Klausimas. Sakote, kad mūsų laikais egoizmas skiriasi tuo, kad į pasaulį nusileido žemos sielos, egoizmas išaugo, šoktelėjo aukštyn. Ką turite omenyje?
Atsakymas. Turiu omenyje, kad pasiekėme būseną, kai mums reikia veržtis į Aukštesnįjį pasaulį.
Su mūsų mažu egoizmu, nukreiptu į tai, kaip daugiau užsidirbti ir kad kur nors pasisektų, šito nepasieksi. Per gyvenimą tau iškyla visokių tikslų, pirmenybių, vertybių, ir visą gyvenimą maskatuojiesi tarp jų.
Tačiau žemiški tikslai – tai ne egoizmas. Tikrasis egoizmas atsiranda dvasinės žmonių tarpusavio vienybės atžvilgiu – ten, kur rimtos kliūtys.
Klausimas. Ar yra egoizmas Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Dar ir koks – noriu būti Jo vietoje! Juk Kūrėjas sukūrė egoizmą lygiu sau, todėl ego jaučia tokį impulsą.
Klausimas. Vadinasi, kabalistai turi ryšį su Kūrėju, ir jie nori Jį išnaudoti sau?
Atsakymas. Jei jau esi šioje sistemoje ir turi ryšį su Kūrėju, tai dvasinis egoizmas vadinasi „klipa“, ir tai visiškai kitokios, ypatingos kliūtys, kurias reikia ištaisyti.
#234982

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Artimas ryšys su Kūrėju

Kabalą studijuojantis žmogus pamažu pajaučia, kad Kūrėjas jį užpildo, veda, pakiša jam įvairias problemas. Paskui atsiskleidžia, kad Kūrėjas gali išspręsti šias problemas ir taip pririša mus prie savęs.
Žmogus nebeturi kitos išeities – tik laikyti ryšį su Kūrėju. Iš pradžių jis mato, kad nėra kur bėgti. Paskui supranta, kad tai netgi gerai, nes taip jis prijaukina egoizmą, kad būtų susijęs su Kūrėju. Vėliau žmogus jaučia, kad vystosi puikiai, iš Kūrėjo ima gauti davimo savybę.
Kūrėjas veikia mus. Jo prigimtis – duoti ir mylėti. Ir staiga žmogui, kuris visą gyvenimą jautė poreikį gauti, nekęsti, atsiranda priešingos davimo ir meilės savybes.
Ir čia jis pats ima prašyti Kūrėjo: „Paveik mane taip, kad pasikeisčiau, kad tapčiau panašus į Tave, kad įgyčiau naujas savybes: kad duočiau ir mylėčiau.“
Jis jaučia, kad šios savybės užpildo jį tobulybės pojūčiu, kad jis aukščiau žemiškų apribojimų.
Davimo savybė suteikia žmogui pojūtį, kad jis išeina į kitą būties lygmenį: „Nemirsiu, nieko neprarasiu. Priešingai – jei duosiu, išeisiu iš savęs, pajausiu esąs nuolatiniame, amžiname judėjime, tobulėjime, prisipildyme, ir niekad nejausiu kokio nors stygiaus. Man tereikia dar labiau stengtis duoti. Būtent to noriu ir mano norai sutampa su mano galimybėmis, kitaip tariant, esu tobulybėje.”
#233606

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kur rasti dvasinį norą?

Klausimas. Mes pastebėjome, kaip seminare gimsta bendra mintis, bendra nuomonė, kuri formuojasi tiesiog akyse. Kyla jausmas, kad mes – viena visuma. Kodėl vėliau jis išnyksta?
Atsakymas. Tarkim, šiandien turite draugų susirinkimą. Jūs bandote būti kartu kaip vienas žmogus su viena širdimi, kad galbūt šiame susirinkime pajustumėte Aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo lauką.
O rytoj šis jausmas dings, kad turėtumėte galimybę vėl, naujame lygmenyje, su naujomis savybėmis kurti tarpusavio bendrumą ir atskleisti tą bendrą lauką, jau su kitomis savybėmis. Ir taip – kaskart.
Vėliau, kai šie pojūčiai nuo jūsų pabėgs, o jūs juos savo tinkamu susijungimu pavysite, atsiras būsena, kuri liks jumyse visam laikui. Jūs tik atnaujinsite, pakelsite ją, išplėsite ir sustiprinsite.
Tai kaupiamoji būsena, tačiau kol kas ji negali likti jumyse, nes tai trukdytų jums kurti naujus ryšius su Kūrėjo lauku.
#220581

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Atskleisti Kūrėjo lauką

Proveržis pro bendro rato centrą

Klausimas. Ar siekis viską susieti su vienintele, viską sukūrusia jėga – teisingas noras?
Atsakymas. Taip, tai teisingas ketinimas. Visa, ką matau aplink, – tai pasaulio paveikslas, kuris specialiai man duotas, kad per jį rasčiau tik Kūrėją.
Klausimas. Kaip suprasiu, kad radau Kūrėją? Ar yra kokie nors ženklai?
Atsakymas. Už visų reiškinių ir objektų turi matyti gėrio ir meilės savybę, kuri tave supa.
#233891

