityje, praktiškai neribojami. Būtų gerai, kad žmogus siektų būsimų džiaugsmingų būsenų.
Klausimas: Kitaip tariant, pats didžiausias džiaugsmas – dėl būsimo malonumo, pasitenkinimo būsenos?
Atsakymas: Taip. Nes jis priešakyje, ir niekuo neribojamas.

#275955

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Laimingo gyvenimo patentas

Kad rūpesčiai virstų džiaugsmu

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Klausimas: Jei žmogus supranta, kad egzistuoja be prasmės gyvenime, tačiau kol kas nejaučia poreikio jos pasiekti, kaip jam žengti žingsnį ir panorėti tos prasmės, tarsi valdytume savo likimą? Kaip iš vienos būsenos pereiti prie kitos?
Atsakymas: Tai įmanoma tik pasitelkus tinkamą aplinką. Niekaip kitaip.
Kabalos mokslas aiškina, kad jeigu žmogus įeina į ypatingą žmonių grupę, kurie domisi, kaip suvokti gyvenimo prasmę, kaip pakilti į aukštesnį gyvenimo lygmenį, aukščiau šio pasaulio, į sistemą valdančią mūsų gyvenimą, tuomet jis gali tai atkleisti ir dar gyvendamas mūsų pasaulyje pasiekia dvasinį pasaulį.

#275784

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Kokia gyvenimo prasmė

Klausimas: Viena iš mūsų teigiamų emocijų – džiaugsmas. Pasitenkinimas suvalgius sumuštinį, bičiuliaujantis su draugais, laimėjus medalį olimpiadoje ir t. t. vienu žodžiu įvardijamas kaip džiaugsmas. Kas džiugina kabalistą?
Atsakymas: Kabalistas džiaugiasi, kai gali prilygti Kūrėjui per tai, kad per žmones teigiamai Jį veikia, atlieka gerą veiksmą.
Paprastai tai atliekama šitaip: kuo labiau žmonės susijungia tarpusavyje, tuo didesnė galimybė gauti Šviesą, aukštesnįjį jautimą, atskleisti Kūrėją tarpusavio vienybėje. Ir tuomet jiems kyla džiaugsmas, nes savo ryšyje jaučia Kūrėją, jaučia, kaip tuomet teikia malonumą ir džiugina Jį.
Kitaip tariant, kabalisto džiaugsmas kyla iš to, kad jis džiugina Kūrėją.
Kūrėjas – tai aukštesnioji teigiama gamtos jėga, kuriai iš principo nieko iš mūsų nereikia. Tai mes taip jaučiame, kad ji džiaugiasi. Tiesiog vienijamės tam, kad suteiktume tai jėgai galimybę mus užpildyti.

#275791

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būdas pradžiuginti Kūrėją

Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“?

