Klausimas: Jūs daug kalbate apie pasiruošimo pamokai svarbą, apie tai, kad žmogus visą dieną turėtų užsiimti vidiniais išaiškinimais. Kai bandau palyginti tai su tikrove, kurioje gyvenu, visa tai atrodo taip nepasiekiama, kad puolu į neviltį: ką apskritai čia veikiu?
Atsakymas: Esi pamokoje, kad išsiaiškintum savo ryšį su artimu – ir per jį pažinsi savo ryšį su Kūrėju. Aiškindamasis, kaip esu susijęs su artimu, o per jį (tai vienas ir tas pats) – su Kūrėju, pasiekiu tokią būseną, kai ištaisau ryšį ir su artimu, ir su Kūrėju.
Ką man tai duos? Taip atskleidžiu savo sielą. Pradedu atskleisti visą savo norą, kuriame jaučiu tikrovę kaip priklausančią man. Juk be noro, nėra tikrovės. Kiek priartinu šį norą ir sutapatinu jį su savimi, tiek atskleidžiu pasaulį.
Dabar nejaučiu, ką jaučia kiekvienas iš jūsų ir visi kiti žmonės pasaulyje. Jie visi – mano dalys, per kurias jausčiau visa apimančią tikrovę – Begalybės Malchut, savo amžiną, tobulą gyvenimą. Vietoj to, suvokiu tik mažiausią jos dalį, kurią sugebu jausti būdamas maža ląstele. Ir tai – mano gyvenimas. O visa kita – tai mano sielos dalys, nuo kurių esu atskirtas ir todėl nesugebu per jas pajausti aukštesniųjų išmatavimų.
Suprantu, kad žmogus ne itin veržiasi tai atskleisti, juk jis nejaučia, ką prarandąs. Tačiau prisiversdami vis apie tai galvoti, palaipsniui įgyjame norą atskleisti šią visa apimančią tikrovę.
Nepaisydamas supančių tave kūnų vietoj jų įsivaizduok norus. Jei prijungtum sau dar keletą tokių norų, tai per juos pajaustum naujas tikrovės dalis, papildančias šį pasaulį. Juk tai tavo suvokimo indas.
Klausimas: Tačiau kaip galiu pasiekti tokį pabudimą?!
Atsakymas: Tai psichologinė problema − ne daugiau. Man davė iliuziją, kad egzistuoja kažkas dar: ko nekenčiu, kas kitokie nei aš, tolimi, priešingi man. Tačiau tai tėra vaizduotės žaismas. Šį norą apvilko išoriniu žmogaus pavidalu, o aš, gimęs egoistinės prigimties, atstumiu jį, nekenčiu jo, niekinu jį.
Turiu pakilti virš šio įsivaizduojamo paveikslo, dirbti prieš jį, pajausti vidinę esmę, iš savo noro prasiskverbti į jo norą, juk tai visai ne jo noras, o mano. Turiu nuimti visas tas išorines dekoracijas, juk tai tėra spektaklis su milijardu nekenčiamų veikėjų, kurį man surengė Kūrėjas. Reikia nuimti visus išorinius pavidalus, kad jie neiškreiptų tikrojo paveikslo.
Turiu prie savo noro prijungti visus mažyčius, kiekvieno man atrodančio svetimo žmogaus (nors iš tikrųjų tai ne žmonės ir ne svetimi) norus. Taip sujungiu visas savo dalis ir įgyju sielą. Kaip tai padaryti?
Kabalistai sako: iš aukščiau tyčia padaryta, kad nekenti kitų. Turi dirbti prieš save nematydamas išorinių pavidalų, turi susijungti su jų vidiniais norais ir atskleisti meilę. Tau nereikia mylėti išorinių draugo savybių – palik jas ramybėje. Turi pamilti jo vidinę dalį.

