Mums patiems savo pastangomis reikia siekti tokios būsenos, kai visąlaik saugome savo ryšį su Kūrėju, stengiamės būti susijungę tarpusavyje ir su Juo, nepražiopsoti, kas vyksta kiekvienoje gyvūninio ir dvasinio kūno ląstelėje, mūsų bendro kli/indo – mūsų grupės – viduje ir išorėje.
Visa tai vyksta pagal Jo norą, ketinimą, poveikį. O mes norime, kad mūsų ketinimas visuomet būtų nukreiptas į Jį. Ir taip džiaugiamės bet kokiais mumyse vykstančiais pokyčiais, bet kokiais svyravimais, mat tai suteikia mums galimybę pajausti, kad kažkur esame ir kažką darome.
Juk be šio judėjimo nejaustume, kad vyksta kokie nors pokyčiai. Nejausdami kliūčių, nejaustume gyvenimo, jo vidinio judėjimo. Todėl džiaugiamės įvairiomis kliūtimis – nesvarbu kokiomis! Jos verčia mus vis labiau susitelkti į abipusę pagalbą, nes būtent taip galime suprasti, kaip būti priešais Kūrėją, kad būtume Jo pora: Jis ir mes.
Ir todėl imame jausti savo gyvenimą ne suartėję su Kūrėju, o pats judėjimas Jo link tampa svarbus, džiugus, užpildantis mums. Kitaip tariant, tikslas ne prilygti Kūrėjui ir susilieti su Juo, o to siekti, nes būtent čia jaučiame dvasinio gyvenimo judėjimą
Tai primena bet kokią kūrybą : kai žmogus kuria – jis gyvena. Pats procesas suteikia gyvenimo pojūtį, nes tai judėjimas, tai naujų problemų, norų atskleidimas, jų sprendimas. Todėl mes šitaip ir elgiamės.
Turime kasdien, kas akimirką džiaugtis tomis pastangomis, kurias galime įdėti, kad judėtume „achišena“ (spartinant laiką) keliu pas Kūrėją.

Iš 2016 m. liepos 29 d. kongreso Sankt Peterburge pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laiko užtektų viskam

Kaip atskleisti Kūrėją?

Eikime geruoju keliu

Klausimas. Milijonai žmonių pasaulyje miršta iš bado, per eismo įvykius, nelaimingus atsitikimus. Kodėl to neujaučiame, jei visas pasaulis – vienas organizmas? Tai jaučia tik kabalistas?
Atsakymas. Kabalistas irgi to nejaučia. Jis jaučia bendrą viso pasaulio norą, kaip jis juda į kūrimo tikslą ir atsiskleidžia tam tikrais pavidalais: geresniu ar blogesniu, darnesiu ar ne tokiu darniu.
Juk viskas eina į bendrą harmoniją.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugia šia tema skaitykite:

Artimas ryšys su Kūrėju

Kabalistai – ne asketai

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas. Supantis pasaulis kasdien tam vis agresyvesnis ir baisesnis. Kaip elgtis su žmonėmis darbe, viešajame transporte ir kitose vietose, juk jie dar neturi taško širdyje ?
Atsakymas. Patarčiau gilintis į save ir mažiau sieti save su aplinkiniu pasauliu. Jūs jo neištaisysite. Geriausia, ką galite atlikti, – šiek tiek nutolti nuo jo ir susitelkti ties savo paties pokyčiais.
Kai aukštesnioji jėga ims jums atsiskleisti, pasaulis atrodys kitaip. Pamatysite, kokie tolimi jums žmonės aplink, suprasite, kad jie valdomi iš aukščiau, kad jie neturi nieko savo, asmeniško, jokios valios laisvės, charakterio ir t. t. – taip su jais žaidžia iš aukščiau.
Jums atsiskleis visa sistema. Išvysite septynis milijardus žmonių, zujančius tai šen, tai ten it skruzdės. Visi esame jėgų tinkle, kuris valdo visa, kas gyva Žemėje, ir mus. Nereikia žiūrėti į žmones, kaip turinčius valios laisvę.
Jums paaiškės, kaip iš jėgų tinklo, kuriame esame, pritraukti sau teigiamą jėgą, jai padedant pakilti virš savo likimo ir įgyti naują, ypatingą lemtį. Tai galėsite atlikti.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nešališkas požiūris į pasaulį

Išeiti iš kūno rėmų

Visas pasaulis – manyje

Klausimas. Kaip galiu veikti savo likimą ir daryti įtaką aukštesniajam valdymui?
Atsakymas. Vienintelis būdas, kaip galite veikti aukštesnįjį valdymą, kad jis nevestų jūsų pirmyn „pagaliu į laimę“, ir kad jūs tobulėtumėte greitai, lengvai, patogiai ir su džiaugsmu, tai siekti susijungti su kartu su jumis besimokančių žmonių grupe.
Taip pritraukiate Šviesą – ypatingą jėgą, veikiančią mūsų pasaulyje ir galinčią mus suvienyti. Tik taip galime ateiti į geriausią būseną.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Ketinimo jėga