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Klausimas: Kas yra davimo būsena? Ką jaučia žmogus, kuris yra tokios būsenos?
Atsakymas: Kabalos mokslas tyrinėdamas žmogaus prigimtį, pasaulio ir visų pasaulių sistemos būseną, teigia, kad materialiu lygmeniu nėra jokio davimo. Visa mūsų pasaulio prigimtis – tai egoizmas, kitaip tariant, noras gauti.
Niekas niekam nieko neduoda. Negali. Nė viena negyvoji, augalinė, gyvūninė ar žmogiška būtybė negali niekam nieko duoti, negaudama ko nors mainais. O tai jau nėra davimas, tai – mainai, gavimas.
Jei duodu, kad atgal ką nors gaučiau, vadinasi, gaunu. Kai parduotuvėje mokame už pirkinį, argi duodame?
Klausimas: Kitaip tariant, tai savotiškas egoistinis altruizmas?
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos „altruizmas“. Ją sugalvojo filosofai.
Komentaras: Bet jūs pats pateikėte viso organizmo labui veikiančių ląstelių pavyzdį.
Atsakymas: Dėl jo. Mat jos dalyvauja bendroje organizmo medžiagų apykaitoje, be kurios pačios negalės gyventi. O vėžinių ląstelių vidinė tokio egzistavimo programa yra pažeista, todėl jos sunaikina organizmą ir save. Kitaip tariant, jos veikia kenkdamos sau. Tai vadinama šaudymu sau į koją.
Klausimas: Vadinasi, gamtoje nėra gryno davimo?
Atsakymas: Ne. Yra tik gavimas. Ir todėl šis mokslas vadinamas kabalos, gavimo mokslu, nes tiksliai kalba apie gavimą.
Labai dažnai girdime, kaip žmona priekaištauja vyrui: „Aš tau visą gyvenimą atidaviau!“ Arba tėvai sako vaikams: „Mes jums atidavėme gyvenimą!“
Bet niekas niekam nieko neduoda! Tiesiog jei mums kas nors brangus, duodami jam jaučiame, kad gauname. Dažnai net prašome: „Na paimk, suvalgyk…“ – ir t. t. Kitaip tariant, mums tai – gavimo, o ne davimo aktas.
Todėl kabalos požiūriu teisingai įsižiūrėję į ką nors mūsų pasaulį, pamatysime, kad niekas niekam neduoda ir duoti negali! Tai nėra įtraukta į mūsų programą. Absoliutus davimas ateina tik iš Kūrėjo.

#274843

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Altruizmo nėra!

Altruistai – egoistai

Klausimas: Moralinės normos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šovinizmą ir nacizmą keičia tolerancija, tolerantiškas požiūris į seksualines ir tautines mažumas. Arba, jei anksčiau skyrybos buvo laikomos kažkuo gėdingu, tai dabar netgi garbinga skirtis, nes manoma, kad tampi nepriklausomas ir t. t.
Ar yra kokių nors principų, kurie turėtų nesikeisti, nepriklausomai nuo laiko, visuomenės kultūros?
Atsakymas: Taip. Tai – tinkami žmonių tarpusavio sąveikos principai, kai žmonės sudaro vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi integralia bendros sąveikos dalimi. Ten žmonės atskleidžia savo tobulą, amžiną būseną, kurią jausdami privalo gyventi. Tai jų vystymosi tikslas.
Klausimas: Ar galite išvardinti keletą principų, kurie neturi keistis, nepriklausomai nuo žmogaus vystymosi, kultūros, laiko?
Atsakymas: Yra tik vienas principas – „pamilk artimą, kaip save“. Nieko kito. Tik jis skatina mus kurti ir saugoti mūsų tarpusavio ryšių sistemą, kurioje atskleidžiame amžiną, tobulą gyvenimą.
Todėl turime įgyvendinti šį principą tarpusavyje, rinkdamiesi į dešimtukus, mažas grupes. Tai jau praktinė kabala: kaip sau pritraukti ypatingą energiją, vadinamą Šviesa, kuri galėtų priartinti mus vienus prie kitų, paaiškinti, kodėl esame priešingi ir kaip pakilti virš šios priešingybės.
Iš pradžių esame atskirti, nes praėjome vadinamąjį sudužimą. O dabar turime suartėti vieni su kitais. Skirtume tarp vienybės ir atskirties pajausime, kad egzistuojame amžinoje gyvenimo tėkmėje.
Komentaras: Paradoksas: jei dabar išeitume į gatvę ir imtume klausinėti žmonių, ar jie laikosi principo „pamilk artimą“, beveik kiekvienas pasakytų, kad laikosi.
Atsakymas: Vadinasi, reikia žmonėms paaiškinti, ką turime omenyje sakydami „pamilk artimą, kaip save“, kodėl šis principas duotas Toroje, kodėl visi puikuojasi, kad gali jį išpildyti, bet iš tikrųjų niekas jo nesilaiko ir t. t.
Klausimas: Manote, kad šiuo principu remiasi visi kiti moraliniai principai?
Atsakymas: Visi principai tėra tam tikros „pamilk artimą“ formos.
Klausimas: Tad laikydamasis šio principo, užleisiu vietą visuomeniniame transporte ir neatlyginamai padėsiu žmonėms?
Atsakymas: Jo laikydamasis visuomet būsi malonus kitiems ir niekada nepakenksi artimui. Juk jei jį myli, kaip gali jam kenkti?