Iš 2011 m. gegužės 4 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie „garvežiukų“ naudą ir žalą

Tikslus nusitaikymas

Žiūronai kelyje į tikslą

Klausimas: Gaudamas smūgį nuo Kūrėjo, žmogus gali protu suvokti, kad tai jam į naudą. Bet mes gyvename savo pojūčiais ir turime pereiti nuo protinio suvokimo prie tikro pajautimo, kad tai mums naudinga. Kaip vyksta šis perėjimas?
Atsakymas: Tu atskleidi, kad Kūrėjas nesiunčia tau smūgių, kad apskritai tai ne smūgis, Kūrėjas tiesiog žadina tave, nes myli ir trokšta atvesti į pačią geriausią būseną.
Atrandi, kad Kūrėjas tai padarė tyčia, norėdamas šiek tiek kilstelėti tave aukščiau egoizmo, kuriame tu esi, ir kad Jis neturi kitos išeities.
Tarkime, tu guli be sąmonės ir tave reikia atgaivinti. Žinoma, kai atsigauni ir sugrįžti į gyvenimą, jautiesi blogai, kenti dėl žaizdų, juk netekai sąmonės, būdamas kritinės būsenos.
Dabar tave ima grąžinti į gyvenimą. Gydytojai džiaugiasi: „Ligonis atgavo sąmonę!“ Bet, iš esmės, kuo čia džiaugtis? Dabar jis šaukia, kankinasi… Ar ne geriau jam likti be sąmonės? Ne!
Dabar tu supranti, kur skauda ir kodėl. Dabar telieka susikurti teisingą požiūrį į šias kančias: „Man skauda ten, kur nėra teisingo ryšio su Kūrėju.“ Jis žadina mane, trokšdamas, kad mylėtume vienas kitą ant pirmojo suartėjimo laiptelio – mano pirmojo dvasinio laiptelio.
Nuo šito laiptelio Jis spinduliuoja Savo požiūrį, šviečia Savo Šviesa. Aš jaučiu šį pirmąjį dvasinį laiptelį su visomis įmanomomis jo apraiškomis, tokiomis kaip bloga būsena, kadangi mano ego negali ištverti šios davimo, meilės artimam, ryšio už mano sielos ribų būsenos. Aš jaučiu tamsą, blogį, skausmą. Aš nenoriu šito!
Teisingai! Aš suvokiu, kad nenoriu šito, kad man blogai. Kas suteikia man šią būseną? Kūrėjas. Kodėl? Jis rodo man, kad jeigu dabar pasistengsiu pakilti aukščiau savo pojūčių, pakeisiu savo požiūrį į tokį, kurio trokšta Kūrėjas, kurį Jis rodo man, tai mes su Juo susiliesime. Tai ir turi įvykti!
O tu lyg atsisakai: „Ne, man blogai! Pasiimk tai iš manęs! Man nereikia nei kančių, nei apdovanojimų! Aš nieko nenoriu!“ Nenori – nereikia, ką padarysi…
Ką belieka daryti Kūrėjui? Bet kuriuo atveju Jis turi dėl tavęs planų. Jis supranta, kad tu – kvailys, todėl eina užuolankomis: Jis suteikia tau visas įmanomas kančias ir gyvenimiškas problemas, visiškai nesusijusias su Juo, kai nesupranti ir nejauti, kad tai Jis žadina tave. Jis tampo ir dursto tave iš visų pusių, pakiša tau bėdų, nelaimių ir problemų.
Taip Jis išsekina tave, o po to žadina, kad prisimintum Jį: „A… Yra Kūrėjas… Galbūt yra pateisinimas visoms mano bėdoms… Galbūt tai man į naudą…“ Tu jau pakeiti savo požiūrį. Kančios suminkština kūną, esi pasiruošęs būti kantresnis.
Tada Jis iš naujo suteikia tau tas pačias pirmojo laiptelio sąlygas susijungimui su Juo, ir tu jau žiūri į jas kitaip. Teisingai, tai nelabai patogu, ne taip jau gerai. Tai nemalonu, tačiau galima kentėti. Tu pradedi suvokti, kad prisilietimas prie Kūrėjo yra aukščiau už malonius pojūčius tavo ego viduje, kad turi pakilti virš savo malonių gyvuliškų pojūčių.
Tu turi kantrybės dozę, esi pasirengęs kentėti. Tuomet pradedi dirbti padedamas grupės. Tu jau nešauki „Ne!“, stovėdamas ant permainų slenksčio. Tu žinai, kad turi grupę, aplinką, matai, kad Kūrėjas vis dėlto nepaliko tavęs, kad tu susietas su Juo sąjunga.
Pradedi išnaudoti visą savo aplinką, kurią Jis sukūrė tavo gyvenime kaip priemonę pakilti aukščiau savo pojūčių ir pradėti kurti santykius, protu analizuodamas „teisybė ar melas“ vietoj „kartu ar saldu“.
Tai jau žmogaus, o ne gyvūno išaiškinimas: „Kaip aš dabar turiu išreikšti savo požiūrį į dvasinį laiptelį, kad pakilčiau aukščiau blogo pojūčio ir nelaikyčiau jo blogu? Juk nieko nepadarysi, jis būtinas man, kad išlaikyčiau ryšį su Kūrėju.“

