Sukurti naujus jutimo organus dvasiniam pasauliui atskleisti – reiškia sukurti ryšį tarp mūsų, kurio viduje galėsime atskleisti Kūrėją ir taip Jam suteikti malonumą. Šis naujas suvokimas vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“, Binos, davimo pakopa, altruistinis ketinimas.
Rengdamas mus šiam taisymui Kūrėjas pamažu paslepia dvasinius pasaulius, nuleidžia juos iki šio pasaulio lygmens, kur gali egzistuoti kūrinys, ir sudaužo bendrą sielą į daugybę dalių.
Taisymo pradžioje turime užmegzti ryšį materialiame lygmenyje, kitaip tariant, egoistiškai, žinodami. O paskui reikia pakilti virš to, kad visi mūsų ryšiai būtų ne egoistiniai, kad kiltų ne iš noro mėgautis, bet iš davimo prigimties.
Tačiau taip mes nesunaikiname savo noro mėgautis, priešingai, kaskart pasitelkiame jį kaip pavyzdį, tai vadinama kaire linija, ir kuriame priešingą formą, dešinę liniją, norą duoti.
Išeitų, kad neįmanoma pakilti į meilės ir davimo pakopą, kol neatskleisime neapykantos, atstūmimo, susiskaidymo, egoizmo visomis jo formomis. Ir virš viso to kuriame dešinę liniją: vienybę, meilę, artumą, tarpusavio supratimą, kaip pasakyta: Visus prasižengimus uždengs meilė. Nėra prasižengimų – nėra meilės, reikia ir vieno ir kito, vieno paskui kitą: žingsnis kairėn žingsnis dešinėn.
Pirmiausia turi atsiskleisti trūkumas kairėje pusėje, o jau iš jo suprasime kokia turi būti priešingybė, kaip „Šviesos pranašumas iš tamsos“, ir galėsime kurti dešinę liniją, teisingą vienybę.
Dabar nežinome, kad yra teisingas ryšys, tam neturime jokio pasirengimo. Tad lieka tik sekti kabalistų patarimais, tik taip galėsime tarp mūsų sukurti naujus ryšius, kurie bus dvasiniai. Juk šių iš esmės ypatingų ryšių viduje mums atsikleis davimo ir meilės jėga, ir tai vadinsis Kūrėjas.
Toks ir yra žmogaus darbas. Visas mokymasis – tai pasirengimas praktiškai realizuoti, sukurti ryšius kitame lygmenyje, pagal kitą davimo prigimtį, kur nėra nė lašo šiandien mus valdančio egoistinio noro.
Dabar nežinome, kad yra davimas. Kad ir kiek prievartautume save, nepavyks nieko išspausti – tik egoizmas. Iš esmės viskas itin paprasta: tereikia savo norą prilyginti Kūrėjo norui.
Jei pasistengsime įeiti į artimo norą ir iškelsime jį aukščiau savo egoizmo, paversdami jį stipresniu ir svarbesniu už savo norą (nepaisydami to, jog tai prieštarauja asmeniniam interesui) tuomet galėsime vieną prigimtį pakeisti kita. Taip suprasime, ką reiškia įveikti save ir eiti aukščiau savo nuomonės, savo jausmų ir proto.
Mano paties pojūčiai ir protas lieka, tačiau papildomai įgyju draugų, grupės širdį ir protą. Einu paskui draugus užmerktomis akimis, juk negaliu patikrinti ir sugretinti jų norų su savaisiais. Tiesiog reikia atiduoti draugui „paskutinius marškinius“, kitaip tariant, jo noras turi nulemti visus mano veiksmus.
Savo kūną naudoju kaip mašiną, kurios viduje veikia grupės noras. Taip eisiu pirmyn, kol atskleisiu, kad tai Kūrėjo noras, kuris jau yra manyje ir mane valdo. Atlikdamas veiksmus, imsiu Jį pažinti, juk tai Kūrėjas veikia manyje.
Jei suteiksiu Jam tokią galimybę savo laisvu pasirinkimu, tai šiuose veiksmuose atskleisiu Jo prigimtį, charakterį, programą, prieigą ir tapsiu panašus į Jį. Taip susiliejame su aukštesniąja jėga, Kūrėjas įsivelka į kūrinį.
Atėjo metas šį darbą atlikti rimtai, praktiškai, intensyviau. Tikiuosi, kad jau žengėme pirmąjį pusę žingsnio pirmyn.
#235866