Šviesos generatorius

Dvasiniame kelyje dažnai nutinka taip, kad Kūrėjas liaujasi reagavęs, nebežadina mūsų, nebesiūlo kokių nors pokyčių. Viskas tarsi sustingsta, apmiršta, ir mes nežinome, ką daryti.
Ir dabar nuo mūsų priklauso, kaip judėsime pirmyn, kaip atskleisime, ką dar turėtume ištaisyti, kad prilygtume Kūrėjui , kad atskleistume, jog „nėra nieko kito tik Jis “.
Sakytum, viskas absoliučiai statiška, viskas apmirė. Ką gi daryti?
Kūrėjas reikalauja, kad dabar patys imtume Jį žadinti, reikalauti iš Jo kokių nors judesių. Kaip mama, jau nieko nereikalaujanti iš vaiko, bet siekianti, kad jis pats norėtų su ja žaisti.
Yra tokia taisyklė: ką žmogus gali atlikti – nelaikoma jo darbu ir į tai nekreipiamas dėmesys. Dvasiniame darbe paisoma tik to, ką žmogus daro virš savo pastangų.
Tai vyksta, kai nematau jokių pokyčių iš Kūrėjo pusės, jis nesuteikia man akstino per tam tikras kliūtis suvokti, kad „nėra nieko kito tik Jis“.
Kur ieškoti tų kliūčių? Kaip pamėginti ką nors atlikti, kai nejauti skonio?
Taip tarp dviejų mylinčių kyla noras šiek tiek įgelti partneriui, kad atsirastų papildomas naujas skonis – pernelyg viskas prėska. Visiškas nusiraminimas atveda į nulį, tiek, kad neįmanoma to pakęsti. Kūrėjas sukuria mums tokias būsenas ir mes turime patys pažadinti, išjudinti Jį, kad eitume Jo link.

Iš 2016 m. liepos 29 d. kongreso Sankt Peterburge pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Begalinis flirtas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Kaip tie jūsų mokiniai, kurie savo kilme ne žydai, supranta žydus ir savo ryšį su jais? Ar ne Izraelyje esančioje grupėje, kurioje beveik visi ne žydai, gali kilti neapykanta žydams (tam tikro laipsnio antisemitizmas) ar nenoras platinti žydams?
Jeigu jiems duodama tokia būsena, kaip teisingai su tuo dirbti?
Atsakymas. Mano mokiniai turi tašką širdyje , kuri traukia juos į Kūrėją, ir ji užgožia visus kitus siekius ir polinkius, tarp jų ir prigimtinį (natūralų) antisemitizmą.
Jie su tašku širdyje iš esmės tapo kaip Abraomo mokiniai Senovės Babilone, jis juos pavertė žydais, kitaip tariant, siekiančiais vienybės (yehudim). Juk žydai savo kilme ne tauta, o grupė, susibūrusi iš siekiančiųjų atskleisti Kūrėją, klausiančiųjų apie gyvenimo prasmę.
Kadangi esame neištaisyti, tai savaime suprantama, kad neapykanta yra mumyse ir retkarčiais išsiveržia. Tačiau, jei siekiame tikslo, tai pageidautina įsivaizduoti save jau ištaisytais, įsivaizduoti, kaip tuomet matytumei Šviesos nusileidimo piramidę, kaip tai aprašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ (66 p.).
„Mūsų draugams ne žydams dažnai itin sunku klausytis apie platinimo žydams svarbą lyginant su bendra integralaus ugdymo (nekabalistinio) platinimo kryptimi.
Jiems sunku sutikti, mat pirmiausia organizuojame ratus žydų tarpe, ir tik po to, jeigu liko daug laisvų žmonių, užsiimame integraliu ugdymų 99 % . Žmonėms sudėtinga kalbėti apie Izraelio viršenybę taisant pasaulį. Jie stengiasi tai uždangstyti savo formuluotėmis, tarsi beperstojo teisintųsi.
Tai itin sudėtingas darbas. Jie nemato prasmės, o svarbiausia – konkretaus rezultato, kaip pvz., dirbdami su MAK  studentais. Tai ypač aktualu žmonėms iš Baltijos šalių, lenkams, Balkanų tautoms – dėl didžiulio natūralaus antisemitizmo, ten šios temos visiškai nekeliamos ir žydams neplatinama“. (Iš laiško)
Todėl, kol mūsų draugai dar neišsitaisę, kol nėra nuolat pakilę virš savo egoizmo, jie matys pasaulį ir žydus per savo neištaisytą egoizmą. Tačiau mes turime suprasti šią jų būseną ir visi turime siekti kilti aukščiau.
Bendrai tariant, būtent tam ir daviau jiems tą pratimą – platinti vienijimosi metodiką žydams jų šalyse. O kad geriau save suprastų, Kūrėjas leidžia jiems pajausti jų egoizmą būtent per platinimą žydams.
Iš esmės juos suprantu: našta sunki, todėl ten, kur negali, tegu nedaro, juk taisymosi procesas vyksta pakopomis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atneškime pasauliui gėrį!