Iš 2011 m. gegužės 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsiklausyk į Jo balsą

Kaip išmatuoti tikėjimą aukščiau žinojimo

Ir kančios pavirs malonumais…

Klausimas: Kaip turėčiau traktuoti fizines problemas?
Atsakymas: Ir fizinės, ir dvasinės problemos ateina mums iš to paties šaltinio – juk „Nėra nieko kito, tik Jis“. Į viską reikia žiūrėti kaip į visumos dalį.
Tačiau fizinis pasaulis turi savo papildomus dėsnius. Ir jeigu kol kas matome materialius dalykus, privalome problemas spręsti ir su jomis kovoti, atsižvelgdami į šiame pasaulyje, žmonių visuomenėje priimtus dėsnius. Juk šie dėsniai taip pat yra mūsų neišsitaisymo pasekmė, todėl turime jų laikytis.
Jei gyvenu žmonių visuomenėje, visai nesvarbu, koks esu didis kabalistas – privalau šioje visuomenėje elgtis taip, kaip nustatyta įstatymų. Visi turime jiems paklusti, nepaisant to, kad jie neturi jokio ryšio su dvasingumu − nevalia jų nepaisyti. Pavyzdžiui, jeigu kas nors ruošiasi mane užmušti, turiu apsiginti ir jį įveikti.

Iš 2011 m. gegužės 16 d. pamokos, pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Neprašykite „nusidėjėlių“ mirties…

Nereikia bijoti

Sudaužyta tik tavo siela

Klausimas: Kodėl, kad ir kiek besistengčiau, negaliu susijungti su Kūrėju, nors kiekvieną akimirką Jis man teikia galimybę Jį atskleisti?
Atsakymas: Nesvarbu, pasieki atskleidimą ar nepasieki, kiekvieną akimirką tave asmeniškai veikia Aukštesnysis Valdymas. Savyje reikia ieškoti to, ko Jis nori, kodėl davė šią būseną, ką turėčiau padaryti?
Po tokių ieškojimų, galimas daiktas, sugebėsiu atskleisti, ko Jis iš manęs reikalauja, o gal ir ne. Gali būti, kad Jis tyčia mane šitaip supainiojo, kad būtų man reikalingas, kad atsivertų tai, ko Jis geidžia. Vis dėlto, turėtų būti kažkoks „virvės galas“, kurio galėčiau įsitverti.
Pasakyta: „Visa, ko tik geidi – tik neišeik!“ Tai yra, padaryk viską, kad nepamestum jungties, kurioje kiekvieną akimirką gali laikytis Kūrėjo.
Kiekvieną akimirką ieškau, kaip rasti Jį, besislepiantį kažkur ten – mano viduje. Todėl tai vadinama vidiniu mokslu – „vidine Toros dalimi”. Juk neturiu ko ieškoti išorėje – tiktai savo viduje.
Kūrėjas yra žmogaus viduje, mūsų norų viduje. Įprastai mes vaizduojame, jog kylame kažkokiais laiptais erdvėje, tačiau tai paprasčiausiai parodo, kad pereiname į aukštesnes, dvasingesnes būsenas – didesnį davimą. Bet, iš esmės, visas mūsų ieškojimas – vidinis.