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. rytinės pamokos, tema „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Žmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas. Šiuo metu savo ateitį jaučiu kaip ne itin gerą. Kaip dirbti su šia būsena?
Atsakymas. Jei atsiduosite į Kūrėjo rankas, tai savo būseną jausite kaip nuostabią, nes turėsite už ko įsitverti, prilipti ir ateitis jūsų nebejaudins.
Tai nereiškia „užmerkti akių“. Tai reiškia iš tikrųjų būti susijusiam su aukštesniuoju jūsų lemties šaltiniu.
Klausimas. Jei dabar galvoju apie Kūrėją kaip apie aukštesnės dvasinės būsenos šaltinį, ar tai jau keičia mano ateitį?
Atsakymas. Taip. Jau susisiejate su šaltiniu, jau esate susitelkę į Jį. O dabar jums reikia tą nuo labai mažo kontakto prasidėjusį ryšį išplėsti, t. y. Užtikrinti absoliučią komunikaciją abiejose pusėse.
#250658

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Patiems kurti ateitį

Pamatyti ateitį kaip gerą

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Klausimas. Koks tikslas Kūrėjui stebėti jau nulemtą tikrovę?
Atsakymas. Labai paprastas – kad suteiktų žmogui galimybę įgyti tikrąją valios laisvę. O tam žmogus turi pakilti virš savo esybės, virš savo prigimties – tai pirma.
Antra, jis turi pakeisti savo prigimtį Kūrėjo prigimtimi, nes laisvas tik Kūrėjas.
Ir tuomet, pakilus į tą lygmenį ir įgijus Kūrėjo savybę jis galės visą laiką matuoti save Kūrėjo atžvilgiu. Visiškai laisvo Kūrėjo lygmens pasiekimas ir yra viso mūsų darbo rezultatas.
#250338

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjo vergas”

Žaisti norimą būseną

Kaip tapti laisvam?

Klausimas. Kada atskleidžiu Kūrėjo vardą: kritimo ar kilimo metu?
Atsakymas. Bet kokia mano būsena sudaryta iš noro gauti ir Šviesos, kuri jį užpildo.

Bendras jų derinys, t.y. kli/indas, užpildytas Šviesa, vadinasi „Kūrėjo vardas“.
Kūrėjo vardas – tai ta būsena, kurią pasiekiau, ir pagal savo būseną vienaip ar kitaip įvardiju Kūrėją. Iš esmės Jis visuomet lieka Acmuto – Pats Savaime.
#248131

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Dvi kūrimo sumanymo pusės

„Jūs Mane sukūrėte“

Klausimas. Ką reiškia matyti Kūrėją? Kaip pagal kabalą sudaryta dvasinė rega?
Atsakymas. Dvasinė rega sudaryta taip, kad jei užmezgu teisingą ryšį su visais draugais grupėje, tai imu mūsų bendroje būsenoje, mūsų bendrame ryšyje matyti tam tikrą schemą, sistemą, formą. Ji ir vadinama „Kūrėju“. Tai ir yra Jo atsiskleidimas.
Kitaip tariant, ryšys tarp manęs ir kitų draugų suteikia man sąveikų konfigūraciją ir tai vadinasi Kūrėjas.
#250069

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Mes kalbame apie tai, kad norime pajausti ir suvokti „Įvadą į kabalos mokslą“ (Ptichą) būtent per jausmus. Bet dabar mes mažai ką pajaučiame, suprantame, esame neaiškios būsenos. Kas vyksta su mumis? Kaip Šviesa veikia mus ir kada suprasime, kad jau tapome parcufu? Ar tai įvyks palaipsniui, ar iš karto?
Atsakymas. Kad taptumėte parcufu (dvasiniu kūnu), jums reikia susivienyti į vieną vieningą visumą. Dėl to dešimties žmonių grupėje jūs turite išskirti dalį, kuri bus jūsų vidinis branduolys.