Šeimos ištaisymas – būdas ištaisyti pasaulį

Izraelis – pasaulio širdis

Užsiimdami dvasiniu darbu, mes turime nuolatos dirbti su mokomąja medžiaga, ieškoti savyje to, apie ką kalbama ir svarbiausia – realizuoti tai grupėje, dešimtuke. Kitos galimybės nėra.
Dvidešimt kabalistų kartų nuo Adomo iki Abraomo, ir nuo Abraomo iki mūsų dienų rašė apie tai.
Kabalistiniuose šaltiniuose nurodoma, kaip iš dešimties žmonių (gali būti ir mažiau: penkių šešių) sukurti tokį egoistų derinį, kai jie kyla virš savo ego, ir altruistiškai elgiasi vieni su kitai. Tuomet mumyse atsiskleidžia Kūrėjas, amžinas tobulas gyvenimas ir mes apsigyvensime Aukštesniajame pasaulyje.
Tačiau tai netrukdo mums tuo pat metu gyventi ir mūsų pasaulyje. Tiesiog nejausime, kad priklausome nuo savo gyvūninio kūno, nes išeisime į kitą egzistencijos lygmenį,
Kaip žmogus kerpasi nagus ir nejaučia skausmo, nes nagai – augalinis lygmuo , o žmogaus kūnas – gyvūninis lygmuo, taip ir mes, išėję į dvasinį lygmenį, ne tik liausimės jautę gyvūninį lygmenį, bet ir neteiksime jam tokios svarbos, kaip kiti žmonės. Išvysime visai kitokią perspektyvą, kaip suaugęs žmogus vaiko atžvilgiu.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Nauja žmonijos savybė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Klausimas. Kam man veikti aukštesniąją jėgą, juk aš viso labo mažas žmogus šiame pasaulyje. Nejau ji nevaldo mūsų pasaulio su didžia išmintimi?
Atsakymas. Viena vertus jūs teisus. Kita vertus, aukštesnioji jėga tikslingai valdo mus taip, kad paliktų mums galimybę ją tirti, sukelti jos ypatingą poveikį ir taip užmegzti ryšį ir net partnerystę su ja.
Tai būtina, norint suprasti viso pasaulio sandarą. Taip pakylame iš nesąmoningai vykdančiųjų, neaišku, kaip gyvenančių vabaliukų lygmens į visos kūrinijos, visos gamtos galvos lygmenį. Tai itin svarbu ir tai verčia žmogų Žmogumi.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Dvejos savęs valdymo vadelės

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Klausimas. Svarbiausias ketinimas visada ir visur – tai „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“?
Atsakymas. Ir dar, kad „viską daro Kūrėjas, ir todėl viskas teisinga ir į gera“. O jums atrodo ne taip, būtent tiek, kiek jūsų savybės nesutampa su Jo savybėmis.
Klausimas. Jeigu noriu atskleisti Kūrėją, tai ar dienos metu atliekant įvairius veiksmus visuomet reikia  galvoti „Kam tai darai?“? Koks turėtų būti atsakymas į šį klausimą?
Atsakymas. Visada pirmiausia reikia kelti klausimą „ką darau, dėl ko“, o po to nuspręsti, atlikti tą veiksmą ar ne, ir įgyvendinti sprendimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Keiti ketinimą – keiti likimą

Klausimas. Koks užsiėmimas jūsų akimis vertas žmogaus, einančio kūrimo tikslo link, dėmesio?
Atsakymas. Pagal mano būdą man asmeniškai įdomi muzika, įvairios humoristinės laidos, taiklūs anekdotai. Mėgstu keliauti. Be važiavimo į kongresus, dukart per metus kartu su žmona būtinai savaitei išvažiuojame ilsėtis į kokią nors šalį ir ten daug vaikštome pėsčiomis. Štai ir viskas.
Klausimas. Suprantama, kad kiekvienas turi savo pramogas. O kokias bendras rekomendacijas galėtumėte duoti, remdamiesi kabala?
Atsakymas. Jeigu žmogus studijuoja kabalą, jis negali turėti stiprių materialių polinkių. Dar nemačiau nė vieno savo mokinio, kuris, sakykime, kolekcionuotų pašto ženklus.
Kabalistai gerbia fizinę kultūrą, sportą. Tai būtina, norint judėti, norint užtikrinti, kad galva gerai dirbtų. Bet koks sportas? Tiesiog vaikščiojimas ar plaukimas. O visa kita – tik dvasinis darbas, kuriam skiri visą laiką.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laiko užtektų viskam

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis