Klausimas. Kokius pagrindinius instrumentus turi Kūrėjas, kad valdytų mūsų pasaulį ir žmoniją?
Atsakymas. Kūrėjas valdo mus padedamas Šviesos. Jis visąlaik keičia Šviesa sukurtus mūsų norus, ir su Jos pagalba duoda mums jėgų kilti virš norų arba nuleidžia mus į juos.
Iš Kūrėjo pusės viskas itin paprasta, Jis turi vieną jėgą – Šviesą. Daugiau Jam nieko nereikia.
O noras, kurį Jis sukūrė, yra visiškai priklausomas nuo Šviesos. Žaisdamas su Šviesa – ją sumažindamas arba padindindamas, Kūrėjas visuomet žaidžia su mūsų įvairiais norais. Todėl jaučiame viduje, kaip viskas keičiasi.
Klausimas. Ar Šviesa turi kokius nors parametrus, savybes? Ją galima analizuoti, tirti?
Atsakymas. Tik pagal tai, kaip ji veikia nore.
Klausimas. O kaip Šviesa jaučiama nore?
Atsakymas. Ji pakelia, nuleidžia, keičia, užpildo norą, išeina iš jo ir t.t.

#232462

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo programa

Kas yra žmogus?

Kaip veikia Šviesa?

Kelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

#231312

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Bet kuris mokslas pasaulyje tyrinėja ryšį tarp tikrovės dalių – kiekvienas savo tikrovės lygyje: fiziologiniame, psichologiniame, biologiniame, fiziniame, ir taip atsirado psichologija, biologija, fizika ir t.t.
Tačiau kabalos mokslas tyrinėja ne šiuos lygius, o patį pagrindinį lygmenį, kitaip tariant, norą, kuris slypi kiekvienoje kūrinio dalyje, tik įvairiose formose, įvairiuose lygmenyse, skirtingo dydžio.
Todėl kabalos mokslas laikomas pagrindiniu mokslu. Jis atlieka tokius pačius mokslinius tyrimus, kaip ir bet kuris kitas mokslas, išveda formules, tyrinėja kūrinį ir Kūrėjo veiksmus, išsiaiškina mūsų vietą kūrinijoje, lygina kūrinį Kūrėjo atžvilgiu. Visa tai reikalauja rimtų mokslinių tyrinėjimų. Visi kiti mokslai nesuteikia tokių tikslių apibrėžimų.
Iš tikrųjų, kūrinys labai sudėtingai sudarytas. Nors, atrodytų, jo pagrindą sudaro labai paprasta formulė:
Kūrėjo noras duoti = kūrinio noras gauti.
Bet tai nėra paprasta lygybė, juk į ją įsijungia koeficientas, kuris turi sulyginti norą gauti ir duoti:
Kūrėjo noras duoti = C* kūrinio noras gauti.
Šis koeficientas apima susimažinimą, ekraną ir Atspindėtąją šviesą. Mums reikia visą laiką įgyvendinti šią lygybę, ir todėl aš turiu žinoti ir norą gauti, ir norą duoti, ir savo koeficientą.
Todėl aš visą laiką tyrinėju Kūrėjo norą duoti, siekiu ir lyginuosi su Juo. Pagal šiuos parametrus aš nustatau savo būseną ir vietą kūrinijoje. Taip ištirsiu visą kūrinį. Be to neįmanoma teisingai elgtis su Kūrėju, o man reikia pasiekti meilės Jam pakopą. Koeficientas – tai mano ketinimas duoti, be jo aš negalėsiu kontaktuoti su Kūrėju.
#222457

Iš 2018 m. kovo 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Padėkite duoti prieš savo norą

Kūrėjo diena – tai žmogaus būsena, kuomet jis nejaučia jokio trūkumo ir yra pasirengęs likti šioje būsenoje visą gyvenimą ir po jo su sąlyga, kad jis visuomet turės norą duoti Kūrėjui.
Ir tai be jokio atsako, žinojimo, kompensacijos, kad tik ką nors gero padarytų Kūrėjui, beje, niekas nesužinos, įskaitant ir patį Kūrėją, kad žmogus stengėsi dėl Jo.
O tai patikrinti galima – džiaugsmu, tobulumo jautimu. Tai reiškia, kad žmogus jau yra išsitaisymo pabaigoje, juk be šito nieko nenori. Tokia būsena vadinasi Kūrėjo diena. Bet kuris žmogus, kad ir kokioje vietoje būtų, gali sau tai įsivaizduoti ir nuolatos to siekia. Kitaip tai nesivadins diena ir tobulumu.

#231238

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Zigzagas

Nepasitenkinimas – kliūtis, einant tobulybės link

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Klausimas. Ar iš kabalos gautos žinios sumenkina bendražmogiškų vertybių (vaikai, gyvenimas, pasiaukojimas ir pan.) svarbą?
Atsakymas. Taip. Kabala aiškina, kad mūsų pasaulyje visi vieno žmogaus veiksmai kito žmogaus, savo ar net Kūrėjo atžvilgiu yra visiškai egoistiniai. Na ir kas? Kam mums būti rožinėje migloje?
Klausimas. Kabala tvirtina, kad pasaulyje yra viena vertybė – Kūrėjo suvokimas. Visa kita ne taip svarbu?
Atsakymas. Savaime suprantama, juk Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė.
Klausimas. Ar galima šią savybę taikyti vaikų, visuomenės, gyvenimo – visų šių vertybių atžvilgiu?
Atsakymas. Iš dalies. Jei per juos nori skleisti davimo ir meilės savybę visiems, tai apskritai suvoki šios savybės, vadinamos Kūrėju, šaknį. Per juos gali išreikšti savo santykį su Kūrėju.

#230872

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Sielos formavimas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Klausimas. Kur mus veda Kūrėjas?
Atsakymas. Mes visi, visa žmonija dideliais žingsniais einame, kad įsisąmonintume būtinybę išeiti į kitą pasaulių sistemos lygmenį. Esame ant jo slenksčio.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogus pajaus skirtumą tarp buvimo gyvūniniame lygmenyje ir žmogiškame lygmenyje?
Atsakymas. Žinoma. Žmogus nuo gyvūno skiriasi ne veiksmais, o mintimis, t.y. ketinimais.
Kai žmonės išvys, kad mūsų pasaulis negali būti valdomas vien tik per veiksmus (mat savo egoistiniais ketinimais jį gadiname), tai teks save keisti.

#230902

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko nori Kūrėjas?

Kūrimo programa

Naujasis žmogaus vystymosi etapas

Jeigu Kūrėjas tolsta nuo žmogaus, tai jam dingsta bet koks noras dirbti Kūrėjo darbą. Tai vadinama, kad Kūrėjas atsisuka į žmogų nugara. Juk „Kūrėjo veidas“ – tai noras suteikti gėrį kūriniams, o priešinga pusė – visiškai kitokia.
Kūrėjas specialiai rodo žmogui savo priešingą pusę, kad jis siektų susilieti su Kūrėju, ir netrokštų pasilikti žemiausios būsenos. Išeitų, kad išvirkščioje pusėje slepiasi Kūrėjo veidas.
Mums visąlaik reikia išvirkščią Kūrėjo pusę pakreipti į priekinę, ir taip susilieti. Aukštesnysis visada rodo mums savo atvirkščią pusę, jeigu esame pasirengę tai priimti, o mes priešingą pusę pakeliame į priekinės aukštumas ir taip prilimpame prie Kūrėjo.
Taip kylame drauge su aukštesniosios pakopos ACHAP. Aukštesnysis nuleidžia mums savo ACHAP ir mes matome Jo priešingą pusę. O jeigu stveriamės jos ir stengiamės tame išvysti aukštesniojo veidą, tai taip pakeliame save kartu su jo priešinga puse.
Taip kaskart naudojamės jo liftu: aukštesnysis nusileidžia pas mus, o mes kylame pas Jį, Jis nusileidžia, mes kylame – toks zigzaginis kilimas.