Iš pamokos pagal Rabašo laišką, 2011 m. gegužės 31 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Šviesa pagimdė norą ir jį valdo. Nėra tokio judėjimo nore, kuris nebūtų atėjęs iš Šviesos. Ir kaipgi tada įmanoma kokia nors asmeninė iniciatyva, vadinamasis „pabudimas iš apačios“ (hitaruta de letata), kurio reikalaujama iš žmogaus?
Ir vis dėlto, toks pabudimas įmanomas, nes Šviesa siekia, kad noras pažintų save, atliktų sąmoningus veiksmus, kad pasijaustų esąs savarankiškas ir neva nepriklausantis nuo Šviesos. Likęs be Šviesos, savo valdžioje, noras gali nuspręsti, ko norįs, ir pareikalauti iš Šviesos pokyčių.
Reikalavimas gali būti egoistinis, kai noras vedinas savo pirminės prigimties trokšta prisipildyti. Tačiau gali būti, kad padedamas Šviesos noras pasiekia tokią būseną, kai troškta tikrų pasikeitimų ir prašo pripildymo ne dėl savęs, o dėl Šviesos, dėl Kūrėjo, dėl artimo.
Žmonės, norintys pasiekti tokį prašymą ir prašantys gerovės artimui, vadinami „Israel“ (jašar el – „tiesiai pas Kūrėją“). O visi likę, norintys tiesiog prisipildyti, be jokio santykio su Šviesa, vadinami „pasauliečiais “. Jeigu žmogus tikisi, kad Šviesa padės jam užsipildyti, tada jis vadinamas „religingu“. Į tokias tris dalis skirstoma visa žmonija.

Iš 2011 m. gegužės 3 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepriklausoma analizė

Vienas žmogus gali sukelti pasaulio pakilimą arba kritimą

Pabudai? Pažadink ir kitus

Klausimas: Ką daryti, jeigu aš studijuoju medžiagą, dalyvauju platinime,  bet vis tiek jaučiu, kad atsitrenkiu į sieną?
Atsakymas: Nepakanka veiksmų. Būtina stengtis užmegzti ryšį, ir tai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Tiktai kiekvienas tai daro savaip. Žinoma, jūs stovite vietoje ir nejaučiate pokyčių todėl, kad nepadedate ryšiui. Tiek, kiek  padedate jį sutvirtinti, tiek jaučiate ir savo pažangą. Tai viskas.
Galbūt jūs judėjimą nustatote kitaip. Tada tai neteisinga kryptis. Aš jau kalbėjau, kad kiekvienas turėtų susikurti vertybių ir teisingų apibrėžimų žodyną: kas yra dvasingumas, kaip suprasti pakilimą, kritimą, dvasinį pasiekimą, kas yra Kūrėjas, ką reiškia grupė ir t.t.
Visa tai nesutampa su mūsų įprastais žodžiais. Judėjimas į priekį reiškia ryšio stiprinimą. Jūs judate ta kryptini ar ne? Stengiatės tai daryti ar ne?

Iš 2011 m. balandžio 3 d. aštuntosios pamokos kongrese „We!“ Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Smūgiai į vieną tašką

Kaip zuikis paskui morką

„Savųjų brolių ieškau“…

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Klausimas: Ką turėtų daryti moteris, kad ją ištaisytų Šviesa?
Atsakymas: Priversti visas likusias moteris ir vyrus dalyvauti judėjime pasitinkant Šviesą. Savo noru! Ne šūksniais, ne kažkokiais judesiais, o tiktai savo vidiniu noru.
Be noro daugiau nieko nėra. Veikia tik jis. Jeigu veikiate ne savo noru, ne iš savo vidaus, tai šis veiksmas bus tik fizinis, išorinis, tačiau ničnieko iš tikrųjų netaisantis.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios  pamokos Maskvos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Ko trūksta dvasiniam vyrų tobulėjimui?

Be moters nėra vystymosi

Klausimas: Moterys turi begalę įvairiausių norų. Kaip išryškinti ir išskirti dvasinį norą taip, kad jis būtų aukščiau visų kitų norų?
Atsakymas: Iš principo tai yra bendras klausimas – ne tik moterims, bet ir vyrams. Visi turime labai daug norų. Kaip išskirti dvasinį troškimą, kad jis būtų vyraujantis?
Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu esu teisingoje aplinkoje, kuri mane įkvepia, formuoja manyje teisingą vertybių sistemą. Esu įkvėptas kitų, pavydžiu jiems. Pavydas – gera savybė. Juk nėra blogų savybių – reikia tik teisingai jas panaudoti.
Jei teisingai naudoju pavydą, jei stengiuosi suvokti, apie ką galvoja visa moterų grupė, jei siekiu prisijungti prie jų, vertinti jų veržimąsi, dvasines vertybes aukščiau visko, tai galiausiai sustiprinu savo norą.

Iš 2011 m. birželio 10 d. Maskvos kongreso pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Pavydėk Kūrėjui!

