Klausimas. Jeigu visas pasaulis manyje, vadinasi laikas taip pat manyje. Ar galima paaiškinti, kaip savyje valdyti laiką?
Atsakymas. Įsivaizduok, kad laiko nėra. Nėra kitos akimirkos, kaip sakoma „sustok, akimirka žavinga!“
Taip ir veik: laiko nėra, yra tik mano visiško ryšio su Kūrėju akimirka.
Laikas psichologinis reiškinys. Kabaloje laikas – dvasinių būsenų kaitos dažnumas, o ne tiksintis laikas. Kuo greičiau keičiasi būsenos, tuo greičiau eina laikas.
Klausimas. Išeitų, kad jeigu kažką darau ir laukiu, kad po mėnesio ar metų gausiu atlygį, tai pats laukimas ir yra laikas? O jei iš karto gaunu atlygį veikdamas, tai laikas tarsi išnyksta?
Atsakymas. Jei atlygis veiksme, kitaip tariant, veiksmas ir yra užmokestis, atlygis, tuomet laiko nėra. Tai ir yra žavingoji akimirka.
Klausimas. Vadinasi, ta sekundė – pati geriausia kabalisto gyvenime? Jis visiškai negalvoja apie ateitį?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistas vienu metu patiria ir savo asmeninę, ir bendrą būseną. Jis turi galvoti apie bendrą pasaulio ištaisymą. Jam veiksmai vardan visuotinio ištaisymo – atlygis. Jeigu Kūrėjas suteikia jam galimybę – taip jį apdovanoja.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Kas yra laikas?

Dvasingumas – greičiau už šviesą

Kas yra nuolatinis susiliejimas su Kūrėju? Kuo galime suteikti Jam pasitenkinimą, ką galime duoti? Argi tobulam ko nors trūksta?
Kūrėjas tarsi tėvai, norintys tik vieno: kad vaikai būtų geri ir gerai gyventų – taip jie suteikia malonumą tėvams. Daugiau neturime nieko, ką galėtume duoti Kūrėjui, kuo galėtume Jį užpildyti. Tinkamai pripildydamas savo norus, užpildau Kūrėją, suteikiu Jam malonumą.
Džiuginti Kūrėją galima taisant sudaužytą, tuščią sielą. Ji tikslingai sukurta tokia, kad galėtume ją ištaisyti ir pripildyti, ir taip suteikti Kūrėjui malonumą. Kuo geriau sutvarkysiu savo dvasinį gyvenimą, tuo daugiau malonumo atnešiu Kūrėjui. Visai kaip mūsų gyvenime, kuo sėkmingesnis vaikas, tuo labiau džiugina tėvus.
Dvasiniame pasaulyje neperduodama aukštesniajam – viskas mūsų kli viduje, tik jį taisome, pripildome, todėl galime patikrinti, kokį malonumą suteikiame Kūrėjui: kaip išsitaisome, kad susijungtume ir duotume kitas kitam. Tad pasakyta: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui.“
Suteikdamas malonumą draugams galiu būti tikras, kad suteikiu malonumą Kūrėjui. Malonumą, kurį pažadinu Kūrėjuje, galima pamatuoti pagal tai, kiek išsitaisiau ir kokias šviesas gavau į ištaisytą norą.
Mums reikia ištaisyti savo įsivaizdavimą, kas yra taisymasis, juk tai vyksta viduje, todėl dvasinis darbas – vidinis. Dirbti reikia tik ties mūsų tarpusavio ryšiu, siela, ir pagal tai Kūrėjas „pajaus“, kokį darbą atliekame su savimi, kad suteiktume Jam malonumą.
Dirbame, kad pakiltume virš savo egoizmo, nuolatos mėginančio atitraukti mus į pašalinius dalykus, ir siekiame išsitaisyti, užsipildyti, bet tik tam, kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Yra visiškai tiksli analogija tarp tėvų ir vaikų santykių ir mūsų santykių su Kūrėju.
Būti nuolatos susiliejus su Kūrėju – reiškia atliekant bet kurį veiksmą galvoti, ką daryti savyje, t. y. ryšyje su draugais, savo sieloje, kad suteiktum malonumą Kūrėjui. Jis tuo didesnis, kuo labiau prašau Kūrėjo padėti ištaisyti mano sielą, tarsi geras vaikas, prašantis tėvų pagalbos. Ir tėvai džiaugiasi jam padėdami, tai jiems malonumas.
Taip ir mes suteikiame Kūrėjui daugiau malonumo, labiau prašydami Jo padėti mums ištaisyti ryšius tarp mūsų, t. y. ištaisyti mūsų sielą. Jo malonumas matuojamas ateinančia ištaisyti mūsų sielas bei sujungti mus Šviesa ir ištaisytą sielą užpildančia Šviesa.
Nieko neturime, ką perduotume Kūrėjui – visas darbas vykstas tarp mūsų, mūsų tarpusavio ryšyje: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui“. Tik taip ji atsiskleidžia. Ir jei visuomet stengiamės tinkamai matyti mūsų susijungimo, mūsų darbo vietą, vadinasi esame nuolatos susilieję su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Atsakymo nėra – prašymas netikras