#231245

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Gėris priešingoje šviesoje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Klausimas. Kaip tinkamai reaguoti į blogą žmogaus ketinimą mano atžvilgiu? Juk kaip atsako toks žmogus automatiškai sulaukia blogo mano ketinimo?
Atsakymas. Ne. Taip klausti nedera. Pirmiausia, aš nejaučiu ketinimų. Jaučiu tik veiksmus.
Jei stengiuosi veikti dvasiškai, galiu sakyti, kad „nėra nieko kito tik Jis“, ir tai Kūrėjas šitaip veikia mane per kitą žmogų. Ne pats žmogus, o Kūrėjas, stovintis už jo ir viską reguliuojantis.
Ir tuomet veikiu to žmogaus atžvilgiu visiškai subalansuotai. Jis man nekelia jokios grėsmės, jokių neigiamų vystymosi šaltinių, Kūrėjas viską atlieka už jį.

#230915

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas – visas veiksmo planas

Paslėptas ketinimas

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Klausimas. Koks skirtumas Kūrėjui, kaip Jam duodu: tarkime duodamas savo vaikui, ar Pietų Amerikos indėnui?
Atsakymas. Kūrėjas – bendra davimo ir meilės savybė, apimanti visas negyvosios, augalinės, gyvūninės, „žmogiškosios“ gamtos dalis. Jis yra visose šiose dalyse. Mūsų suvokimo bėda ta, kad negalime Jo pajausti atskirai nuo viso, kas egzistuoja.
Kitaip tariant, ši savybė egzistuoja visuose kūriniuose, mūsų santykyje su jais, ir jokiu būdu nėra atsieta nuo jų. Negali atplėšti nuo jų Kūrėjo ir pasakyti: „Juk tai Kūrėjas, o tai, kaip Jis įsivelka į žmones“.
Klausimas. Paprastai žmogus, galvodamas apie Kūrėją, įsivaizduoja kokį nors objektą, prašo ar dėkoja Jam be jokio ryšio su žmonija.
Atsakymas. Čia ir yra problema – negalima įsivaizduoti Kūrėjo atskirto nuo žmonijos, žmonių – tik kartu. Už kiekvieno žmogaus reikia matyti Kūrėją, kitaip Jo nepajausi.
Kai tinkamai elgsiesi su žmonėmis, jų viduje rasi tą apibendrinančią jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“.
Klausimas. Jei stengiuosi žmogui daryti ką nors gero, vadinasi noriu ką nors gero padaryti Kūrėjui?
Atsakymas. Jeigu stengiesi atlikti ką nors gero būtent kitam žmogui, ir jokiu būdu to nesusieji su savimi, tai jame atrasi Kūrėją.

#230898

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Klausimas. Ar galima sakyti, kad pranašai buvo kabalistais? Jei taip, kodėl beveik visi pranašai skundžiasi?
Atsakymas. Pranašas – tai viena iš Kūrėjo suvokimo pakopų. Paėmę didaus XVII a. kabalisto Ramchalio knygą „Kūrėjo kelias“, pamatysime, kad jis aprašo dvasines pakopas, kurių viena taip ir vadinasi – „pranašystės pakopa“.
Tai viena iš kabalisto suvokiamų pakopų, jūs irgi galite pasiekti tokią būseną. Būdamas tokiame lygmenyje žmogus pranoksta laiko, erdvės, judėjimo ribas, ir todėl vadinamas pranašu. Kitaip tariant, jis mato tai, kas bus priešakyje, ir tai, kas liko užnugaryje, jo neriboja laikas ir netgi veiksmai.
Klausimas. Kodėl tuomet pranašai skundžiasi?
Atsakymas. Nes jie apgailestauja dėl to, kas vyksta su žmonėmis, kaip šie nesupranta, kad kenkia patys sau. Į tai žiūrėti labai apmaudu, kaip žvelgdamas į mažą vaiką supranti, kad jis pats stumia save į kokias nors nelaimes.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pranašai – dvasiniai futurologai

Kas mūsų laukia?

Išeiti už laiko ribų