Pavydas – gera savybė

Kūrėjas kreipiasi į žmogų kaskart, kai tik suteikiame jam tokią progą. Ir tai yra visa sėkmės paslaptis.
Jei suteiksime Kūrėjui tokias galimybes, tai pabusime greitai ir dažnai, įstengsime greičiau pasiekti didelį norą – tam tikro stiprumo liūdesį ir ilgesį, vadinamą „pasaulis-metai-siela“, t. y. susiliesime su Šviesa „tuo metu, toje vietoje, toje moteryje“, kaip parašyta apie žmogaus susijungimą su Kūrėju.
Juk norint susilieti (zivug) būtina įvykdyti keletą sąlygų. Pirmiausiai reikia teisingo noro – ne kažkokių žemiškų norų, o poreikio prilygti Kūrėjui, pirma dvasinei pakopai, pirmam susiliejimui su Juo. Tam, iš mano pusės reikia kokybiškai ir kiekybiškai tinkančio noro, reikiamos jėgos ir formos.
Neturiu norėti nieko kito, tik kad tai taptų vieninteliu mano noru, apdovanojimu, pripildymu. Daugiau nieko nereikia – tik panorėti! Juk visa kita – tai jau atlygis, už kurį dirbu. Aistringas noras, ilgesys, įtampa, siekimas išsaugoti ryšį su Kūrėju ir išsilaikyti už šio taško nepaisant visų sunkumų – tai ir yra atlygis.
Jeigu žmogus pasiekia tokią būseną, pakyla aukščiau savo egoistinio noro ir nori visą savo siekį perduoti Kūrėjui, parodyti Jam savo ilgesį, ir be to daugiau nieko neieško, – tai jis nusipelno aukštojo susiliejimo (zivug).
Ir čia padėti žmogui gali tik aplinka, kuri jį palaikys, žadins, primins, suteiks jam visas sąlygas tokiam susiliejimui, kurios bus aiškios ir svarbios. Juk Kūrėjas kreipiasi į žmogų esant menkiausiai galimybei, kurią žmogus suteikia. Tai pats svarbiausias mums taškas.
Svarbiausia – duoti Kūrėjui daugiau galimybių mus pažadinti bet kokiomis priemonėmis, nesvarbu kaip. Tebūnie tai dažniausiai – nemalonūs pojūčiai, tačiau mūsų negąsdina problemos, baimės, liūdesys ir nemanome, kad tai blogos būsenos.
Mums blogai tik jeigu atsijungiame nuo minties apie ryšį su Kūrėju, nuo lūkesčio, nuo noro. O visi kiti  vedantys prie Jo siekiai yra pageidaujami ir svarbūs, nepriklausomai nuo to, malonu juos jausti ar nemalonu.
Visų pirma, mums svarbiausia yra tiesa, o ne geri ar blogi pojūčiai, saldu ar kartu! Taip palengva pasiruošiame pirmajam susiliejimui ir galop ateiname iki jo.

Iš 2011 m. gegužės 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Panorėkite – ir išgirsite!

Raktas į sėkmę

Apie fantazijos naudą

Pasaulinis kongresas Maskvoje, septintoji pamoka

Klausimas: Aš matau pasaulyje ne tik blogį, bet ir gėrį. Blogį turiu surasti savyje ir ištaisyti. O ką daryti su gėriu?
Atsakymas: Nieko gero, iš tikrųjų, išoriniame pasaulyje nėra. Tai mano egoizmo piešinys. Jeigu aš teisingai siekiu tikslo, tai pradedu matyti gerą šaknį visur, kas mane supa, nes pradedu čia matyti Šviesos, Kūrėjo pasireiškimą. Tai atsiskleidžia tik tiek, kiek veržiuosi pro šį pasaulį tikslo link.
Nemanau, kad turėtume kreipti ypatingą dėmesį į šį pasaulį, jį analizuoti. Pradėk pro jį siekti tikslo ir jis pagal visa tai pasitemps, pakeis savo formą.
Tu atskleisi, kad gėrio nėra, jeigu neprijungsi prie jo teisingo ketinimo. Tiesiog taip nieko gero nėra. Yra tik vienas didžiulis, neištaisytas noras, kuris virsta geru su ketinimu duoti, su ketinimu dirbti kitų naudai.

Iš 2011 m. birželio 12 d. septintosios Maskvos kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrovės paveikslas: didiname kontrastą

Sudužę akiniai

Veiksmas ir ketinimas