Klausimas. Kodėl negalime suvokti, kaip Kūrėjas atlieka savo veiksmus, o suvokiame tik tai, kaip šiuos veiksmus matome mes?
Atsakymas. Nes šie veiksmai mumyse. Viršuje nėra jokio sumanymo ar plano, kuris nusileistų mums. Galime kalbėti apie tokį įvykių plėtotę, nes mums tai artimiau, aiškiau, tačiau iš tiesų – viskas mumyse.
Viskas išeina tik iš mūsų vidinių, nejaučiamų būsenų ir artėja prie labiau išorinių.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas

Kaip pažinti Kūrėją?

Ar galima suvokti Kūrėją?

Klausimas. Kas yra meilė sau?
Atsakymas. Aukščiausia meilė sau – tai noras gauti Kūrėją, kad Jis būtų „mano parankiniu“.
Klausimas. Išeitų, kad visi ko nors iš Kūrėjo prašantys žmonės – patys didžiausi egoistai?
Atsakymas. Žinoma. Taip pasireiškia jų neapykanta Kūrėjui, nes jie nori, kad Jis jiems tarnautų.
Jie galvoja apie save, nesuprasdami, kodėl Kūrėjas davė jiems šią būseną. Savo prašymais reikalauja, kad Kūrėjas pasikeistų jų atžvilgiu. O Jis sako: „Ne, nieko nebus. Aš – Absoliutas, Aš nesikeičiu. Pasikeisite jūs ir išvysite, kaip jums tampu vis geresnis iki absoliučiai gero ir mylinčio. Tai priklauso tik nuo jūsų!“
Klausimas. Kas vyksta, kai imu keistis Kūrėjo atžvilgiu? Kam Jis tai daro? Kodėl keistis turiu aš, o ne Jis?
Atsakymas. Kai keičiuosi iš priešingo Kūrėjui į panašų į Jį, apimu visą pasaulių sistemą nuo minusio iki pliuso – absoliučiai viską, kas sukurta Kūrėjo, įimdamas į save visas Jo tiesiogines ir priešingas savybes. Ir tuomet tampu kaip Jis!
Toks ir yra Jo noras – kad tapčiau kaip Jis pagal aukštumą, dydį, galimybes, amžinumą ir tobulumą.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gyvenu?

Tobulybė

Būk aukščiau meilės sau

Klausimas iš Facebook. Kas yra tobulybė?
Atsakymas. Tobulybė – tai absoliuti harmonija tarp kūrinio ir Kūrėjo, kai jie tarpusavyje papildo kits kitą taip, kad tarp jų nelieka jokio netobulumo.
Tobulumas – tai Kūrėjas. Bet tai ne Jis pats, o kaip mes galime Jį pajausti.
Klausimas. Kas yra tobulas žmogus?
Atsakymas. Tobulas žmogus – tas, kuris visiškai panašus į Kūrėją. O Kūrėjas – tai absoliuti gamtos tobulybė.
Tobulybė – tai bendra visos pasaulių sistemos būsena, kai pasaulių sistema yra susijusi absoliučiais ryšiais visose jos apraiškose. Šioje tobulybėje suvokiamas jos šaltinis, vadinamas „Kūrėju“.
Klausimas. Išeitų, kad mūsų pasaulyje nėra tobulybės?
Atsakymas. Žinoma, kad nėra! Mūsų pasaulyje apskritai viskas priešinga tobulybei, nes vienas veikia kito sąskaita. Mūsų pasaulis – pats žemiausias, pats blogiausias iš pasaulių. Tik virš jo galima pakilti. Nieko blogesnio už šį pa saulį nėra.

Iš 2018 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumas – sujungus šviesą ir norą

Kodėl žmogus sutvertas netobulas?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Klausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui malonumas? Nejau Jis nesavarankiškas?
Atsakymas. Tą patį galima pasakyti apie tėvus ir vaikus. Tu susijęs su savo vaikais, tu juos pagimdei, jie tau labai svarbūs. Tai natūralu, ir ateina mums iš Kūrėjo, priklausomai nuo Jo santykio su mumis.
Klausimas. Bet vis tiek mūsų užduotis – grąžinti tai, suteikti Jam malonumą…
Atsakymas. Jei vaikas teisingai supranta, kaip reikia žiūrėti į tėvus, tai jis turi elgtis taip, kad tėvai gautų malonumą iš jo. Tuomet jis nesuklys, nes kitaip neturės orientyrų gyvenime. Todėl nukreipdamas save į tai, kas suteiktų džiaugsmo tėvams, jis visada sau elgsis optimaliausiu būdu.
Taip ir mes su Kūrėju. Suteikti Jam malonumą – tai orientyras, kad elgtumės teisingai patys sau.