#274795

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Klausimas: Priešinga savisaugos siekio pusė – netolerancija ir net diskriminacija, kuri gali išaugti iki milžiniško masto ir paskatinti bendruomenes smurtauti prieš kitas tautas. Kaip manote, kokia yra tokios ksenofobijos šaknis ar priežastis?
Atsakymas: Žmogaus egoizmas, jo apsauga, jo savisauga, kai vedinas siaurų siekių žmogus mato, kad svarbiausia jam susivienyti su į save panašiais, nes tada bus stipresnis. Jis nesupranta, kad gamtos jėga slypi būtent įvairovėje, o ne vienpusiškume.
Komentaras: Be ksenofobijos, rasizmas taip pat gali būti bendravimo problema.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonių rases galima atskirti pagal fizinius skirtumus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žmonija nėra sudaryta iš atskirų, tiksliai apibrėžtų biologinių grupių, o rasė – tai įsivaizduojama kategorija arba socialinis darinys. Visi žmonės yra žmogiškos būtybės, todėl nėra prasmės kalbėti apie rases.
Atsakymas: Manau, kad dvasiniam vystymuisi, kuriuo užsiima kabalos mokslas, nėra svarbi nei odos spalva, nei kilmė, nei tautybė. Turime suprasti, kad esame žmonės ir turime susivienyti į vieną bendrą visumą.
Komentaras: Mokslininkai teigia, kad rasizmas yra žmogaus smegenyse. Tam tikromis smegenų dalimis suprantame, kuriai etninei grupei priklauso žmogus. Per sekundės dalį mūsų smegenys nustato, kas yra svetimas, o kas – savas.
Todėl žmonės, kurie net nėra rasistai, gali nesąmoningai demonstruoti rasistinius polinkius.
Atsakymas: Taip, tai labai giliai įsišakniję mumyse, nevalingai vertiname žmogų būtent pagal jo priklausymą rasei ar net tautai. Suprantame, kad svarbiausia mums – žmogaus mentalitetas: kaip jis žiūri į pasaulį, mąsto ir t. t.
Nemanau, kad europiečiai pagal kilmę, užauginti Kinijoje ar Indijoje ir perėmę vietinę kultūrą, galės tinkamai bendrauti su europiečiais. Jiems bus artimesni žmonės, su kuriais užaugo, kuriuos supranta.
Todėl negalima sakyti, kad svarbiausia yra tautybė, rasė ir t. t. Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra gilus vidinis, psichologinis vienas kito supratimas.

#275032

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įveikti neigiamus įsitikinimus

Rasizmo šaknys

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Klausimas: Visų moralės principų šaltinis ir pagrindinis dėsnis – „pamilk artimą“. Ką daryti, kad tai neliktų kaip klišė ar kad nebūtų kur nors toli dešimties tūkstančių metų aukštyje?
Atsakymas: Reikia kasdien jausti, kad artėjame prie šio principo. Net jeigu jis už milijono kilometrų nuo mūsų, vis tiek esame nukreipti į jį ir šiandien žengiame dar vieną žingsnį jo link.
Klausimas: O kaip konkrečiai pamatyti, ar pajudėjau jo link?
Atsakymas: Jeigu esi rate, kuris laikosi šio principo, tuomet matuoji atstumą iki šios tolimos žvaigždės ne pagal tai, kur esi, o pagal tai, kaip suartėjate tarpusavyje rate, dešimtuke.
Ir todėl jau turite tam tikrą galimybę išmatuoti, kiek realizavote principą „pamilk artimą, kaip save“.

#275733

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Moralė = „pamilk artimą“

Meilė artimui – apsauga nuo negandų