Taip jūsų egoizmas liks išorinėje dalyje, o tai, ką jūs išskirsite iš savęs, kad atiduotumėte dešimtukui, – visa tai susijungs tarp jūsų vidinėje dalyje. Ji, iš esmės, ir bus grupė. Jos vienybėje jūs imsite įsisavinti vienybės savybę (raudonas taškas piešinyje), kuris yra vadinamas „Kūrėju“, ir Jį jausti.
Jūs sukursite Kūrėją patys. Iš savo davimo savybių jūs padarysite Jį. Jūs pradėsite jausti tai, ką jūs padarėte, o tai ir yra Kūrėjas. Kaip mūsų pasaulyje mes nejaučiame to, kas vyksta, o jaučiame tik savo reakcijas į kažką, taip ir čia.
Kūrėjas yra vadinamas „Bo-Re“: „Bo“ – „ateik“, „Re“ – „pamatyk“.
„Ateik“ reiškia „padaryk“. Yra pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“,– Taip sako Kūrėjas, kreipdamasis į tuos, kas prie jo priartėjo.
Kūrinijoje egzistuoja jėga, kuri vadinasi „Acmuto“ – „Jis Pats Sau“. O kad ją galėtume išreikšti mumyse, turime sukurti savo detektorių, savo kli (indą), kaip radijo imtuvą, ir jis pagaus šią bangą. Tai bus Kūrėjas mumyse. Tik mumyse! Išorėje Jis neegzistuoja. Už mūsų yra Acmuto – kažkas, ko mes nežinome ir neturime teisės apie tai kalbėti.
Todėl pirmas mūsų uždavinys – surinkti iš savęs grupę. Tai, ką mes jausime tarpusavyje, jau yra Bore. Kas dėl likusios egoistinės dalies, tai ji irgi palaipsniui prisijungs prie mūsų, kol Kūrėjas užpildys visą didelį ratą.
Klausimas. Prie kokios dalies priskirti šiame brėžinyje šeimą, darbą, visą išorinį pasaulį?
Atsakymas. Juos reikia priskirti savo gyvūninei būsenai, kuria privalu rūpintis. Pavyzdžiui, savo kūną turi prausti, maitinti, migdyti, – turiu elgtis su juo kaip su kažkuo, gyvenančiu šalia. Ir taip pat reikia elgtis šeimoje, darbe, visur kitur, – visu tuo privaloma užsiimti, bet svarbiausia, kad tu turi dar vieną gyvenimą dvasinėje pusėje.
#245805

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar teisinga visus pojūčius suvokti kaip Kūrėjo poveikį?
Atsakymas. Žinoma, nieko daugiau nėra.
Netgi tai, kad priešais mane stovi koks nors žmogus arba yra daugybė grupių pasaulyje, aš asmeniškai suvokiu tik kaip Kūrėjo pasireiškimą.
Kūrėjas duoda man tą daugybę žmonių, į kuriuos turiu kreiptis ir priartėti prie Jo. Jis man suteikia tokią galimybę.
#248548

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Už visko yra Kūrėjas

Klausimas. Kaip išnaudoti asmeninį Kūrėjo valdymą bendram labui?
Atsakymas. Tai labai paprasta. Kai jaučiate, kad turite asmeninį kontaktą su Kūrėju, turite visas savo jėgas nukreipti į tai, kad pritrauktumėte kitus, kad ir jie atskleistų asmeninį valdymą.
Klausimas. Iš kategorijos „aš“ į kategoriją „mes“?
Atsakymas. Visiškai teisingai.
#248225

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Kaip priartėti prie Kūrėjo

Ratas – tai Kūrėjo savybė

Klausimas. Jeigu kongrese viskas gerai, visi įsijungia vienas į kitą, o paskui staiga tave išmeta, ir tu negali nei matyti, nei klausyti draugų, tai verta viską mesti ir išeiti, ar tuo momentu padėti jiems jungtis?
Atsakymas. O kas davė tau tokią būseną? – Kūrėjas. Tai ir kreipkis į Jį. Jeigu jauti, kad nebegali nustygti vietoje, nebeištversi dar venos akimirkos, tave paprasčiausiai išsviedė lauk, – iškart kreipkis į Kūrėją. Juk Jis tau duoda tai su tam tikru tikslu. Svarbiausia, kad mes elgtumės sąmoningai, susiedami viską su pirmine priežastimi!
Pirminė priežastis – tai Kūrėjas. Todėl visus savo gyvenimo pojūčius tu turi sieti su Juo: Jis į tave tai įdeda, Jis tavyje tai išjudina. Tu turi iškarto kreiptis į Jį: „Kodėl? Dėl ko?“
Kai tik tu įsisąmonini, kad tai ateina iš Jo, akimirksniu keičiasi tavo požiūris į tai, ką tu jauti. Tu jau pradedi suprasti, kad tai turi prasmę ir suteikiama tau tyčia, kad tu save prijungtum prie Kūrėjo, kitaip prie tavęs neprisikasi.
Jis tau duoda šiurpias baimes, nuogąstavimą priešiškumą, tai yra papurto tave. Ir tada tau nelieka kitos išeities, kaip tiktai kreiptis į Jį. Tu nesupranti, koks reikalas, ir staiga pradedi prisiminti: „Tai iš Jo, tai Jis“.
Reikia priprasti susieti visus savo pojūčius su Juo, kad kiekvienoje mintyje, didingoje ar menkoje, mane jaudinančioje ar ne, aš visą laiką jausčiau ir suvokčiau, kad visa tai – iš Jo, Jis tai prabudina manyje – Jis, Jis, Jis. Tokiu būdu aš pradėsiu jausti Jį, užmegsiu ryšį su Juo, suprasiu, ką Jis daro, kodėl ir su kokiu tikslu. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimo metodikos pradžia.
#242964

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Visa, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Nelaukti iki rytojaus