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Niekas neklausia, ar nori ateiti į šį pasaulį, ar ne. Noras gimti dvasiniame pasaulyje visuomet reikalauja didžiulių pastangų. Kodėl?
Atsakymas. Norint įeiti į dvasinį pasaulį, gimti aukštesniame pasaulyje reikia didžiulių pastangų, nes taip įgyji naujas savybes, tampi panašus į Kūrėją.
Ką reiškia būti ant vienos iš 125 dvasinių pakopų? Tarkime, esu ant penkiasdešimtos pakopos. Vadinasi, jei padalinsiu visą savo norą į 125 dalis, tai penkiasdešimtyje iš jų jau esu lygus Kūrėjui, jau matau, jaučiu, veikiu kaip Jis.
Norint pasiekti tokių būsenų, reikia viršegoistinių pastangų. Bet pats negali imti įsitempti ir kažką atlikti – turi pritraukti Šviesą, ji viską atliks.
#232631

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mažas mygtukas didelei Šviesai

Viską formuoja Šviesa

Viską daro Šviesa

Klausimas. Mūsų mintis visąlaik turi būti su Kūrėju, meile, gerumu. Kaip pasiekti tokią būseną ir nuolat joje pasilikti?
Atsakymas. Tam reikia grupės, kitaip, atsijungsi nuo Kūrėjo. Pamėgink pats ir pamatysi, kaip tave išmeta, nes neturi už ko laikytis.
Pats savaime Kūrėjas neegzistuoja, kad kažkaip laikyčiausi už Jo, prilipčiau prie Jo. Reikia matricos, tam tikros sistemos, kur Jis yra, ir per ją galėčiau užmegzti ryšį su Juo.
Kūrėjas sukūrė šią sistemą iš dešimties sfirų, kurios susijungia tarpusavyje iš sudužusios būsenos. Kadangi patys jos neturime, reikalinga grupė. Jeigu mes nepaisydami sudužimo mėginame įvairiausiais būdais susivienyti ir iš naujo sukurti tą sistemą, tai imame jausti, kas yra Kūrėjas, kokia tai savybė, kurią turime pasiekti, kuri užpildys mus.
Čia atsiranda labai daug naujų tyrinėjimų. Praktiškai kalbant, tai ir yra visas kabalos mokslas.
#233618

Iš 2018 m. kovo 22 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis

Netikėk savo akimis

Šviesa iš grupės centro

Klausimas. Ką kabaloje reiškia dirbti su savimi?
Atsakymas. Kaip rašo Rabašas, turi rasti grupę, pamėginti į ją įeiti, įsijungti, ištirpti joje, daryti viską, ko grupė iš tavęs reikalauja, kad sukurtumėte tarpusavyje sąlygas dešimčiai sfirų, kuriose atsiskleis Kūrėjas.
Tai nėra paprasta, bet būtent to gamta reikalauja iš mūsų.
Bet kuriuo atveju niekur nuo to nepabėgsime: arba priešinsimės ir mus lenks, laužys, arba patys įsisąmoninę būtinybę taisytis imsime eiti pirmyn.
Tikėsimės, kad greitu laiku galėsime suvienyti mūsų jėgas tiek, kad jos pereis kritinę pakopą ir jų kiekybė virs kokybe.
#232160

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II dalis

Klausimas. Kas yra kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys – tai ne Kūrėjo sukurtas noras ir ne iš Jo išeinanti Šviesa.
Kūrinys – kai žmogus kuria ryšį tarp noro ir užpildymo: apribojimas, ekranas, atsispindėta Šviesa, kuri yra tiltelis tarp užpildymo (Šviesos) ir užpildymo vietos (noro).
Klausimas. Ko turi norėti kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys turi norėti sujungti visus ketinimus, mintis, savybes – viską, kas tik yra, į vieną sistemą, kurioje jis pajaus Begalybės pasaulį.
#231747

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kūrinys?

Nuo ko prasideda kūrinys?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Klausimas. Kodėl būtent po sudužimo galima suprasti Kūrėją?
Atsakymas. Tik po sudužimo, iš sudužusių norų galime suprasti Kūrėją, nes neturime pasirinkimo. Pažiūrėkite, kaip suvokiame materialią gamtą, kuri jau egzistuoja aplink mus. Gyvename joje, tačiau nesuprantame jos.
Dvasinis pasaulis mums duotas kitaip: tik tuomet, kai patys jį kuriame, suprantame, ką suvokėme, ką atlikome, surinkdami jį iš pagrindų, iš atskirų dalių. Ir tuomet jį suvokiame. Juk Kūrėjui svarbiausia – kad suvoktume ir tada tas suvokimas – pilnas, jaučiame dvasinį pasaulį su visa jo gelme, iki paskutinio atomo.
#232494

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra sielos sudužimas?

Sudužimas būtinas

Šiek tiek nukristi, kad pakilttum iki begalybės

Klausimas. Jei mano meilė Kūrėjui vėsta, tai reiškia, kad Kūrėjas reikalauja iš manęs didesnės meilės?
Atsakymas. Be abejo! Mylėdamas ne atšąlu ir ne liepsnoju. Visa tai – pokyčiai mano nore. Tad turiu tik labiau taisyti savo norus.
Todėl visad susidūrus su atšalimu, atitolimu, intereso nebuvimu, ignoravimu reikia matyti Kūrėjo kvietimą, kuris taip nori pritraukti tave pas Save, kaip pasakyta „Mylimasis panašus į elnią“. Kaip elnias bėgdamas atsuka galvą atgal, taip Kūrėjas traukia tave pas Save atsisukdamas į tave priešinga puse.

#232500

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Zigzagas

Gėris priešingoje šviesoje