Iš 2018 m. birželio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Tolimųjų namų šviesa

Klausimas. Kuo skiriasi ir kuo matuojami sielos pažinimo lygmenys?
Atsakymas. Tai Kūrėjo atskleidimo lygmenys.
Esmė ta, kad atskleidžiame Kūrėją tik tiek, kiek esame į Jį panašūs, kaip su bet kokiais fiziniais dėsniais. Mums duodama itin paprasta savybė – davimo ir meilės savybė, emanacija. Ir tai turime savyje pasiekti.
Kiek įstengsime ją generuoti, tiek suvoksi ją pagal panašumo dėsnį. Kiek iš vidaus prilygsime jai, tiek ji atsiskleis iš išorės.
Iš esmės davimo ir meilės savybe užpildyta viskas, tačiau dabar jos visiškai nesuvokiame, nes esame jai priešingi. Kiek jai prilygsime, tiek imsime suvokti ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, kuriame egzistuosime šioje savybėje.
Klausimas. Ir tuomet visus išvysiu mylinčius?
Atsakymas. Taip. Visus išvysiu tokius, nes ištaisydamas savo savybes iš neapykantos į meilę, ištaisau visus priešus ir paverčiu juos mylinčiais. Taip išorėje nematysiu nieko blogo, o priešai taps draugais.
Apie tai pasakyta: neapykantą paverčiantis meile – herojus tarp herojų.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Pajausti kitų norus

Mano mylimas pasaulis

Klausimas. Ką reiškia „pavydėti Kūrėjo“? Jei esu Kūrėjo dalis, kaip galiu pavydėti savęs paties kažkam?
Atsakymas. Kiek nesusitapatinate su Kūrėju, tiek galite pavydėti.
Kūrėjas pavydus. Jis nori, kad žiūrėtume tik į Jį. Jei liaujamės į Jį kreipę dėmesį, Jo santykis su mumis iš karto keičiasi, kad vėl atkurtume maksimalų ryšį tarp mūsų.
Klausimas. Nejau Kūrėjas turi kokias nors savybes, jausmus?
Atsakymas. Žmogus pats priskiria Kūrėjui įvairias elgesio savybes. Jis negali suvokti Kūrėjo kaip Absoliuto, juk neturės už ko įsitverti. Todėl Kūrėjas mūsų atžvilgiu atsiskleidžia taip, kad imame jausti Jį kaip pašnekovą, bičiulį, partnerį, mokytoją – tą, prie ko galime prisirišti ir su kuo galime būti abipusiame dialoge.
Klausimas. Kaip kabalistas suvokia kitus žmones, jeigu jis nuolatos bendrauja su Kūrėju?
Atsakymas. Tarp mūsų kalbant, jokių žmonių nėra. Aš vienas egzistuoju.
Klausimas. Nenuobodu?
Atsakymas. Ne, nenuobodu. Viskas – manyje.
Klausimas. Kaip bendraujama su Kūrėju: per klausimus, dialogus, šauksmus, ginčus?
Atsakymas. Kas minutinis bendravimas su Kūrėju grindžiamas nuolatinio, vis augančio iki pat susiliejimo ryšio ieškojimu. Visa kita suvokiame kaip pažadinimą, kaip informaciją, būtiną pilnam kontaktui.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Grupė yra tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos. Žmogus neturi jokių galimybių dirbti su aukštesniąja jėga, ką nors gauti ar duoti jai, aplenkdamas grupę. Ir net jei jam atrodo, kad prieš dešimt metų buvo vienas, vis tiek priklausė grupei, tik tai buvo paslėpta nuo jo.
Ir dabar sėdi „atsitiktinėje“ grupėje atsiskleidžiančia skirtingos galimybės, kaip užmegzti ryšį su Kūrėju.

Grupė yra visada, būtent ji ir vadinama „žmogumi“, „Adomu“. Grupė – tai visa sistema: ir dešimtukas, ir visa žmonija. Todėl, jei žmogus nori kreiptis į Kūrėją pats, apeidamas grupę, jis klysta. Iš tokio kreipimosi nieko rimto nebus, taip elgiasi pradedantieji. Jei žmogus tikrai nori užmegzti ryšį su Kūrėju, turi įsijungti į grupę ir joje atskleisti Kūrėją.
Niekada nieko negalėsime pajausti virš grupės, juk Kūrėjas yra joje. Grupė – nuolatinė struktūra, tik paslėpta, Kūrėjas irgi pastovus elementas, tačiau paslėptas. Grupė neva turi fizinį įsikūnijimą, tarsi matome draugus.
Tačiau tą akimirką, kai mums atsiskleis tikroji grupė, t.y., dvasinė sritis, dvasinė kokybė, jos viduje atsiskleis ir aukštesnioji jėga, Kūrėjas. Vienas negali būti be kito.

Iš 2018 m. birželio 29 d. pamokos „Iš bejėgiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Darbas Kūrėjo pasaulyje